„Kosminis traukinys“ į Marsą per 2 dienas

Vistiek mažieji erdvėlaiviai, kurie prisijungtų prie šito „traukinio“, turėtų pasiekt tą greitį. Netikiu, kad kosmose būtų atliekamas prijungimas kai greičių skirtumas keli tūkstančiai km per sekundę.

Neesu išsilavinęs tiek, kad galėčiau kalbėt apie greičius, bet pvz akivaizdu, kad papraščiau, saugiau ir pigiau iškelt 6 mažesnes kapsules į kosmosą nei vieną didelę. Realiai, kol nėra finasiškai ar egzisteniškai naudinga keliaut tarp planetų, galim tik pafantazuot, nes darbų tikrai niekas artimiausiu metu nesiims...

Tai su 6 kapsulėm ir būtų galima viską nuskraidint į kitą planetą. Vistik tos kapsulės turėtų pasiekt tokį patį greitį, prisi'dock'inti prie „traukinio“, nuskristi, atsijungti, sulėtėti ir nusileisti. Tai nematau kaip čia gali pigiau kas išeit, nes prie mažo objekto prisijungti tikrai sunkiau, nei tiesiog į Marsą pataikyt. Kitas dalykas, 3Mm/s skriejantis aparatas tikrai nesisuks aplink saulę ir išskris iš sistemos. O tokiu greičiu skrendantis objektas tikrai turės didelę inerciją, tad pasukt į vieną ar kitą pusę reikės labai daug energijos. Aišku, aš irgi čia nesu išsilavinęs šiuo klausimu, bet šita idėja mano manymu atrodo beprasmiška.

Tokie "traukiniai' ir dabar skraido. Vadinasi kometom. Ten jau visos islaidos "traukinio" igreitinimui ir pagaminimui yra atliktos. Cia raso kad kurso korekcijai nereiks daug energijos. Tai manau ideja igyvendinama. Manau problema bus kitoje vietoje, reikes labai ilgaamzes ir patikimos technikos. Ir "traukiniu" reikes daug. Nes vienakart praskrisi ten kokiu marsrutu "Zeme<>Marsas" - o paskui bus kokiu 100-200 metu pertrauka, kol sitas "traukinys" apskris nenaudinga rata ir pamazu pakoreguos orbita kitam skridimui. Su musu vienkartine candonine technika gali but kebloka...

Pamiršai, kad kosmose viskas juda dideliais greičiais įskaitant ir žemę, o greitis visada yra kažko atžvilgiu. Jei toks traukinukas suktųsi elipse žemė Neptūnas, iš principo įmanoma išlyginti greičius, kad arti žemės ar kitų planetų traukinukas jų atžvilgiu judėtų santykinai lėtai. Šiaip tai sena idėja, dažnai naudojama scify.

Greičio skirtumai su kitais objektais/trajektorijomis praktiškai visiškai neįdomūs, jei Žemės atžvilgiu to objekto greitis bus tikrai "kosmininis" ir į jį kaip "traukinį" niekada nepateksim :) Čia nebent jei tas traukinukas būtų didžiulis, tipo pakinkytas asteroidas storam skydui nuo radiacijos ar šiap akmenukų (reiktų pramušinėti kokį asteoroidų žiedą), tai dar gal, būtų šioks toks tikslas "persėsti" iš minimalios kapsulės į komfortišką baržą, bet iš jos ir "išlipimas" būtų gan komplikuotas - na bet bent jau gal verta scifi žanro :)

3000KM/s niekaip niekas nesisuks aplinkui saulę, be milžiniškų nuostolių korekcijoms atlikti. Ir aplamai nepagaunu idėjos. Jei jau sugebėjai įgreitinti tą kapsulę iki 3000KM/s tai kokio velnio "prisišvartuoti" vis tiek reikės tuoj po poros dienų stabdyti.

Aš tai įsivaizduoju, kad naudojant 6 kapsules tu gali vieną jų paskirt kuro gabenimui, kitas kroviniams ar pan. Realiai jei tavo kapsulė turi nuskrist tik 1/10, 1/100 ar 1/x atstumo (kad pasiektų reikiamą greitį) tu gali montuot mažesnį kuro baką ir daugiau vietos skirt kroviniams ir pats modulis turėtų kainuoti žymiai mažiau nei toks pats modulis skirtas nukeliauti visą atstumą. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad orlavis-nešėjas turi visą įrangą įveikti tolimus atstumus pvz galingesnius variklius/navigavimo įrangą etc, vadinasi moduliai realiai galėtų svert mažiau ir būt efektyvesni, turėt tik įrangą reikalingą dock'inimuisi ir nusileidimams marse (ar kažkur kitur). Manau yra ir daugiau pranašumu, tik mums gal visos tos problemos nėra žinomos.

Ok, viena is jegu, nulemianciu kur yra tarkim, Jupiteris, yra iscentrine jega (centripetal force)=mrw^2, kur m=objekto mase, r=orbitos spindulys, w = kampinis sukimosi greitis. Jupiterio mase yra m1= 1.898x10^27 kg, w1=1.68x10^-8 rad/s. Objekto, judancio Jupiterio orbitoje 3Mm/s tangentiniu greiciu, kampinis greitis butu: w2=v/r, w2=3*10^6/3*778.5*10^6=3.9^-3rad/s Vadinasi, jei noretum islaikyti savo traukini jupiterio orbitoje, jo mase turetu buti: m2=m1xw1^2/w2^2=m1x1.68x10^-16/3.9^-6=m1x4.31x10^-11=1.898x10^27x4.31x10^-11= =8.18x10^16kg arba tiesiog, da...ja:) nezinau kas butu su saules sistema, jei ten itaisytume toki traukini, bet panasu, kad islekimas is orbitos jam tikrai nei del greicio, nei del per dideles mases negresia ...

Tai taip, reikia "tik" turėti mažą variklį galintį įgreitinti iki tokio greičio kurio užtenka "per dvi dienas pasiekti Marsą". Na ir kuro jam (plius ne mažiau stabdymui). Klausimas - o nafig tokiu atveju tas didelis "traukinys" jei jau turėtume tokius fantastinius shuttle'us?

SpaceX vis dar dirba prie savo raketų, aišku tikėtina kaina bus tarp $1,5 - 5k/kg, kas jau yra kur kas geriau nei dabar prieinamos kainos, bet vėlgi, čia tik 1kg iškėlimas, su vienu kg degalų ant žemės toli nenuvažiuosi, ką jau kalbėt įsibegėjimą/stabdymą reikalinga tokiem projektam...

Aš gal nebaigiau minties. Jei jau tiek įgreitėsi, kad galėtum prisijungti prie to "traukinio" tai ir išjungęs variklius (t.y. nenaudodamas kuro) galėsi toliau nuskristi savarankiškai ne prasčiau nei "traukiniu". Nebent "traukinys" pats iš savęs nuolat generuotų (ar kaip scifi mokėtų "pasisemti" jo tiesiai iš Saulės tam tikrame trajektorijos taške, bet či ajau totalus scifi, turbūt kažkur po Dyson'o sferos) kurą kapsulėms stabdymo procesui. Ar tarnautų šiaip komfortišku skydu nuo pašalinių objektų.

nebent filosofuot kad tarp traukinio mases ir prijungiamo modulio mases yra milziniskas masiu skirtumas, na tada gal reliatyvumo desniai imtu veikt ir kuro sanaudos nezymiai pasikeistu tarp modulio iskelimo ir prijungimo ir traukinio iskelimo. tik dar riektu skaiciuot i kuria puse kuro sanaudos pasikeistu