Fizikai eksperimento metu atkartojo pirmąsias Didžiojo sprogimo akimirkas (0)
Čikagos universiteto fizikai, naudodami beveik iki absoliutaus nulio atšaldytus cezio atomus, vakuumo kameroje atkartojo pirmąsias visatos pradžia laikomo įvykio – Didžiojo sprogimo – akimirkas, skelbia Phys.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis bandymus atliko kartu su kolegomis Chen-Lung Hungu iš Kalifornijos technologijų instituto ir Victoru Gurarie iš Kolorado universiteto. Fizikų tikslas buvo imituoti Didįjį sprogimą laboratorijos sąlygomis (ir, žinoma, daugybę kartų mažesniu masteliu), o tai padėtų geriau suprasti, kaip visatos struktūra keitėsi jos kūdikystės stadijoje.
Kosminės mikrobangų spinduliuotės skenavimai kosmologams parodo, kaip visata atrodė maždaug 380 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo. Tačiau kas vyko iki tol nėra visiškai aišku.
C. Hungas teigia, kad, tam tikromis sąlygomis, atomų debesėlis, atvėsintas iki beveik absoliutaus nulio (milijardąja dalimi daugiau nei -273,15 laipsnių pagal Celsijų), vakuumo kameroje pademonstravo Didžiojo sprogimo pradžią primenantį fenomeną.
„Šioje ypatingai žemoje temperatūroje atomai sužadinami bendrai. Jie elgiasi tarsi garso bangos ore“, – pastebėjo jis.
Anksčiau eksperimentais įrodyta, kad tanki materija ir milžiniška radiacija ankstyvoje visatos stadijoje generavo panašų efektą.
Sinchronizuotas garso bangų skleidimas sutampa su kosmologų spėjimais dėl ankstyvosios visatos plėtimosi. „Infliacija ankstyvoje visatoje sukūrė pradines sąlygas sukurti panašias garso bangas kosminėje materijos ir radiacijos aplinkoje“, – teigė C. Hungas.
Paprasčiau sakant, Didžiojo sprogimo metu tankioje visatoje turėjo sklisti garso bangos, kurios sukūrė savotiškus raibulius (anksčiau vienas fizikas jau skelbėsi atkūręs šį garsą). Kirsdamiesi vieni su kitais jie sukūrė sudėtingas struktūras. „Iš to kilo mūsų visatoje stebimas painumas“, – sakė C. Chinas.
Fizikų laboratorijoje imituota „visatos pradžia“ tebuvo 70 mikronų diametro – maždaug tokio storio yra žmogaus plaukas. „Pasirodo, tokie pat fizikos dėsniai galioja ir kur kas didesniu mastu, – sako C. Chinas. – Tai yra fizikos galia.“
Šiuo metu stebimas kosminės mikrobangų spinduliuotės spektras susiformavo per 380 tūkst. metų, o mokslininkų laboratorinėje „mini visatoje“ tokia stadija buvo pasiekta vos per 10 milisekundžių.