Atsitiktinumas vaidina svarbų vaidmenį daugelyje inovacijų, bet vien atsitiktinumo dažniausiai nepakanka. Svarbu „serendipija“, terminas, kurį 1754 m. sukūrė rašytojas ir politikas Horace Walpole. Jis apibūdino tai kaip „atsitiktinumo ir įžvalgos“ derinį.

Galima užtikrinai sakyti, kad be įžvalgos daug mokslinių ir technologinių proveržių nebūtų pavykę nė perpus taip gerai, kaip nutiko išties. Čia keletas ryškių įžvalgumo pavyzdžių.

Karališkasis purpuras

Paaugliai gali sukelti daug rūpesčių, ir Williamas Perkinas jokiu būdu nebuvo išimtis. Aštuoniolikmetis chemijos studentas brandino didelius planus. 1856 m. per Velykų atostogas jis stengėsi toluidiną paversti antimaliariniu vaistu chininu.

Namų laboratorijoje Rytų Londone jis pridėdavo įvairias medžiagas į toluidiną ir panašų chemikalą, aniliną. Gaudavosi įvairiausios, nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos pliurzos ir kietos medžiagos. Tada, po vieno tokio eksperimento plaudamas mėgintuvėlius, jis pastebėjo, kad vanduo nusidažė purpurine spalva.

Tai buvo laimingas atsitiktinumas. Perkinso sukurta substancija dažė medžiagas ryškia purpurine spalva, o tuo laiku naudoti purpuriniai dažnai buvo labai brangūs. Tad, metęs chinino idėją, jaunuolis užpatentavo savo dažus, ir paremtas turtingo tėvo, pastatė fabriką. Perkinso „moveinas“ pradėjo visą sintetinių dažų pramonę.

Nedūžtantis stiklas

Stiklinio mėgintuvėlio numetimas šiaip jau nėra labai gera mintis. Bet viena tokia nesėkmė buvo sėkminga chemikui Édouard Bénédictus, kadangi, nors mėgintuvėlis ir sudužo, tačiau stiklo šukės neišsibarstė.

Tai buvo 1903 metai. Mėgintuvėlyje buvo šiek tiek vienos iš pirmųjų plastmasių, nitroceliuliozės, kurios plonas sluoksnis, išgaravus tirpikliui, liko ant sienelių vidaus. Taip stiklo šukės išsilaikė drauge.

Pasakojama, kad po kelių savaičių Benediktas skaitė laikraščio straipsnį apie automobilių avarijoje byrančiomis stiklo duženomis sužeistus žmones. Tai buvo eureka momentas ir jis karštligiškai dirbo, kol sukūrė pirmąjį saugų Triplex stiklą – plonas plastiko sluoksnis suspaustas tarp dviejų stiklo lakštų.

1909 metais jis savo idėją užpatentavo, bet automobilių pramonė naujojo stiklo naudojimui nebuvo pasirengusi. Pirmą kartą plačiu mastu saugus stiklas panaudotas dujokaukėms I Pasauliniame kare. Tik karui pasibaigus automobiliuose saugus stiklas imtas naudoti standartiškai.

Slidus klientas

1938 m. balandžio 6 dieną Roy'us Plunkettas chemijos kompanijos DuPont laboratorijoje Niudžersyje bandė sukurti naują šaldalą. Bet tetrafluoretileno balionas nenorėjo išleisti dujų.

Patikrino vožtuvą – švarus. Dujos neina. Tad jis prapjovė balioną. Ir aptiko vaškingus baltus miltelius. Būdamas chemiku, jis suprato, kad dujų molekulės sureagavo viena su kita ir sudarė polimerą.

Politetrafluoretilenas (PTFE) pasirodė esantis neįtikėtinai naudingas. Jis saugojo nuo ėdančių chemikalų, gaminant pirmąją atominę bombą, ir saugojo Apollo astronautų skafandrus. Vėliau juo buvo padengti dirbtinės širdies vožtuvai, kadangi organizmas jo neatmeta.

Jo slidumas netgi padeda virtuvėje: PTFE dar žinomas Teflono pavadinimu.

Didėjanti planeta

Įrangos gedimai paprastai būna menkas malonumas. Bet Jamesui Christy, JAV Laivyno observatorijos Vašingtone, DC, astronomui, gedimas 1978 pasirodė esanti dangaus dovana.

Jis padėjo dangaus apie Plutoną fotografinę plokštelę ant mašinos, kuria astronomai seka dangaus objektų judėjimą. Plutonas atrodė ištįsęs ir neryškus, ir kai mašina sugedo, astronomas rengėsi plokštelę išmesti.

Kol mašina buvo taisoma, jis negalėjo nieko veikti, tik stebėti plokštelę. Išsipūtęs atrodė tik Plutonas. Dėl viso pikto jis patikrino ankstesnius atvaizdus ir aptiko, kad kai kuriuose Plutonas irgi atrodė ištįsęs.

Christy suprato, kad gal būt aptiko palydovą, kurį pavadino Charonu. Atradimą patvirtino abipusio Plutono ir palydovo užtemimo prognozė. Tada planetos vaizdo deformacija dingo.

Mėlyna nugali geltoną

Naujagimių gelta yra dažna ir potencialiai pavojinga. Ją sukelia kūne susikaupęs bilirubinas, kurio jų kepenys negali suskaidyti, todėl kūdikiai pageltonuoja.

Sunkiais geltos atvejais būdavo įprasta perpilti kraują. Bet 1956 metais du atsitikimai Rochfordo ligoninėje, tai pakeitė.

Vasarą seselė Jean Ward išnešdavo naujagimius iš kūdikių skyriaus į vidinį kiemą. Vieną ypač saulėtą dieną, ji pediatrui Richardui Dobbsui parodė vaiką, kuris buvo saulėkaitoje nuogas, ir jo odoje atsirado trikampė tamsiai geltona dėmė. Dėmė nebuvo įdegis, sakė ji. Ant kūdikio trikampį šešėlį metė užkloto kampas; tai likusi kūdikio oda prarado geltoną spalvą.

Netrukus vieno gelta sergančio kraujo pavyzdys prieš ištiriant, netyčia buvo paliktas ant patologijos laboratorijos palangės. Bilirubino lygis buvo gerokai mažesnis, nei turėjo būti.

Šie du atsitikimai Hobbsui ir jo kolegai Richardui Cremeriui pakišo mintį, kad šviesa ar šiluma skaido bilirubiną. Atlikę eksperimentus, jie išsiaiškino, kad svarbiausias ingredientas – mėlyna šviesa. Dabar mėlynos šviesos naujagimių skyriuose yra standartas.

Komentarai (0)