Mokslui skirta infrastruktūra ne visada yra tik švarios laboratorijos, įrangos pilni centrai ar robotų dirbtuvės. Štai JAV, Tampos valstijoje Floridoje atidaroma maždaug dviejų hektarų ploto „kūnų ferma“ („body farm“), kurioje dirbs mokslininkai ir profesijos paslapčių mokysis būsimi nusikaltimo vietos tyrėjai. Tai - jau septinta tokia vieta šalyje, į kurią veršis ekspertai iš viso pasaulio. Kaip viskas atrodys viduje?

Iš pradžių teritorijoje bus palaidoti keturi paaukoti kūnai, kuriuos moksliniams tyrimams paaukojo mokslui neabejingi žmonės. Pietų Floridos Universiteto studentai turės galimybę stebėti, kaip drėgnas Floridos klimatas veikia irstančius žmonių palaikus, o vėliau juos patyrinės išsamiau - bandys išsiaiškinti, kaip kūno padėtis, vieta, gruntas ir kitos aplinkybės veiki irimo procesus. Pirmieji palaikai teritorijoje bus palaidoti (neaišku, ar visi keturi kūnai atsidurs po žeme) kitą savaitę, tačiau studentai su jais pradės dirbti tik sausį.

Priešingai nei aukojimo medicininiams tyrimams atveju, šie kūnai niekada nesugrįš į artimųjų rankas ir nebus palaidoti kapinėse. Po ekshumacijos, išsamios apžiūros, cheminių ir biologinių tyrimų, griaučiai bus nuvalyti ir išsaugoti ateities tyrimams. Teigiama, kad net 30 žmonių jau pasirašė sutikimus, kad po mirties jų kūnai būtų panaudoti tyrimams naujoje „kūnų fermoje“.

Didžiausia ir seniausia šiuo metu veikianti „kūnų ferma“ JAV yra Tenesio Universitete Noksvilyje, įkurta 1981 m. Ji užima maždaug vieno hektaro plotą ir yra apjuosta spygliuota tvora. Bet kuriuo metu teritorijoje yra bent keli kūnai, padėti taip, kad aplinka juos veiktų skirtingai.

Tenesio Universiteto „kūnų ferma“ video siužete

Pavyzdžiui, kai kurie kūnai paliekami uždarytose automobilių bagažinėse, kiti yra dalinai panardinami į vandenį. Mokslininkai stebi yrančius kūnus, juos filmuoja, fotografuoja, tyrinėja jais mintančius vabalus ir bakterijas. Vėliau į teritoriją įleidžiami studentai, kad pasimokytų rinkti įkalčius nusikaltimo vietoje.

Tai - šiurpios, bet labai reikalingos vietos. Keisčiausia tai, kad Tenesio Universitetui dažnai tenka kartoti, kad į „kūnų fermą“ lankytojai nėra įleidžiami - tokių prašymų ši vieta susilaukia nuolat. Apžiūrėti palaikais nusėtą teritoriją nori ir žurnalistai, tačiau tai nėra taip paprasta. Mokslininkai patys stengiasi neužteršti kai kurių vietų, kad kūnai irtų kiek įmanoma natūraliau. Tiesa, kartais gamta iškrečia staigmenų.

Teksaso Universiteto „kūnų fermoje“ visai neseniai buvo užfiksuotas netikėtas vaizdas. Teritorijoje palikti palaikai yra išdėlioti taip, kad ir laukinė gamta bei maitėdos gyvūnai juos galėtų pasiekti. Visgi, niekas nesitikėjo, kad vienais beveik visiškai suirusiais palaikais susidomės elnias - būtent šis žolėdis gyvūnas buvo užfiksuotas kramtantis žmogaus griaučius.

„Kūnų fermos“ yra labai naudingos. Stebėdami irstančius kūnus mokslininkai gali užfiksuoti skirtingus irimo etapus. Tai vėliau leidžia nustatyti rastų palaikų amžių. „Kūnų fermos“ ne kartą pasitarnavo tiriant sunkius nusikaltimus. Jų svarba ir tikslas paaiškinami šiame vaizdo įraše (vaizdai gali trikdyti, nepatariame žiūrėti silpnų nervų žmonėms):

Komentarai ()