Ateivių megaprojektai: Medžioklė prasidėjo

dėl tokių komentarų, kaip tavo sugaišta laiką ir ne sekundėmis, nes tu tai darai pastoviai. Jei būčiau moderatorius, tai net nebandyčiau tau "įkrėsti" košės, o iš kart išbaninčiau.

Kad gerbtum kitų nuomones ir ne kabinėtumeisi, o pats keltum idėjas. Kabinėtis čia lengva, nes visa ši tema negali išsivystyti daugiau nei į hipotezes dėl žmonių per menkų žinių, atsižvelgiant į šį faktą visatoje viskas "įmanoma", nuo to, kad tik žemėje egzistuoja gyvybė iki to, kad gyvybės visatoje tiesiog begalinė. Ir aš tau nebandau įpiršti vieną ar kitą, tiesiog pasakyk savo versiją apie gyvybę visatoje, o ne kabinėkis prie hipotezių... Kai pasakysi savo versiją, tada galėsi "kritikuoti" ir aiškinti, kad visi dundun ir kalba nesamones, nes tavo teorija ohoho . Aš savo versijos neišsakiau, todėl ir nesikabinėju prie tų kurie išsakė nuomonę, kad gali ar negali egzistuoti. Tiesiog man bado akis tokie pasisakymai, kaip tavo, tad ir paaiškinu kiek įmanoma paprasčiau, nes prie sudėtingo žodžio prisikabinsi ir bandysi kažką "išspausti"... p.s. trolini žiauriai. vos ne atkišęs pirštą sakai, hahaha jūs visi kvaili ir tuo tarpu pasakai kokią akivaizdžią nesamonę... plius nepamiršk, kad tai kas šiandien atrodo neįmanoma, tia po kelių metų gali tapti įmanoma, tad per drasu pasirinkti vieną pusę, o ypač kuri sako neįmanoma.

Trumpas komentaras: Evoliucija neveikia "atsitiktinių perrinkimų principu". Kaip ir matematiniai taikomieji genetinių algoritmų metodai. Jeigu jau rauniesi diskutuoti apie tokią matematiką, tai galėtum perskaityti bent pradmenis: http://en.wikipedia.org/wiki/Genetic_algorithm

Pats sau prieštarauji. Jeigu juos sukūrė, tai veikia dėsningai? O kaip jie gali kitaip veikti, jei ne dėsningai? Ar gyvybę kas sukūrė, ar ji atsirado savaime, reiškia, kad dėsniai mūsų visatoje yra palankūs gyvybės atsiradimui. Ir nereikia perrinkinėti genų atsitiktinai – jie patys atsirenka. Sėkmingos mutacijos išlieka, nesėkmingos – nepalieka palikuonių ir keliauja į istorijos šiukšlyną.

- Tamsta kalbi apie egzistuojančios rūšies evoliuciją (adaptaciją?), o ne apie atsiradimą iš padrikų neorganizuotų molekulių.

Niekas jokios gyvybės toliau už žemės ribų dar nesurado, tačiau pasvaigti netinginčių visada atsiranda. O ir kūrėjo niekas nematė...

Kaip paaiškintum Milerio-Urėjaus eksperimentą?

Yes, I do have absolute proof that God does not exist. It is perfect and irrefutable. I'm not going to show it to you however. You cannot see it and you won't be able to detect it in any way. You cannot deduct it from the laws of logic either. You might claim that I do infact have no such proof. But you have no proof that I don't. Sounds familier?

pataisymas: lygi -1

Ir kokio velnio skaitai tu tuos komentarus Kaip sakoma toks tokį sutiko pas vieną intelektas lygus 0 pas kitą -1

Keletas pastebėjimų. , pati svarbiausia sąlyga yra laikas. Paimk kad ir nykstamą tikimybę, padaugink ją iš begalybės - ką gausi? Žinoma, realiomis sąlygomis retai kada turime begalybes, pavyzdžiui elementariųjų dalelių skilimo periodą. Prasčiausiu spėjimu elektrono gyvavimo trukmė 4*10^26m, tad šią kliūtį galima atmesti (ar jums tai atrodo per mažas laikas atsirasti gyvybei?). Kažkokių rimtų sąlygų ar laiko apribojimo kosmologiniuose masteliuose neatrandu, gal ką nors peržiūrėjau? Manau, kad pagrinde ginčas tarp punktyro ir kitų kilo dėl skirtingo tikimybių aiškinimo. Matematiškai negalima teigti, kad egzistuoja nežemiška gyvybė tol, kol tai neįrodyta arba teoriniu (tikimybės, lygios 1, apskaičiavimui - kas kažin, ar įmanoma), arba eksperimentiniu modeliu (stebėjimu). Tačiau žvelgiant labiau iš logikos pusės, naudojant prielaidas, kurias daro punktyras, galima spėti, jog nežemiška gyvybė egzistuoja. Man labiau patinka pastarasis variantas, kadangi pasaulis nėra matematiškai idealus, tad daug kur naudojami supaprastinimai ir prielaidos. Tikriausiai pats teisinigiausias pasakymas būtų: „tikimybė, kad egzistuoja nežemiška gyvybė, yra daug didesnė negu manyta iki šiol“. Asmeniškai tikiu, kad tikrai kažkur ir be mūsų egzistuoja gyvybė, nenustebčiau, jeigu ir daug labiau pažengusi, tačiau didžiausias trūkumas (/privalumas) yra dideli atstumai, kurie kažin ar kada leis komunikuoti dviems protingoms civilizacijoms (nors pratęsus mintį apie praktiškai begalinį laiką, toks atvejis turėtų įvykti).

Va šioje irgi ne mažiau spekuliacijų. Vieni šneka apie "tobulesnius ryšius", bet kai paprašai įvardyti juos, tai paprastai atsikertama begalybėmis, kas nėra svarus argumentas. T.y. "tobulumui ribų nėra" ir pnš. Beje, nemanau, kad per begalinį laiką pakis ir dėsniai t.y. šviesos greitis ar visa kita.

Lyrinis intarpas, ne argumentas vienok: Gūdžiais 1523čiaisiais, kažkurioje Europos karalystėje, diskutavo dviese. Vienas teigė, kad už karvelių paštą nėra ir negali būti tobulesnio susisiekimo ilgais atstumais. Kitas sakė - tu ką, brolyti, ką tik išrastas stebuklas - artilerinis paštas, aukščiausia klasė, su savo karveliais jau pasenai - nieko būti geriau negali, nebent magija. Tu man papasakok kas gali būti geriau? Tad ir nebespekuliavo daugiau - juk tobuliau ne ką ir sugalvosi

Skirk kažko suradimą nuo išradimo. Gal geresnį pavyzdį sugalvok. Štai tau pavyzdys: surask katę dangoraižyje su tūkstančiais kambarių. Ten jos iš tikro nėra, tačiau tu to nežinai. Tu tik spekuliuoji su savo dreiko lygtimis, kad jeigu štai šalia stovinčiame dangoraižyje buvo rastos net dvi katės, reiškiasi šitame irgi turi būti bent viena.

Aš apie tai, kad bet kuris protingas žmogus žino, kad nieko nežino (filosofine prasme). Apie tai, kad tai kas dabar atrodo "magija" ar spekuliacijos, ryt gali būti kasdienybė, todėl prielaidos ar spekuliacijos yra būtinos ir ne tik, kad nėra smerktinos, bet ir yra progreso variklis. Be prielaidų (pradiniuose paieškų etapuose) niekas nebūtų su(-iš)rasta. Jei tie du veikėjai tęstų pokalbį ir vienas jų sakytų - žinai, gal yra kažkokie nemotomi saitai ir jie gali būti sujungti žmonių pagamintais įrankiais - tokiu būdu galima būtų kalbėtis net per 10'000 mylių. Kitas matyt pasukiotų pirštą arba apkaltintų raganavimu.

Panašūs pokalbiai vyko Lietuvos kaimuose apie 1960, kai kūrėsi Lietuvos TV: - Žinai, bus tokie veidrodžiai, galėsi matyti kas dedasi Vilniuje! - Negali būti, jei ir sukurs tokį žiūroną, tai vaizdas labai drebės nuo atmosferos turbolencijų!

Supratau, pagal jūsų pavyzdžius gaunasi, kad nežemiška gyvybė bus išrasta, o ne atrasta.