Tamsieji mokslo užkulisiai: kaip saldainiai tampa sveikiausiais maisto produktais ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pardavimus išjudina vienintelis dalykas – teiginiai apie sveikumą“, – sako ji.
Mokslininkai ir pinigai
Dokumentai rodo, kaip finansiniai interesai gali motyvuoti mokslininkus. 2010 metais T.Nicklas elektroniniame laiške parašė, jog nusprendė nedalyvauti maisto produktų gamintojos „General Mills“ organizuojamame maisto ekspertų susitikime, nes nenori „rizikuoti“ pasiūlymu, kurį jų mokslinė grupė planavo pateikti „Kellogg“. Be to, vykdant vieną projektą, V.Fulgonis patarė C.O‘Neil į tyrimo ataskaitą neįtraukti tam tikrų duomenų.
„Siūlau pirmiausia sutelkti dėmesį į šiuos duomenis ir prieš atliekant daugiau analizių išspausti iš „Kellogg“ daugiau pinigų“, – parašė jis.
Straipsnio apie saldainius valgančius vaikus pastabose nurodyta, kad finansavimo teikėjai niekaip nedalyvavo „rengiant šį tyrimą, atliekant analizę ar rengiant šią ataskaitą“. Tačiau iš elektroninių laiškų, kuriuos agentūrai AP pavyko gauti iš Luizianos valstijos universiteto, matyti, kad nacionalinė konditerių asociacija (NCA) pateikė nemažai pasiūlymų.
„Pamatysi – paėmiau daugumą, bet ne visas jų pastabas, – taip rašoma viename V.Fulgonio laiške C.O‘Neil apie šį tyrimą. – Galiausiai įveikiau NCA pastabas. Siunčiu tekstą, kurį pabandžiau suredaguoti pagal jų atsiliepimus“, – parašė jis apie panašų straipsnį apie saldainių vartojimą tarp suaugusiųjų.
Laikas, kada skelbti savo tyrimų rezultatus, taip pat buvo kruopščiai parenkamas. 2011 metų birželį saldainių asociacijos atstovė C.O‘Neil elektroniniu paštu nusiuntė kritišką straipsnį apie vieną profesorių, turėjusį ryšių su pramone.
„Norėčiau įvertinti šios istorijos pasekmes ir kuriam laikui atidėti straipsnio apie mūsų tyrimą paskelbimą. Nenoriu, kad atsidurtum siautėjančios žiniasklaidos taikinyje“, – parašė saldainių asociacijai atstovavusios agentūros „FoodMinds“ atstovė Laura Muma.
V.Fulgonis sako, jog jų grupė siunčia rankraščius klientams, kad jie patikrintų, ar nėra klaidų ar praleidimų. „Juos labiau naudojame kaip dar vieną porą akių, kad galėtume būti tikri, jog nieko nepamiršome“, – aiškina jis.
C.O‘Neil teigia, kad, jos nuomone, yra svarbu tirti maisto produktus, tokius kaip riešutai ar pienas, kad būtų galima nustatyti, ar žmogus gali juos vartoti. Ji taip pat pažymi, kad gauti valstybinį finansavimą tokiems tyrimams yra sudėtinga. Jos teigimu, didžiąją dalį jų projektams skiriamo finansavimo gauna V.Fulgonio konsultacijų įmonė „Nutrition Impact“, o jai tėra atlyginamos patirtos išlaidos, pavyzdžiui, kelionėms, bet nemokama jokio užmokesčio.
C.O‘Neil taip pat pažymi, kad, būdama mokslininkė, turi skelbti straipsnius. Beiloro medicinos koledžo atstovė Lori Williams tvirtina, kad „visas mokslinių tyrimų finansavimas eina per koledžą“. Ji pareiškė, kad koledžas iš saldainių asociacijos ar „Nutrition Impact“ negavo jokio mokėjimo už straipsnį apie vaikus ir saldainius, kurio autorių sąraše minima T.Nicklas.
Tuo tarpu iš AP gautų dokumentų matyti, kad 2011 metais T.Nicklas įmonei „Nutrition Impact“ nusiuntė 11,5 tūkst. JAV dolerių sąskaitą už tris rankraščius, įskaitant 2,5 tūkst. JAV dolerių už „saldainius“.
Avižos ir standartai
Be tyrimų, kuriuose analizuojami duomenys, įmonės moka ir už klinikinius tyrimus, kuriuose vertinamas maisto produktų poveikis žmonėms. „PepsiCo“ yra finansavusi ir padėjusi atlikti tyrimus, kurie parodė avižų naudą sveikatai – kaip tik tuo metu, kai jos „Quaker“ imperija pradėjo gaminti avižinius skanėstus, įskaitant vadinamuosius pusryčių sausainius.
2011 metais įmonė ištyrė hipotezę, kad jos „Quaker“ avižinė košė ir sausi pusryčiai yra labiau sotinantys negu konkurento „General Mills“ gaminami sausi pusryčiai „Honey Nut Cheerios“. Tyrime dalyvavo 48 žmonės ir buvo nustatyta, kad avižinė košė yra sotesnė. Tačiau sausų pusryčių rezultatai buvo nevienareikšmiai.
„Labai gaila, kad sausų pusryčių rezultatai buvo prastesni, negu mes tikėjomės, bet mes sugebėjome patvirtinti jūsų hipotezę dėl avižinės košės“, – parašė įmonei Luizianos valstijos universiteto Peningtono biomedicininių tyrimų centro medicinos direktorius Frankas Greenway.
„PepsiCo“ nusprendė paskelbti tik avižinės košės tyrimo rezultatus. Savo pranešimuose įmonė ir Luizianos valstijos universiteto mokslininkai pareiškė, kad kita tyrimo rezultatų dalis buvo nepakankamai reikšminga, kad ją būtų verta skelbti.
Tačiau su tuo sutinka ne visi. Daugelis mokslininkų mano, kad dėl dalies rezultatų nuslėpimo yra iškraipoma visa mokslinė literatūra. Nacionaliniai sveikatos institutai savo klinikinių tyrimų registre aiškina, kad skelbiant visus rezultatus sumažėja vadinamasis publikavimo šališkumas ir sudaromos palankesnės sąlygos atlikti sistemingus įvertinimus.
„Tai yra mokslo dalis. Skelbti reikia tuos rezultatus, kuriuos gauni. Negalima skelbti tik tuos rezultatus, kuriuos nori“, – pareiškė už šį registrą atsakinga Deborah Zarin.
