Pirmieji žmonijos žodžiai, kosmosu pasieksiantys nežemiškas rases, yra ištarti... A. Hitlerio? (Video)
(3)
Juk signalas iš Žemės radijo bangų pavidalu transliuojamas jau... daugiau kaip 100 metų, ar ne? Kokie yra pirmieji žmonijos žodžiai, nesulaikomai ir negrįžtamai nuskrieję į kosmoso gelmes, galbūt į nežemiškų civilizacijų radijo imtuvus? Ne, tai nebus radijo išradėjo iš Italijos Džiuljelmo Markonės (Guglielmo Marconi) laikų frazė. Mat radijo bangos kosmosą pasiekia ne visada, o tik tam tikromis sąlygomis. Kai jos būna ištransliuojamos pakankamai stipriu signalu. Tad visai gali būti, kad kosmose pirmieji žmoniją reprezentuojantys žodžiai yra ištarti... prisėskite... Adolfo Hitlerio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
1977 m. gruodžio 17 d. Gariui Gilmorui (Garry Gillmore) už žmogžudystę buvo įvykdyta mirties bausmė. Jis buvo pirmasis JAV kalinys, kuriam griežčiausia bausmė – gyvybės atėmimas – buvo įvykdytas po 10 metų pertraukos. Paklausus, ar norėtų tarti paskutinį žodį, G. Gilmoras atsakė trumpai drūtai – "Let's Do It" ("Padarykim tai"). Vėliau reklamos specialistas Denas Vaidenas (Dan Wieden) adaptavo šią frazę į garsaus sporto inventoriaus gamintojo šūkį "Just Do It" ("Tiesiog padarykim tai"). Ši frazė dabar žinoma labiau nei G. Gilmoras.
Paskutiniai žodžiai yra galingi. Tai yra paskutinis asmens viso gyvenimo pareiškimas. Paskutinis ir vienintelis šansas būti išgirstam prieš išeinant į nebūtį.
Nežinome paskutinių Alberto Einšteino (Albert Einstein) žodžių. Jis juos ištarė vokiečių kalba, o šalia buvusi slaugė mokėjo tik anglų kalbą... Paskutiniai A. Einšteino žodžiai taip ir liko neišgirsti.
O kokie bus mūsų – žmonijos – PIRMIEJI žodžiai? Pirmieji žodžiai iš Žemės? Nežemiečiai kažkur ten, viršuj ar apačioj, gali išgirsti mūsų kadaise ištransliuotą informaciją, kuri gali tapti pirmaisiais svetimeivių išgirstais žmonijos žodžiais.
Bevieliu būdų radijo bangas į eterį transliuojame jau daugiau kaip 100 metų. Esant tinkamoms sąlygoms (ne bet kokioms), radijo signalas gali pasiekti kosmosą ir sklisti beore erdve šviesos greičiu į visas puses nuo mūsų planetos.
Su dabartinėmis žmonijos technologijomis pagauti paprastų radijo stočių ar TV transliacijas net ir iš labai arti (pvz., iš Marso) būtų pernelyg sunku. Bet kas žino – galbūt proto broliai iš kitų planetų technologiškai bus pažengę gerokai toliau ir sėkmingai priims kosmosu ištisus dešimtmečius sklindančias žmonijos radijo transliacijas? Tad koks galėtų būti pirmas dalykas, kurį jie išgirstų, savuosius imtuvus nutaikę į Žemę? Kokie būtų mūsų PIRMIEJI KOSMINIAI ŽODŽIAI?
Pirmasis pakankamai stiprus radijo signalas, ištrūkęs į atvirą kosmosą ir net ir šią akimirką šviesos greičiu skriejantis kažkur už daugybės šviesmečių, galbūt neša žodžius, kuriuos ištarė A. Hitleris. Per 1936 m. Berlyno vasaros olimpines žaidynes buvo naudojama pakankamai galinga radijo transliacijų įranga – transliacijos pasiekė 41 šalį. Tad nežemiškų rasių išgirsti pirmieji žmonijos žodžiai gali nuskambėti nacių lūpomis.
Laimei, per pastaruosius 50 metų radijo bangos transliuojamos gerokai stipresniu signalu nei buvo transliuojamos Hitlerio olimpinės žaidynės, tad yra geresnės kandidatės būti išgirstos kaip pirmieji žmonijos žodžiai. Pirmosios stipresniu signalu pasiųstos bangos spėjo nukeliauti 50 šviesmečių. Per tą laiką radijo eteryje nuskambėjo milijardų žmonių balsai. O pasiekė jie... apie 2 tūkst. žvaigždžių. Maždaug tiek jų yra 50 šviesmečių spinduliu aplink Žemę.
Ir ką gi. Martino Liuterio Kingo jaunesniojo istorinės kalbos "I Have a Dream" ("Aš turiu svajonę") transliacija jau pasiekė Aukuro žvaigždyno Miu žvaigždę (Mu Arae), kuri turi 4 Žemės astronomams žinomas planetas. Po šešerių metų Aukuro Miu sistemą pasieks ir pirmieji žmonių žodžiai iš Mėnulio: "Tai – vienas mažas žingsnelis žmogui, bet didžiulis šuolis žmonijai".
Tai – legendinio Nilo Armstrongo (Neil Armstrong) žodžiai. Žemiau esančioje nuotraukoje jis nufotografuotas iki jo mirties likus keleriems metams. Nuotraukoje jis kartu su Judžinu Sernanu (Eugene Cernan), kuris yra paskutinis (tikėkimės, kol kas) žmogus, vaikščiojęs Mėnulio paviršiumi.
1972 m. gruodžio 14 d. J. Sernanas ištarė paskutinius (bent jau kol kas) žmonijos žodžius Mėnulyje: "We leave as we came" ("Išskrendame taip, kaip atskridome") ir "God willing as we shall return with piece and hope for all mankind" ("Kad Dievo valioje sugrįžtume su taika ir viltimi visai žmonijai").
Aišku, kilti besiruošiančiame kosminiame aparate įgula netylėjo ir kalbėjosi. Tad techniškai paskutiniai žmonių žodžiai, pasakyti Mėnulyje, buvo atvirkštinis skaičiavimas, kurį įgarsino "Apollo 17" astronautas Harisonas "Džekas" Šmitas (Harrison "Jack" Schmitt): "Three, two, one, ignition" ("Trys, du, vienas, variklių įjungimas").
Nuo tada Mėnulyje nesilankė joks žmogus.
Pala, pala... O kokie tada yra techniškai pirmieji žmogaus ištarti žodžiai, nusileidimo aparatui palietus Mėnulio paviršių? Sparnuotoji N. Armstrongo frazė apie gigantišką šuolį, žinoma, gražu, tačiau... Kurią akimirką būtų galima laikyti buvimo Mėnulyje pradžia?
Jei tas momentas yra akimirka, kai nusileidimo modulis "Eagle" palietė Mėnulio paviršių, tuomet pirmuosius žmonijos žodžius Mėnulyje ištarė ne N. Armstrongas, o jo kolega Bazas Oldrinas (Buzz Aldrin). Jis, pamatęs ir pajutęs, kaip nusileidimo aparato atrama paliečia purias Mėnulio paviršiaus regolito dulkes, ištarė šią nemirtingą frazę:
"Contact Light" ("Kontaktas lengvas")
Pumpuojame transliacijas į mus supančią kosminę erdvę radijo bangų pavidalu. Radijo burbulas siekia jau 50 šviesmečių. Bet tame yra šis tas verčiančio iš koto. Net jei tos bangos sklinda šviesos greičiu, Žemės radijo bangų sfera yra... visai mažulytė. Paukščių tako galaktikos kontekste (vaizdo įraše žr. 5:08 min.) toks burbulas neįžvelgiamas ("Matote taškelį?")
Visata yra nenusakomai didžiulė. Kaip, po paraliais, ruošiatės joje įsiamžinti ir būti menamas? Gal paskutiniais žodžiais, ištartais prieš mirtį?
Gal teko girdėti kultinio britų grafičių autoriaus Benksio (Banksy) frazę "You die twice" ("Miršti dusyk")? Pirmą kartą – nustojęs kvėpuoti. Antrą – gerokai vėliau, kai kažkas tavo vardą ištaria paskutinį kartą.
Tiesa, jūsų neįtikėtina įtaka gali tęstis ilgai net ir po tokio momento. Gal žmonės ir nebekartos jūsų vardo, nebeprisimins jūsų, bet, jei turite vaikų, ir jie turi vaikų, ir taip toliau, ir taip toliau, jūs irgi tam tikra prasme tebeegzistuojate. Ne savo vardo pavidalu. Genetiniu pavidalu.
Kai kurie žmonės kažką panašaus jau yra išbandę. Ir gana beprotišku užmoju. Yra vienas toks neįtikėtinas pasaulio rekordas – daugiausiai pasaulyje vaikų susilaukusi moteris. Ponia Feodor Vasiljev (Feodor Vassilyev) susilaukė 16 dvynukų, 7 trynukų ir 4 ketvertukų. Iš viso moteris pagimdė... 69 vaikus.
Savaime suprantama, būti biologiniu tėvu (ne motina) yra visai kas kita. Daugiausiai vaikų į pasaulį paleidusiu tėvu laikomas Maroko mula Izmailas ibn Šarifas (Ismail ibn Sharif). Šis žmogus save įamžino beveik 900 atžalų (888). Žinoma, tiek vaikų mula susilaukė ne su viena moterimi.
Vaikai ar ne vaikai, Žemės ar gyvybės grįžtamojo ryšio sistemoje gyvybė pasižymi sudėtingumu ir nesibaigiamumu. Galbūt jūsų vardas ir paskutiniai žodžiai bus pamiršti, bet jūsų šios akimirkos įtaka visatos ateičiai JAU VYKSTA. Kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas (Johann Sebastian Bach) mirė neužbaigęs savo kūrinio "The Art Of Fugue" ("Fugos menas"). O kompozitoriai mėgina užbaigti tą kūrinį. Tad, galima sakyti, tas kūrinys tebėra gyvas. Kiekvienąsyk – vis nauja pabaiga. Vis naujos paskutinės natos. Nauji paskutiniai žodžiai.
Tad visai nesvarbu, koks šaunuolis ar kukluolis jaučiatės esąs, jūsų įtaka pasauliui tęsis. Matematika tai garantuoja. Net jei, kaip J. S. Bachas, paliksite neužbaigtų darbų... :)