Nenukentėjęs nuo automato šūvio į save, norvegų fizikas toliau bando savo laimę…
Tiksliau, – fizikos dėsnius.

Nuo kritimo ir kaulų susilaužymo jį saugojo tik lynas su prie kito galo pririštu svoriu.

Iš pradžių svoris buvo pritvirtintas prie statinio.

Bet tada keli Wahlio kolegos atlaisvino svorį ir Wahlis išsyk ėmė kristi:

Nors Wahlio eksperimentas atrodo rizikingas, iš tiesų jis saugus. Taip yra dėl fundamentalios fizikos savybės, vadinamosios įcentrinės jėgos.

Wahlio kolegoms paleidus svorį, kristi pradėjo abu. Wahlis, traukiamas sunkio jėgos, žemyn krito tiesiai, tačiau svoris, kadangi buvo toliau nuo Wahlio, ore nupiešė lanką, kaip siūbuojanti svyruoklė.

Svorį veikė tai, ką Izaokas Niutonas XVII amžiuje apibūdino kaip įcentrinę jėgą — jėgą, verčiančią kūną judėti kreiva trajektorija. Šiuo atveju jėga buvo lyno įtempimas.

Gravitacijai svorį tempiant žemyn, lyno įtempimas traukė jį link centrinio taško — vamzdžio. Taip susidarė lankas, kurį matome žemiau:

Svoris toliau skriejo, apsivyniodamas lynu aplink vamzdį. Dėl kampinio momento tvermės, lyno ilgiui tarp svorio ir vamzdžio trumpėjant, svorio judėjimo greitis augo.

Kelis kartus apsisukęs apie vamzdį, lynas sustabdė Wahlio kritimą vos už keleto pėdų nuo žemės.

Svarbi pastaba: trintis tarp lyno ir vamzdžio, o taip pat lyno elastingumas padėjo sulėtinti Wahlio kritimą. Todėl sušvelnėjo truktelėjimas, kai jis sustojo. Jei būtų patyręs visą truktelėjimo jėgą, jis galėjo susilaužyti stuburą.

Taigi, nebandykite pakartoti to namuose. Palikite tokius užsiėmimus fizikams.

Pažiūrėkite visą reportažą YouTube ar žemiau:

Jessica Orwig
www.businessinsider.com.au

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

This physicist tied himself to the side of a building then went plunging toward the earth -- here's why he lived

Aut. teisės: Input.lt

Komentarai (2)