Prof. Jonas Grigas. Mokslas ir religija: ar jie suderinami?

"A. Einšteinas teigė, kad mokslas be tikėjimo yra luošas, o religija be mokslo – akla". Iki priešinamojo tipo jungtuko "o" kalba eina apie tikėjimą, o po jungtuko jau apie religiją. Matyt, ir pats Einšteinas buvo patekęs į bažnyčios marketingo pinkles ir tikėjimą laikė religijos sinonimu. Žodžių junginys "tikėjimas ir religija" yra adekvatus "raudona spalva, Kalėdos, gėrimas,... ir Coca Cola". Tikėjimas yra ir religijos, ir mokslo egzistavimo pagrindas, bet ne pati religija. Šiame straipsnyje daug kur tie žodžiai naudojami kaip sinonimai. Taip pat užkliuvo tai, jog kai kurie mokslininkai nemirtingumą laiko tobulumo savybe. Nemirtinga civilizacija lygu mirusi civilizacija. Na išskyrus nebent tuos atvejus, kai kalbėdami apie nemirtingumą, kalbame apie dviejų sau identiškų kopijų sukūrimą, kaip kad tai daro bakterijos.

Mokslas tikrai yra suderinamas su filosofija, istorija ir mitologija. Tik niekaip negali būti suderinti mitologiniai dėsniai su realaus pasaulio dėsniais. Aš suprantu, kad televizorius, automobilis, ląstelės, kosminės kelionės, internetas, vaivorykštės ir magnetai kai kam atrodo veikiantys pasakų principais, bet kai iki to bandytų pritemti išsilavinę intelektualūs žmonės, labai graudžiai skamba.

Einšteinas taip pat yra pasakęs:

Mokslas ir religija visiškai suderinami. Paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, kokie esame panašus į savo Kūrėją. Siūlyčiau į mokymo programas įtraukti FSM ir kreacionizmo teoriją, kaip alternatyvą evoliucijos teorijai.

info is Viki. Kreacionizmas-Antrasis kreacionizmo tipas, angliškai vadinamas Creation Science (sukūrimo mokslas), remiasi pažodine Biblijos interpretacija. Šio tipo kreacionistai gali būti skirstomi į daugybę srovių. Vieni iš jų mano, kad Žemės amžius yra nedidelis, mažiau nei 10 000 metų ir dažniausiai tvirtina, kad dievas žemę sutvėrė prieš 6000 metų.. As tikrai nenoreciau kad y mano vaiku galvas kaskas bandytu kist tokias VISISKAS nesamones.

Visų pirma, kūrėjas turi egzistuoti, kad galėtum būti į jį panašus. Tai dabar pasakyk, koks tas tavo kūrėjas, kuom tu į jį taip panašus ir kokie moksliniai tyrimai tai pademonstruoja.

Taigi įmetė paveiksliuką su savimi ir dievu Dievas nupieštas.

A tai tipo mokslininkai istyre kad zmogus panasus y savo kurejo piesiny ane ? NO SHIT cia rimta

ko jums tas kūrėjas vis kliūna? koks skirtumas kokios jis formos. net šventuose raštuose apie kūrėją tik kelios eilutės. o paskui jau mūsų gyvenimo dėsniai. Užtai siūlyčiau gretinti religinius mokymus su psichologija, o ne tiksliaisiais mokslais. Galima dar iškelti klausimą ar psichologija suderinama su mokslu . tiesa, bažnyčios tarnai irgi taip nemasto

Please, just.. just shut up and dont talk to him again.

jau pradeda nervuoti tas pastovus painiojimas TIKĖJIMO ir RELIGIJOS... Tikiu kuo noriu ir kada noriu. Tikėjimas yra labai abstraktus dalykas, mano nuomone ir požiūriu, tikėti galima viskuo, kuo tik nori, kiekvienas pasirenka kuo jis tiki. Ateitimi, žmogumi, iliuzija, pasakomis, melu, materialiais laikinais o gal net mitiniais dalykais.

Deja ir oficialus mokslas ir religija tarnauja pasaulinei vergovinei gyvenimo koncepcijai (minios-„elito“ piramidei) palaikyti. Tuos, kurie priartėdavo prie tikrovės (kėlė grėsmę vergovinei santvarkai), visada buvo bandoma nutylėti, diskriminuoti, apšmeižti... Tik prasidėjus XXI a., dėl to, kad informacijos skleidimas ir pasikeitimas ženkliai pagreitėjo, visuomenė pamažu pradeda artėti prie tikrovės, teisingo pasaulio suvokimo, ir teisingos pasaulėžiūros įgijimo. Į daugelį dar ne visiškai užzombuoto proto klausymų atsakymus duoda įvairių sričių mokslininkų prieš 20 metų sukurta žinių sistema „Visuomenės Saugumo Koncepcija“. Laikas perėjimui iš vergovinės gyvenimo koncepcijos (santvarkos) į ŽMONIŠKĄ – be parazitavimo visuomenėje – be vienų žmonių išnaudojimo kitais.

^^^ Ech tie narkotikai...

Pritariu minčiai. Gal dėl to, kad nesinervinti trolinu su FSM. dauguma pažįstamų religingų žmonių nemato skirtumo tarp religijos ir tikėjimo. Labiausiai tokiam požiūriui įtakojo krikščioniškos religijos išaukštindamos aklą tikėjimą be įrodymų. Kalbant apie knygą kaip mokslo populiarinimo, ji tinka nebent religingiems žmonėms. Jeigu yra tokių norinčių perskaityti J.Grigo „Kiek trunka sekundė" padovanosiu rašykit PM.

Ar profesorius nenorėjo pasakyti, kad norint populiarinti mokslą visuomenėje (vos neparašiau prastuomenėje ), reikia kalbėti apie jį visuomenės kalba, žinant, kad didžioji dalis visuomenės tiki Kūrėju, ateiviais, homeopatija, astrologija, telepatija, dvasiomis ir t.t. Čia kaip suinterpretuosi man tai būtent taip susiinterpretavo.

Kam jy isvis populeryti ? Man tai nuo to tik geriau kad kuo dugiau aviu praplautom mintim tuo lengviau su jais sneketi ir gauti is ju ka nori tik jokiu budu nereikia pasakyti jiems kad tu netiki ju tiesomis o dar labiau nereikia gincytis su jais nes kaip gali paprastas zmogus nugincyti tukstancius metu gludinta masines manipuliacijos sistema ir dar kada dar prisideda ju fantazija.. paprasciausia duok aviai kelia ir linksek galva. Easy

Problema tame, kad kai kurios avys nusprendzia uzsideti bomba ant kupros ir nueiti i artimiausia pastata pilna ne tik aviu. Arba viena avis iseina i valdzia ir nusprendzia paskelbti kara kitai saliai, nes jos isvaizduojamas dievas taip liepe. Arba kruvos aviu plauna nuo mazens savo vaikams smegenys, vaikams kurie, galbut, visai nenori tapti avimis, kaip ju tveai, taciau neturi pasirinkimo, nes smegebu plovimas prasideda nuo labai ankstyvo amziaus... As visom keturiom uz tai, kad zmones turi tureti tese tiketi kuo nori, bet deja dazniausiai tas tikejimas gan smarkiai kenkia aplinkiniams ir tokiu atveju as negaliu jo pateisinti. Mokslo populiarinimas ir taisiklingas svietimas yra vienitele viltis siuo atveju.

http://www.youtube.com/watch?v=IxLnIRVVwIM

Ironiška tai, kad kreacionistai pastoviai kartoja, kad mokslininkų žinios ir teorijos pastoviai kinta, nors jie patys turi vieną knygą, kurios iki šiol nesugalvojo "tinkamai" interpretuoti.

Religija (tikejimas) su mokslu niekaip nesuderinami. Tai tik paistalai. Tikriausiai religijos ir tikintieji jauciasi pralaimintys mokslui, todel sliejasi po jo sparneliu tarsi butu geriausi draugai. Nieko neiseis. Mokslas atshilins visus fanatikus.