Ar žinote, jog mokslas niekada neturi įrodymų, o teorija - tai ne šiaip idėja: 10 mokslinių terminų, kurių netinkamas naudojimas erzina (ne) tik mokslininkus
(3)
Nemažai terminų, palikę mokslo oazes, persikėlė į kasdienę kalbą — tik, deja, dažnai jie naudojami neteisingai.Io9 žurnalistai pasiteiravo mokslininkų, kokie moksliniai terminai dažniausiai neteisingai suprantami. Štai sąvokų dešimtukas.
2017-06-08 Ar žinote, jog mokslas niekada neturi įrodymų, o teorija - tai ne šiaip idėja: 10 mokslinių terminų, kurių netinkamas naudojimas erzina (ne) tik mokslininkus
(3)
Manau, „įrodymas“ yra klaidingiausiai suprantama mokslo koncepcija. Jos tikslus apibrėžimas (logiškas parodymas, kad tam tikra išvada kyla iš tam tikros prielaidos) labai tolimas nuo prasmės, kuria šis terminas naudojamas kasdienėje kalboje, kur ji artimesnė „stiprus ko nors liudijimas“. Todėl neatitinka tai, ką sako mokslininkai ir ką girdi žmonės – mokslininkai omeny dažniausia turi griežtesnį apibrėžimą. O vadovaujantis šiuo apibrėžimu, mokslas niekada nieko neįrodo! Taigi, kai mūsų klausia „Kokius turite įrodymus, kad mes išsivystėme iš beždžionių?“ arba „Ar galite išties įrodyti, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla?“ paprastai nuščiūvame užuot paprasčiausiai sakę „Žinoma, kad galime.“ Tai, kad mokslas niekada nieko iš tikrųjų neįrodo, o tiesiog kuria vis patikimesnes ir nuodugnesnes pasaulio sandaros teorijas, kurios visada gali kisti ir tobulėti, yra vienas iš pagrindinių mokslo sėkmės aspektų.
Plačioji visuomenė (kaip ir ideologiškai nusiteikę žmonės), klausydami žodį „teorija“, girdi „idėja“ ar „prielaida“. Tuo tarpu mokslinės teorijos yra patikrinamų idėjų sistemos, kurias potencialiai gali kas nors paneigti rastais įrodymais ar eksperimentais, kuriuos gali atlikti. Geriausios teorijos (kurioms priskirčiau specialiąją reliatyvumo teoriją, kvantų mechaniką ir evoliucija) atlaikė šimtą ar daugiau metų iššūkių, kuriuos joms metė arba žmonės, kurie norėjo pasirodyti esantys protingesni už Einšteiną, arba žmonės, kuriems nepatinka metafiziniai iššūkiai jų pasaulio įsivaizdavimui. Ir galiausiai, teorijos yra plastiškos – bet ne be galo. Teorijos gali pasirodyti esančios neišsamios ar klystančios dėl kokios nors detalės, nesugriaunant viso jų pastato. Pati evoliucijos teorija, ilgainiui gerokai evoliucionavo, bet ne tiek, kad jos nebūtų galima atpažinti. Frazės „tik teorija“ bėda – jos implikacija, kad mokslo teorija yra nesvarbus dalykas, smulkmena, o taip išties nėra.
3. Kvantinis neapibrėžtumas ir kvantinis keistumas
Goldbergas priduria, kad yra kita idėja, neteisingai interpretuota netgi dar skaudžiau, nei „teorija“ – kai fizikos koncepcijas pritaikomos naujojo amžiaus ar dvasiniams tikslams:
Šį klaidingą kvantų mechanikos (ne)supratimą demonstruoja įvairaus plauko spiritualistai ir savigydos, o ryškiausias pavyzdys – filmas What the Bleep Do We Know?. Kaip žinia, kvantų mechanikos pagrindas yra matavimai. Poziciją ar momentą, ar energiją matuojantis stebėtojas priverčia „banginę funkciją kolapsuoti,“ nedeterministiškai. Bet vien todėl, kad visata nėra deterministiška, nereiškia, kad ją kontroliuoji tu. Stebina (ir tiesą sakant, kelia nerimą) kaip kvantinis neapibrėžtumas ir kvantinis keistumas tam tikruose ratuose neatsiejamai sukergiamas su sielos idėja, ar visatos kontroliavimo, ar dar kokiu nors pseudomokslu. Galų gale, mes esame sudaryti iš kvantinių dalelių (protonų, neutronų, elektronų) ir esame kvantinės visatos dalis. Žinoma, tai šaunu, bet tik ta prasme, kad visa fizika yra šaunu.
Viena iš mano mėgiamiausių [netinkamai suprantamų] idėjų yra elgesio skirstymas į „išmoktą vs. įgimtą“ ar bet kurią kitą „gamta ar auklėjimas“ versiją. Kai kalbu apie elgesį, pirmiausiai manęs klausia, ar tai „genetika“. Toks įsivaizdavimas klaidingas, nes VISI bruožai visados yra bendro genų ir aplinkos veiksnių poveikio rezultatas. Tik bruožų skirtumai, o ne pats bruožas gali būti genetinis ar išmoktas — tai lyg identiški dvyniai, auginami skirtingose aplinkose ir darantys kažką skirtingai (tarkime, kalbantys skirtingomis kalbomis), tada šis skirtumas yra išmoktas. Bet kalbėjimas prancūziškai ar itališkai ar dar kaip nors, nėra nuo pradžios išmoktas dalykas – akivaizdu, kad reikia kažkokio genetinio pagrindo, kad galėtum išvis kalbėti.
Žodis „natūralus“ naudotas tiekoje skirtingų kontekstų ir jam suteikta tiek daug skirtingų reikšmių, kad sunkiai įmanoma jį apibrėžti. Labiausiai paplitusio – siekiant atskirti tik dėl žmogaus veiklos egzistuojančius dalykus nuo visų kitų – naudojimo atveju preziumuojama, kad žmonės yra atskiri nuo gamtos ir mūsų darbai yra nenatūralūs, lyginant, tarkime, su daromais bebrų ar bičių.
Kalbant apie maistą, apibrėžimas „natūralus“ dar labiau išskydęs. Skirtingose šalyse jo reikšmė skiriasi, ir JAV Maisto ir vaistų agentūra nepateikia prasmingo natūralaus maisto apibrėžimo (dažniausiai naudoja „organinis“ – dar vienas ūkanotas terminas). Kanadoje kukurūzus galima pardavinėti kaip „natūralius“, jei prieš parduodant nepridedama ar nepašalinama įvairių dalykų, bet patys kukurūzai yra tūkstančius metų trukusios žmonių vykdytos atrankos rezultatas, iš augalų, kurie be žmogaus įsikišimo netgi neegzistuotų.
6. Genas
Tačiau dar labiau Johnsoną neramina tai, kaip naudojamas žodis „genas“:
25 mokslininkai per dvi dienas pateikė tokį apibrėžimą: „apibrėžtas genomo sekos regionas, atitinkantis paveldėjimo vienetą, susijusį su reguliavimo, transkripcijos ir/ar kitos funkcinės sekos regionais.“ Tai reiškia, kad genas yra diskretinis DNR gabalėlis, į kurį galime besti pirštu ir pasakyti, „tai kažką gamina, ar reguliuoja kažko gaminimą“. Toks apibrėžimas jau pats savaime suteikia daug manevro laisvės; ne taip seniai manėme, kad didžioji mūsų DNR dalis išvis nieko neveikia. Pavadinome ją „DNR šiukšlėmis“, bet kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad šios atliekos turi tikslą, kuris nebuvo akivaizdus.
Paprastai žodis „genas“ netinkamai naudojamas, nurodant jo „paskirtį“. Čia kyla dvi problemos. Visi turime hemoglobiną koduojančius genus, bet ne visi sergame pjautuvine anemija. Įvairūs žmonės turi skirtingas hemoglobino geno versijas, vadinamus alelius. Yra hemoglobino aleliai, sukeliantys pjautuvinę anemiją, o kiti nesukelia. Taigi, genas reiškia alelių šeimą, ir tik keli šios šeimos nariai siejami su ligomis ar sutrikimais. Pats genas nėra blogas – be hemoglobino ilgai netemptumėte, patikėkite manimi – tačiau tam tikros hemoglobino versijos gali kelti problemų.
Labiausiai mane neramina populiarinimas idėjos, kad kai kokia nors genetinė variacija koreliuoja su kuo nors, ji yra „kažkieno genas“. Iš tokios kalbos susidaro įspūdis, kad „šis genas sukelia širdies ligą“, kai iš tikrųjų dažniausiai „atrodo, kad žmonės, turintys šį alelį, šiek tiek dažniau serga širdies liga, bet nežinome kodėl, ir galbūt yra šį alelį kompensuojantis pranašumas, kurio nepastebėjome, nes neieškojome“.
„Statistiškai reikšmingas“ yra viena iš tų frazių, kurią mokslininkai norėtų atsiimti ir pervadinti. „Reikšmingas“ suponuoja svarbą; bet statistinio reikšmingumo patikrinimas, kurį sukūrė britų statistikas ir biologas R.A. Fisheris, nematuoja poveikio svarbos ar dydžio; o tik tai, ar galime jį, naudodami geriausius turimus statistikos instrumentus, atskirti jį nuo nulio. „Statistiškai pastebimas“ ar „statistiškai išskirtinas“ būtų daug geresnis terminas.
8. Geriausiųjų išlikimas
Paleoekologė Jacquelyn Gill sako, kad žmonės klaidingai supranta kai kuriuos svarbiausius evoliucijos teorijos aspektus:
Mano sąrašo viršuje būtų „išgyvena tinkamiausi.“ Visų pirma, tai nėra Darvino žodžiai, o antra, žmonės neteisingai įsivaizduoja, ką reiškia „tinkamiausi“. O be to, labai dažnai neteisingai suprantama pati evoliucija, ir laikomasi idėjos, kad evoliucija yra progresyvi ir kryptinga (ar dalies organizmų netgi tyčinė; žmonės nesupranta natūraliosios atrankos), ar kad visi bruožai turi būti prisitaikymas (lytinė atranka egzistuoja! O taip pat atsitiktinės mutacijos!).
Tinkamiausias nereiškia stipriausias, ar išmintingiausias. Tai paprasčiausiai reiškia, kad organizmas geriausiai tinka savo aplinkai, o tai gali reikšti „mažiausias“ ar „minkščiausias“ ar „nuodingiausias“ ar „geriausiai išgyvenantis savaitę be vandens.“ Be to, sutvėrimai ne visada vystosi taip, kad būtų galima paaiškinti tai prisitaikymu. Jų evoliuciją gali labiau lemti atsitiktinės mutacijos, ar bruožai, kurie patrauklūs kitiems jo rūšies atstovams.
9. Geologinis laiko mastelis
Gill, daugiausiai tyrinėjanti pleistocene, prieš daugiau nei 15 000 egzistavusią aplinką, sako, kad ją dar glumina, kaip mažai žmonės suvokia Žemės laiko mastelį:
Dažnai pastebiu, kad visuomenėje trūksta supratimo apie geologinį laiką. Visas priešistorinis laikas žmonių galvoje suspaudžiamas ir jie mano, kad prieš 20 000 metų Žemėje buvo visiškai kitokios gyvūnų rūšys (ne), ar netgi dinozaurai (ne ne ne). Prie to prisideda ir plastikiniai dinozaurų žaisliukai, pakuojami kartu su urviniais žmonėmis ar mamutais.
10. Organinis
Entomologė Gwen Pearson sako, kad yra kartu si žodžiu „organinis“ naudojami terminai, tarkime, „be cheminių medžiagų“, ir „natūralu“. Ir ji pavargo stebėti, kaip žmonės visiškai jų nesupranta:
Mažiau liūdina, kad jie neteisūs iš techninės pusės, nes visas maistas yra organinis, nes jame yra anglies, etc. Mane neramina jų naudojimas atmesti ir sumenkinti tikruosius maisto ir produktų gamybos skirtumus.
Gali būti „sintetiniai“ ir pagaminti, bet saugūs dalykai. Ir kartais geriau rinktis juos. Jei vartojate insuliną, tikėtina, kad jis yra iš GMO bakterijų. Ir jis gelbsti gyvybes.