Ši pražiūrėta teorija gali būti trūkstama EM Drive veikimą paaiškinanti grandis

Atominės jungtys sudaro didžiąją dalį atomų masės (~99%). Cheminės jungtys, aišku, sudaro daug mažesnę masės dalį, nes elektromagnetinė sąveika daug silpnesnė už stipriąją ar silpnąją sąveiką, tačiau ir ji nėra nulinė. Žinoma, pastebėti 2 mg skirtumą iš 10 tonų tiesiogiai stebėti būtų tikriausiai neįmanoma, bet formulės, kurių kol kas niekas nepaneigė, rodo tokius skaičius.

Truputi paskaičiau apie masės-energijos tvermės dėsnį, ir turbūt būsiu klaidingai mastes anksčiau.

mažesni.

Mane tai irgi nustebino.

Galima plačiau?

Paimk du lazerius ir šviesk juos vienas į kitą kad ir kampu artimu 90 laipsnių. Šviesa nepakeis savo krypties. Arba tas pokytis bus toks mažas kad sunkiai eksperimentiškai aptinkamas. Tavo įsivaizdavimu šviesos banga gali taip banguoti kad vieno fotono praėjimas per plyšį gali pakeisti jo trajektoriją kad ir 45 laipsnių kampu. Nemanau kad tai labai tikslus įsivaizdavimas. Fotono energija tokia maža palyginus su energija kurią laiko pats double slit'as. Įsivaizduok kad double slitas sudarytas iš įkalintų fotonų kurių bangos ilgiai daug mažesni bei kurių skaičius yra lygus atomų skaičiui double slit'o. Paimk vieno fotono energiją ir ją padalink iš energijos kurią turi duoble slit'as. kiek eilių dydžių santykį gausi? Ką gali tokia musė kaip vienas fotonas padaryti palyginus su double slit'u? Manau kad pačio double slito egzistavimas jau sukuria bangas, nepriklausomai nuo ar praeina fotonas ar ne, o galutinė fotono trajektorija apsprendžiama kombinacija sukuriamo"bangavimo" efekto tarp double slito ir pavienio fotono. Praktiškai eksperimento rezultatai priklauso nuo tai kokį tu eksperimentą su'setup'inai: jei susetupinai kad bus banga ir gauni bangą. Jei susetupinai kad ne banga tai ir gauni ne bangą, vat toks mano to mistinio stebėtojo paaiškinimas.

Saules bure juk ne vaiklis nors... del jos juk juda daiktas kuris prie jos prikabintas zdz nezinau saules bure galima vadinti varikliu ar ne

Tai tu neparašei savo prognozių šitiem setupam. Praktiškai turim 6 setupus: 1 su įelektrintais slitais, 2 su grioveliu išėjimo pusėj vietoj antro slito, 3 su išsikišimu išėjimo pusėj vietoj antro slito. Galim naudoti fotonus ale be masės ir greičiu c arba tarkim elektronus turinčius masę ir daug mažesnį greitį. Todėl kaip ir 6 variantai. Dar pora linkų apie tas hidraulines bangas imituojančias pilot wave, gal kam įdomu: http://math.mit.edu/~bush/?page_id=484 http://dotwave.org/tag/couder/

Pabandysiu atlikt eksperimenta tam, tikiuosi lazeris nepaves

Seems legit

Man regis reik naudot vieną lazerį kaip šviesos šaltinį ir pasidalinti srautą veidrodėliais. Ar aš kažką maišau ir du lazeriai gali būti koherentinės šviesos šaltiniais?

Chemija čia niekuo dėta. Masės pokyčiai dėl cheminių jungčių yra tokie maži, kad chemija juos paprasčiausiai ignoruoja. Molinė masė čia iš vis ne prie ko, kalba apie fizikinę masę. Paties nurodytoje reakcijoje CO2 molekulės fizikinė masė bus truputį mažesnė už buvusių C ir O2 molekuliių masę. Bet vėlgi skirtumas toks mažas, chemikai jį gali drąsiai ignoruoti, o fizikams reikia be galo jautrios aparatūros efekto išmatavimui. Energija ir masė yra ekvivalentiškos, jei išsiskiria energija, reiškiasi sumažėja masė.

Šaltinis NASA komanda: https://arc.aiaa.org/doi/10.2514/1.B36120

Kai vienas slitas, jokio fringe. Kai du slit tai matosi aiskus fringe apie 3 mm nuo centro. Vietoj keistos formos naudojau uzdengti viena slita is priepat is a) vienos puses b) kitos puses. Gavosi keistas rezultatas kad visviena yra fringe ir vienodas nesvarbu ar a) ar b). Intensyvumas mazesnis ir kai koverini (slidini is kaires is desine kad uzdengt kairi slita, matosi jog 3mm nuo centro dideja iki 6mm, spreadinasi. Setup'as homemade'inis tai gal ka negerai darau.

kodėl CO2 masė bus mažesnė už C+O2? Pagal išsakytą teoriją masė kaupiasi juntyse, CO2 turi dvigubai daugiau jungčių. Taip pogi lede susidaro papildomos jungys, lyginant su skystu ir dujiniu vandeniu. Ar taip išeina, kad ledas yra sunkesnis už skystą vandenį?

Šiaip dažniau pasitaikantis teiginys, kad didžiąją dalį atomų masės sudaro kinetinė energija (gliuonų, bozonų, fotonų, kurie lakstydami tarp kvarkų, protonų, neutronų ir elektronų ir sukuria jungtįs bei jų energiją), bet galima tą reikalą vadinti ir jungčių energija. (https://en.wikipedia.org/wiki/Proton#Qu ... f_a_proton)

Svarbu ne jungčių kiekis vienetais, o jų energija, kuri cheminių jungčių atveju priklauso nuo atomų rūšies ir jungtyse dalyvaujančų orbitalių energijos. Dėl ledo kristalinių jungčių nežinau, bet kibiras karšto vandens bus sunkesnis už kibirą šalto vandens vien dėl šiluminės energijos, kuri irgi "turi masę".

Dėkui, labai dėkui. Tai gavai interferenciją, kai vienas slitas uždengtas iš kurios nors pusės? Ar teisingai supratau? Gal gali patikslinti matmenis atstumo tarp slitų ir kuom uždengei vieną? Kažkokia plėvele? Jos storis maždaug? Aš neturiu šiuo metu kažko būtent su dviem slitais. Gal interferencinė gardelė kažkur mėtosi ir tai abejoju, bet ji nelab tinka.

Nepatinka burė, imk fotoninę raketą: https://en.wikipedia.org/wiki/Photon_rocket Esmė ta pati, tik fotonų šaltinis (lazeris ar branduolinis reaktorius) su savimi.

https://imgur.com/oiY7x4F Sakyciau tarpu atstumai po 0,3mm, viduriukas 0,4mm viso 1,0 mm Atstumas D 0.5-0.7m, bangos ilgis red, uzdengt naudojau a) skutimosi peiliuka b) ta pati nepersvieciama popieriu/kartona kamera ne itin tamsoj fotkina, bet kad yra fringe iziuret galima https://imgur.com/8KnDGAd