Ateivių megaprojektai: Medžioklė prasidėjo

Ir čia visi tavo argumentai su "tikimybėmis"?

O kokie dar argumentai gali būti? Ar tau jų nepakanka? O kokie argumentai būtų prieš?

Pirmą kartą girdžiu, kad beletristiniai išvedžiojimai vadinami tikimybių skaičiavimu

chebra, o tai kada marse buvo gyvybes paieskos?as tikiu, kad ten gali buti netik nezemiska, bet ir antgamtine butybe. kodel tokios curiosity nuotraukos nesvarios? jie perdirba visus ciklus ir tikisi, kad mes supanikuosime.. ir paliksime zheme. zheme, tai musu namai. kaip stephen w hawk sake, turime ja saugoti;) jeigu konstanta ir sriodingerio lygtis, yra viena;} tai ir zheme yra viena. kam reikia, kad monstraj sklistu po kosmosa? mano galva marse ir jupiteryje gali buti daug naftos, o jie gali maitintis saules energija. gal ishvarom viena kosmoso vietele? butu liudna zheme palikti, bet teks.. 1)prie darbo visi nebijantys eterio ir kosmose sklindanchiu bangu. jau per delfi praneshe, kad ateiviai atakuos ish oro;}. ar baze venesueloje saugi? mano manymu, mes galima ishnykti. tai ne erezijso, ir kas netikit, galesit mirt pirmi. KAD PRIIMTU I DANGU, DAUG MALONES NEREIKIA;]. zheme reikia myleti ir saugoti;}. ar ishmetamuju fabriku ir gamyklu garaj, negalejo sukurti tokiu butybiu, kurios minta samone? mano konstruktas grynaj logishkas, iki paskutinio baito. vienas logosas ir viena esme? vienas tikejimas ir viena zheme? PAUKSCHIU TAKE, TIK MES IR ESAME;]. kam reikia zhemes kanchiu? visa VISATA negalejo atsirasti ish niekio?:} aishku, kad ne..;] mano manymu jie pjudo zheme, su visa optima centure proximus ir visa animal galaktika;]. jeigu mes susivienysime ir egzistuosim, tai tik ish savo ego polinkiu kenkti;}. juk zheme pirma sukure savo apvalkala, o tik tada atsiradome mes.. kam reikia isirashyti i garbes karius? VISIEMS!

Kiek pamenu, ne vien beleristiškai pasakiau, kad Saulė nėra kuo nors išskirtinė, kad apie daugelį žvaigždžių skrieja planetos, kad vanduo nėra tik Žemei būdingas cheminis junginys. Tad, kartoju klausimą, kokie argumentai rodo, kad gyvybė negalėjo atsirasti ir kitose visatos vietose?

Kai, kurie iskelia klausima ar mes visatoje vieni? Manau daug protingiau butu pirma issiaiskinti pirmiausia,kelinta issivysciusi civilizacija esame (kokia esam dabar) planetoje vardu Zeme . Gal durnai skamba mano toks teiginys, bet juk yra daug neaiskumu (galingu statiniu, vandenyje, nesenei atrastu tuneliu Meksikoje ir tt. jei reikes atsiusiu imesiu nuorodas) Ir dar vienas dalykas Biblijoje(zydkrikscioniu knygoje) parasyta, kad atskrenda angelai ir isskrenda tai kokia tikimybe, kad tie angelai yra ateiviai? Pala pala Juk neseniai ir Va tik anas (Vatikanas) pripazino, kad ateiviai is kosmoso egzistuoja. Tai ka cia dar diskutuoti?

Va-tik-anus? Yep.. Tie anusai tegu ką nori pripažįsta, bet tai nereiškia, kad tai tampa absoliučia ir neginčytina tiesa. lt.wikipedia.org/wiki/Apeliavimas_į_autoritetą

Labai abejoju, ar naudinga statyti dideles kosmines konstrukcijas apie kurias čia tiek prirašyta. Reikėtų labai daug energijos palaikyti struktūroms, kurios apsaugotų sistemą nuo savaiminio suspaudimo dėl gravitacijos. Plius dar gravitacija pritrauktų visus asteroidus, o nesenas Rusijos pavyzdys puikiai rodo, kad net mažyčiai asteroidai gali būti labai pavojingi.

Kad ir tavo pastarieji argumentai irgi neparodo jos atsiradimo. Tik tikimybinę. Bet tiek iš tų tikimybių naudos.. Kokia gyvybė? Protinga? Mikroorganizmų pavidalu?

Priekabiai žiūrint, absoliučiai viskas yra tik tikimybė. Tačiau pakankamai didelė tikimybė virsta būtinybe. Ir netgi nedidelė tikimybės, davus pakankamai laiko, tampa būtinybe. Vien tai, kad yra kam užduoti tokį klausimą, reiškia, kad gyvybė ir netgi protinga gyvybė, visatoje egzistuoja, mažiausiai vienu atveju. Jai prireikė kiek? ~ 3 milijardų metų, kol nuo pirmųjų besidalijančių ląstelių tapo protingomis, į kosmosą smalsiai žvelgiančiomis būtybėmis. Kodėl negalėtų gyvybė atsirasti ir kitose planetose? Nematau argumentų. Kaip ir nematau skirtumo, apie kokią gyvybę kalbame. Mus nuo mikrobų lygio skiria tik laikas, praleistas evoliucionuojant.

Tik laikas? O, kur sąlygos?

Apie kokias sąlygas kalbame? Bus laiko, atsiras ir sąlygos. Jei sąlygos nebūtų kitusios, po šiai dienai nebūtume tobulesni. Bet nieko nėra pastoviau už laikinumą. Jei yra skysto vandens, panašiai į mūsiškę gyvybei sąlygos yra. Taip, jei vanduo distiliuotas, gyvybei atsirasti, vystytis, sąlygų nebūtų. Bet ar tai realu? Visokių medžiagų ištirpusių visada atsiras. Energijos šaltinio aka žvaigždės reikia? Taip, jei gyvybė žada vystytis planetos paviršiuje. Kaip sakoma, malonu, bet nebūtina – vandenynų dugne ekstremofilai gyvuoja be šviesos ir vargo nemato. Kas dar? Palydovas labai gerai, jei būtų. Mūsų sistemoje tik Merkurijus ir Venera neturi, visi kiti turi ir ne po vieną. Kodėl kitose planetų sistemose turėtų būti kitaip? Vulkaninis aktyvumas irgi itin svarbus. Nepanašu, kad tik vienai Žemei būdingas būtų Tad, kokių dar būtinų ir/ar super duper mažai tikėtinų sąlygų reikia gyvybei?

Praktiškai idealių - nei daugiau, nei mažiau. Man labai įdomu, iš kur tu taip esi užtikrintas, kad sąlygos kis būten gyvybės palankumui? Gal kaip tik tos sąlygos taps dar labiau destruktyvios nei palankios ar pakankamos gyvybės pradžiai. Žongliruoji tikimybėmis, bet jau per daug. Jos nebūtinai įrodys pakankamumo sąlygas, tai kaip ir dabar rasta ne viena egzoplaneta net ne su viena žvaigžde, bet sąlygos kaip pragare. Net ir superžemių atradimas dar nieko neparodė, kad bent gyvybės užuomazga būtų prasidėjusi, o ne atsiradusi ir jau išsivysčiusi iki neįsivaizduojamo tobulumo.

Tu kaip pastoviai kabinejesi Tai pats kadanors isreiks savo nuomone apie tema, o nepuldinek kitu.

O, ką? Negaliu kabinėtis? Nesikabinsiu tik tuo atveju, jei aš su tavo išsakyta nuomone sutiksiu besąlygiškai. Jos man nereikia pareikšti, ir taip turėtų būti aišku.

Jeigu ir atrado tas egzoplanetas (dvinarese sistemose) tai nereiskia, kad gali buti kaip pragare (buvo nuvyke ten irode, kad kaip pragare?) kur irodymai? Isvis mokslininkai neturi patirties tiriant dvinares saules sistemas, neturi suvokimo apie procesus vykstancius juose, kaip jie gali teigti, kad kaip pragare? O as manau, kad dvinarese sistemose silta, visada vienodas metu laikas vasara, idealu gyvybei. Nauju superzemiu atradimas irode superzemiu buvima.

Nepavadinčiau Jeloustouno geizerių, vandenyno dugno geoterminių versmių, poledinių Antarktidos ežerų ar šimtų metrų po žeme idealiomis sąlygomis. Bet ten gyvybė yra. Nelabai sudėtinga, bet yra. Esu tikras, kad panašios žvaigždės evoliucija vyksta panašiai. Jei dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, sutapimų ar katastrofų gyvybė planetoje neatsirado, žvaigždžių su planetomis yra tiek daug, kad egzistuoja visas spektras tarp neįmanomų gyvybei ir neišvengiamų gyvybei planetų. Taip, sąlygos kito, kinta ir kis ir nebūtinai palankiai gyvybei. Viskas kinta. O gyvybė prisitaiko arba žūsta. Kaip manai, kodėl atrandamos vien superžemės, besisukančios arti savo žvaigždžių? Ar tai reiškia, kad kitų žemių ar minižemų nėra? Dideles planetas, skriejančias arčiau šviesulio, lengviau pastebėti ir tiek. Ir Keplerio zondo aprėpiamos žvaigždės yra, galima sakyti, tik artimiausios Saulės kaimynės. Dar labai labai labai mažai esame ištyrę kosmoso, tad, prisimink žuvis stiklinėje

- Seniai paskaičiuota ir matematiškai įrodyta, jog nepakanka Visatos amžiaus, kad atsitiktinių perrinkimų (mutacijų) principu išsivystytų gyvybė.

Gal galima nuorodą į įrodymus?