Kodėl verta mokytis kalbų? Ir kurią pasirinkti apsimoka labiausiai? (4)
Tėvai kartais per daug nori iš vaikų: registruoja juos į piešimo būrelius, muzikos mokyklas, užsienio kalbos fakultatyvus bei samdo kokio nors svarbaus mokslo korepetitorius. Nors praktinė šių dalykų nauda yra abejotina, už vieną jų turėtume būti dėkingi tėvams – už nuo vaikystės mokomą antrą kalbą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors augau dvikalbėje aplinkoje, kurioje tėvas kalbėjo rusiškai, o motina – lietuviškai, tai buvo didelis kompromisas tėvams, nes mama tarybinėje knygoje buvo perskaičiusi, kad dvikalbystė trikdo vaikus: jie dažnai pasimeta, nes nežino, kuria kalba su jais šnekama. Be to, nukenčia mokslai. Nieko nuostabaus, kad mama sutriko, po savaitės ar dviejų Žemaitijos kaime išgirdusi mane žemaičiuojant (nekalbu apie tai, kad buvau bjaurus vaikas ir dėl manęs teta pastoviai tai vėluodavo, tai per anksti ateidavo. Tikras košmaras, vienu žodžiu).
Iš kitų dvikalbių draugų esu taip pat girdėjęs, kaip pradinių klasių mokytojos burbėdavo, kad jų rašybos bei minčių dėstymo stilius yra „lietuviškas“, o rusų kalboje sakiniai konstruojami kitaip. Beje, reikia pastebėti, kad tai nebuvo vien „tarybinio“ mokslo „išradimas“. Sovietinių psichologų kolegos tolimame užjūryje galvojo taip pat. Paskutinį dvidešimtį yra vis garsiau kalbama, kad dvikalbystė „nuo gimimo“ turi daugiau privalumų nei vienos kalbos žinojimas. Dvikalbiai žmonės yra atsparesni Alzheimerio ligai, kadangi šalia vienos sąvokų sistemos vienoje kalboje egzistuoja „atsarginė“ sąvokų sistemos kopija kita kalba. Pamiršus sąvoką vienoje kalboje, ji lengvai atsistato iš kitos kalbos „kopijos“. Dvikalbis žmogus Alzheimerio liga suserga statistiškai 5 metais vėliau nei vienkalbis, o pati ligos eiga lėtesnė arba beveik visiškai neprogresuoja. Alzheimerio liga yra ypač pavojinga aukštesnio išsilavinimo žmonėms – jie sparčiau praranda savo protinius gabumus, negu mažiau išsilavinę. Šis efektas buvo daugybė kartų patvirtintas. Dėl dvikalbystės Alzheimerio ligos simptomai dvikalbiams intelektualams pasireiškia 6–7 metais vėliau, nei vienkalbiams intelektualams.
Teigiamas dvikalbystės efektas senatvėje yra gerokai stipresnis, negu gero išsilavinimo, socialinio statuso bei muzikavimo efektai. Stambiausioje dvikalbystės studijoje buvo nustatyta, kad silpnaprotystė dvikalbiams gresia 4–5 vėliau negu vienkalbiams žmonėms. Kodėl? Matote, buvimas dvikalbiu yra kažkuo panašus į mąstymą už du asmenis. Žmonės, nuo mažens kalbėję dviem kalbomis, geriau mąsto ir senatvėje. Pasirodo, tai ne šiaip sau. Dvikalbystė yra savotiškas smegenų kultūrizmas. Dvikalbio žmogaus smegenys pastoviai atlieka daugiau darbo nei vieną kalbą žinančio žmogaus, kadangi jie nuolat turi atpažinti, kuriai kalbai priklauso garsas, žodis bei simbolis. Dėl šios priežasties dvikalbiai yra gudresni negu vienkalbiai atliekant įvairias protines užduotis. Tyrėjai nustatė, jog dvikalbių žmonių smegenys yra mažiau aktyvios, kuomet tenka atpažinti skirtingų kalbų žodžius. Kitaip sakant, dvikalbiams žmonės tai buvo lengvesnė užduotis negu vienkalbiams. Eksperimento metu dalyviams buvo rodomi objektų paveiksliukai ir tariami jų pavadinimai anglų ir ispanų kalbomis. Kai kurie ispaniški žodžiai skambėjo panašiai į angliškus, tačiau turėjo kitokias reikšmes. Vienkalbių žmonių smegenims prireikdavo gerokai daugiau energijos suvokti, koks žodis buvo tariamas. Daugiakalbiai žmonės turi keletą lygiagrečių neuroninių tinklų, atsakingų už su ta kalba atsakingus kognityvinius procesus. Šie tinklai veikia lygiagrečiai, nes žmogus bando identifikuoti, kuriai kalbai priklauso išgirstas/pamatytas žodis. Kitaip tariant, mūsų protai nuolat atlieka papildomus veiksmus, jei mes kalbame keliomis kalbomis. Būtent tai yra smegenų protinis kultūrizmas. Kelių kalbų mokėjimas perbraižo žmogaus smegenų neuroninius tinklus bei optimizuoja kognityvinių procesų kontrolę ir valdymą. Dvikalbiai žmonės taip pat geba ignoruoti aplinkinį triukšmą ir lengviau susikoncentruoja. Jei nemokate antros kalbos, nusiminti neverta. Tyrėjai yra aptikę teigiamus antros kalbos mokymosi kursų efektus: po 6 mėnesių kurso buvo pastebėtas dalyvių kognityvinių funkcijų pagerėjimas! Dar daugiau, antra kalba gali sumažinti Alzheimerio ligos tikimybę!
Bet ne apie tai dabar. Verčiau pakalbėsiu apie tai, kurią antrą kalbą vertėtų rinktis, jei norite pavergti pasaulį arba bent jau praplėsti akiratį. Būtent apie tai yra vienas paskutiniųjų mokslininkų grupės iš Masačusetso technologijos instituto tyrimas. Tam, kad objektyviai įvertintų kalbų sąsajas, mokslininkai pasitelkė trijų tinklų, kuriais kalbos tarpusavyje sąveikauja, analizę. Visų pirma buvo išnagrinėta daugiau nei 2,2 milijonų knygų vertimų iš vienos kalbos į kitą. Iš viso mokslininkai nagrinėjo 100 įvairių kalbų (taip pat lietuvių kalbą).
Antras tinklas, susiejęs kalbas, buvo laisvoji enciklopedija – „Wikipedia“. Mokslininkai įdėmiai išnagrinėjo „Wikipedia“ redaktorių atliekamus pokyčius, atmesdami automatizuotas programas ir jų padarytus straipsnių pokyčius. Ypač stiprus dėmesys buvo kreipiamas į redaktorius, atliekančius redakcijas keliose kalbose.
Ir paskutinis nagrinėtas tinklas buvo „Twitter“. Mokslininkai apdorojo apie 550 milijonų žinučių, paskelbtų 17 milijonų vartotojų, kalbėjusių 73 skirtingomis kalbomis. Visos kalbos buvo tarpusavyje sujungiamos skirtingo storio linijomis. Jei iš vienos kalbos informacija keliavo į kitą dažniau, storesnė buvo linija su rodykle iš pirmos į antrą, priešingu atveju buvo storesnė linija su kita rodyklės kryptimi.
Visose tinkluose populiariausia kalba buvo anglų, kas neturėtų stebinti. Tačiau mokslininkų nuostabai antra pagal populiarumą buvo ne kinų kalba, ko būtų galima tikėtis žinant populiacijos dydį, bet… ispanų kalba. Kitaip tariant, jei žinote anglų, jūsų antra pasirinkta kalba turėtų būti ispanų.
Ispanų kalba, kartu su prancūzų, vokiečių bei rusų atliko antrinių potinklių centrinius vaidmenis. Kitaip tariant, šios kalbos yra tarpinės grandinės, per kurias informacija gali pasiekti ne tokias populiarias kalbas.
Taip pat nuostabą kelia tai, kad kalbos, kuriomis kalba daug gyventojų (kinų, indų, arabų), yra santykinai izoliuotos savo mažuose tinkluose. Tai reiškia, kad vien tik šiomis kalbomis išreikšta informacija lėčiau išplinta po pasaulį. Tai iš esmės patvirtina mano teiginį: jei lietuvė docentė nori nuplagijuoti savo studentės baigiamąjį darbą, ji turėtų versti ne į rusų, o į kinų, indų bei arabų kalbas – tuomet šansas nepakliūti į žiniasklaidą būtų didesnis.
Beje, jei jums smalsu, kaip atrodo lietuvių bei kitų Baltijos šalių kalbos šiame kontekste, galite arba panagrinėti savarankiškai, arba pasikliauti mano išvadomis. Visų pirma, man į akis krenta estų kalbos išskirtinumas. Estai daug verčia iš suomių. Mūsų „braliukai“ latviai yra artimiau susiję su rusais, negu lietuviai. Lietuvių kalba egzistuoja savo potinklyje, kurį sudaro lenkų, slovakų, ukrainiečių, baltarusių, vengrų bei čekų kalbos. Tai net kažkiek stebina. Bet gerai pagalvojus, tokį ryšį galima suprasti.
Kalbant apie tai, kurią kalbą mums reiktų mokėti. Visų pirma tai būtų anglų kalba. Antroje vietoje būtų vokiečių ir prancūzų. Jei mokate rusų, turiu jus pasveikinti. Ši kalba yra vienodai naudinga kartu su ispanų. Japonų ir italų nedaug atsilieka nuo tų dviejų, tad tai irgi būtų neblogas ir gan praktiškas pasirinkimas. Nereikia nuvertinti ir mūsų kaimynų lenkų – jų kalba yra pakankamai svarbi pasaulyje, tad galite mokytis ir jos.
