Mokslininkai: intelekto koeficiento testai yra visiškai nereikšmingi

Prie ko čia pažymiai? Juk per pamokas ne IQ testus atlikinėja, o kontrolinius iš mokomo dalyko atlikinėja. Ir prieš tai ne viena uždavinį kurie bus kontroliniame darbe išsprendžia. Todėl žino kokio atsakimo iš jų bus laukiama. O IQ testui kelis mėnesius niekas nesiruošia ir nesprendžia tokius uždavinius kokie jame bus. Dėl to ir nežino ko iš jų norima.

skaityk postą prieš savo rašytą

IK testai jau labai daug metų kelia skandalus. Šimtai jų privedė iki teismų. Viena iš pagrindinių klaidų yra ta, jog IK testo rezultatą beveik visi tapatina su intelektu. Tai yra tik vienas iš intelektą apčiuopti padedančių parametrų. Pats intelekto koeficiento testas turi keletą iš esmės ydingų savo savybių: - IK testai kuriami pagal požymius, kuriuos atitinka dauguma žmonių. - IK testai išmokstami. Nepaisant to, kad žmogus papildomai nesilavina, kuo dažniau jis daro IK testus, tuo geresni rezultatai. - IK testai turi būti kuriami konkrečioms populiacijoms (geografinė padėtis, raidos istorija, kalba, kultūra ir t.t.) Kuo tiriamoji grupė labiau nutolusi nuo grupės, pagal kurią buvo sudarytas testas, tuo tiriamosios grupės rezultatai blogesni. Norint sukurti gerą IK testą, reikia dešimčių, jei ne šimtų tūkstančių žmonių populiacijos ir nežmogiškų lėšų. Kokybiškus IK testus pajėgios parengti vos kelios valstybės. Didžioji dalis kitų tik išverčia, simuliuoja panašius klausimus arba testus kuria su labai mažomis populiacijomis. - Žmogus intelekto savybės priklauso nuo emocinės būsenos, sveikatos ir kitų veiksnių ir nuolat kinta. Dėl IK testų nereikšmingumo - yra tiesos. Reikia suvokti, kokios individo savybės reikšmingos visuomenei ir kaip su jomis susijęs IK testas. Taip pat reikėtų suprasti, kad IK testuose visi klausimai konkretūs, reikalaujantys vienareikšmiško teisingo atsakymo. Tokia praktika labai svarbi ir sėkmingai pasiteisina akademinėje žmonių veikloje. Kažin, ar mokslininkas su IK 101 bus geresnis už mokslininką, kurio IK 131. Bet praktiniame gyvenime (darbe, buityje, versle, kūryboje ir kt.) viskas egzistuoja ne kaip absoliutūs pavieniai veiksniai, o daugybės veiksnių sąveikos. Praktiniame gyvenime nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas vertinama tikimybėmis ir pasirenkamas tinkamiausias sprendimas, kuris priklauso nuo reakcijos greičio, tolimesnių tariamų uždavinių numatomų sprendimų, atkaklumo, iniciatyvumo ir begalės kitų veiksnių, kurie su IK testu neturi nieko bendro. Taigi žiūrint iš tos pusės IK testas tikrai nereikšmingas, nors, žinoma, neviršijant kraštutinumų...

Prie ko kitoniška kalba, kaip ji veikia žmogaus mąstymą? Ar tikrai taip?

Ne mąstymą ji veikia, o klausimų supratimą ir atsakymus į juos.

Intelektas (lot.: intelligentia = "įžvalga, gebėjimas pažinti", intellegere = "suprasti") Gebėjimas atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą. intelektas. Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Tai matom kad intelektas ne ziniu kaupimas, o gebejimas jomis remiantis isspresti iskilusius uzdavinius. Tai yra individas pirmiausia turi tas zinias gauti, o tik po to galima spresti ar jis protingas pagal tai kaip jis jas panaudoja. Testuose na visu pirma kad sprest reikia zinot ko reikalauja testas.Dazniausiai buna grupavimas logine seka. Kvailys neisspres jo. Bet galetu parodyti rezultata ismokes mintinai atsakymus

O dazniausiai zmogus gauna teigiama ivertinima kai gerai suvokia neverbalini bendravima, moka save parodyt tik is geros puses.