Ši pražiūrėta teorija gali būti trūkstama EM Drive veikimą paaiškinanti grandis

Toksai senarijus, kosmosu skrenda kosminis įrenginys. Jis nuo taško A tolsta pastoviu greičiu. Branduoliniame reaktoriuje gaminama energiją, šviesos pavidalu, spinduliuoja į skirtingas puses (kad atsisvertu jėgos). Kadangi aparatas išspinduliuoja energiją, tai jo masė vis mažėja, tačiau greitis lieka pastovus. Judesio keikis kinta, nors aparato neveikia jokia išorinė jėga?

Tu puikiai (!) sugalvojai, kažkaip man nedaėjo iškart kaip pdaryti paprastai. Nors ir pati įdėja kilo tik ryte. Tiesiog prisiminus kaip ta banga atrodo hidrauliniuose pilot wave eksperimentuose. Kaip matom pilot wave patogesnė daryt prognozes vizualiai, bet turbūt kitos interpretacijos irgi sugebės šitą eksperimentą paaiškinti. Ką manai? Turbūt standartinė interpretacija sakys, kad fotonas pasivaikščiojo visais įmanomais keliais ir gavosi interferencija. Bet tai kokį procesorių reik turėt galvoje, kad nuspėt šitą rezultatą naudojant standartinę interpretaciją. Net jei jie teoriškai gali paskaičiuoti čia visi pliusai pilot bangai už naudojimo paprastumą. Įdomu pagooglint ar kas tokį eksperimentą darė, būtum pirmas Tik nežinau kur tokią informaciją būtų galima dar pateikti. Būtų gal kam įdomu, ryte mano mintis , jau vakare tavo eksperimentas kurio nieks dar nedarė. Kažkur įdomiojo mokslo žurnale gal Šiaip nepamesk originalo fotkes jei ką jei kas norės straipsnį kokį parašyt.

Na reiktu i Young'o formule istatyt reiksmes ir ziuret koki jis kampa prognozuoja. Siaip cia gali pilnai but tik difraction Tiek difraction tiek interference rodo wave nature. Neesu tikras ar galima taip jau labai abu atskirt. Kiek suprantu kvantine mechanika juos atskiria taip kad interference yra minimizuotas difraction kuriame pasirodo pacio pavienio fotono wave nature. Difraction mano manymu rodo kad pats slitas kuria wave. Siaip behavior labai panasus buvo i https://www.doitpoms.ac.uk/tlplib/diffr ... ction2.php Mazinant slita matesi kaip dideja atstumai nuo centro. Pats uzdengimas tikrai netobulas buvo, sunku ten ka iziuret kai reikia po 0.3 mm uzdenginet. Reiktu dar atidziai paziuret ar toks behavior yra. Cia matosi ir difraction ir interference vienu metu. https://physics.stackexchange.com/quest ... ting-holes Galima sakyt the fringe is getting fringed. Esu tikras kad taip ir buna, taciau neesu tikras ar jis buvo mano atveju.

Labai įdomus klausimas, matau du variantus: - neintuityvu, bet kūno greitis didėja; - momentas pasislepia elektromagnetinio lauko ypatumuose arba reliatyvistiniuose efektuose. Įtariu čia kampas reliatyvistiniuose efektuose. Impulso absoliuti reikšmė priklauso nuo pasirinktos atskaitos sistemos. Visada galima pasirinkti atskaitos sistemą, kur impulsas bus nulinis, t.y. sitemą, kurios atžvilgiu kūnas nejuda, tada impulsas niekur nebedingsta. Paklausiau tikrų fizikų: https://physics.stackexchange.com/quest ... th-photons

Siaip pasizaidus ir pabandzius ivairiu setup'u duoda daug geresni suvokima. Jei kada uzsiimsi tai patariu pasiimk galingesni lazeri, nes man tas labiausiai maise. Reikia didesnes galios, kad butu galima didesni D turet ir geriau matyt, tik ne koki industruni zinoma nereikia sienoj skyliu degint, maniskis poro doleriu kainavo, ne pointeriu nepavadinsi nes is jau 4 metru tasko nesimato. Galesi savo eksperimentus live gyvai namuose issitestuoti. Dar viena reference numesiu http://www.kshitij-iitjee.com/diffracti ... rrow-slits.

Padariau dar karta eksperimenta. Tai galiu pasakyt kad puikiai matosi fringe getting fringed, ir kad tas dvigubas fringe dingsta ir lieka tik viengubas kai uzdengiamas vienas slitas. Interferencijos nelieka. Bet lieka banginis difraction paternas. Praktiskai kai paskutine nuotrauka paskutiniam mano duotam reference. Tai tokia buna kai double slit. Kai uzdengi viena slita tai lieka tokia pati tik ne sluoksniuota dvigubai, "susi'smouth'ina iki viengubos. Dvigubo sluoksniavimo kamera nesugeba nufotkint, akis mato.

Dar vienas reference: https://www.youtube.com/watch?v=9D8cPrEAGyc

Judesio kiekis p=mv, tai jeigu kinta masė, kinta ir judesio kiekis.

Na va, buvau beveik teisus, esmė reliatyvistiniuose efektuose tik doplerį pamiršau. Jei tavo aparatas išspinduliuoja lygios energijos šviesą priešingomis kryptimis jis tą daro savo paties atskaitos sistemoje, kuri, savaime suprantama, nejuda jo paties atžvilgiu ir atitinkamai tavo aparato impulsas šioje atskaitos sistemoje nulinis (mv, kur v nulis). Pasikeitus masei dėl nulinio pradinio greičio impulsas kaip buvo taip ir lieka nulinis, o fotonų impulsai kompensuojasi. Žiūrint gi iš stebėtojo atskaitos sistemos, kurios atžvilgiu tavo aparatas juda, vaizdas kitoks. Dėl doplerio efekto toks stebėtojas matys, kad aparatas išspinduliavo nevienodos energijos fotonus ir tai atitinkamai pakeitė aparato impulsą, o jo pokytis buvo kompensuotas masės sąskaita.

eiti per du slitus iškart, kad gautusi interferencija dviejų slitų eksperimente.

O elektronas šiuo atveju į plyšį turi įeiti priekiu ar užpakaliu, kad interferuotu pats su savimi? Ką rūkai? Tu bent mokykloje fizikos mokeisi ar iškart šokai protingų straipsnių internete skaityti?

Kai vienas slitas tai interferencijos nera. Bet yra difraction banginis patternas JEI tenkinama Fraunhofer diffraction salyga. Kai naudojau vieno slito ploti 0.9mm nemaciau jokiu banginiu savybiu, matosi tik taskas. 0.9mm^2/70cm/650 nanometers = 1.97802198 Poto perejau ant dvigubo slito su vienu slitu uzdengtu kur slito plotis 0.3mm, tai buvo tenkinama Fraunhofer diffraction salyga, todel matesi bangines difraction savybes. 0.3mm^2/70cm/650 nanometers = 0.659340659 Atidengus antra slita pasimato interferencija. Neesu tikras ar ploksteles nelygumai sukelia toki jau dideli pastebima efekta. Siaip visai gali buti kad jei ziuret i plokstele kaip ne i viena masyvu objekta kuris sukelia cunami, bet kaip i individualias daleles kurios kuria bangas tai tos bangos tarpusavyje cancel'inasi, tai gal itaka turi tik daleles slitu pakrasciuose. Ka daryt toliau tai mano manymu reikia galvot kodel negali but kad slitas turi didele itaka eksperimentams, ir prie tam tikru salygu jo itaka praeinanciu daleliu atzvilgiu didziausia. Dar del vizualizacijos tai gal itaka turi tai kad tam tikros bangos tarp ploksteliu negali susikurti ir gaunasi kazkoks Casimir effect'as.

Gal nebūtinai pagrindinis poveikis išėjime, gal ir įėjime vyksta ne mažesnė trajektorijos korekcija. Pagal pilot wave ir hidraulinio modelio filmuotą medžiagą nešanti banga interferuoja tiek prieš dalelei įlekiant į slitą, tiek išlekiant kai yra labai arti plokštelės. Ar yra kažkas reikšmingo kai ji vidui nepasakysiu, man neatrodo kol kas. Bet matom, kad tas vienas slitas gali būti uždarytas ir vietoj jo padarytas tik griovelis ar iškilimas. Šitie niuansai koreguotini , ta prasme kur didesnis poveikis objekto trajektorijai, bet uždaras slitas neišvengiamai rodo, kad dalelei/fotonui užtenka vieno tikro slito pačiai pralįsti ir pseudoslito sukurti interferencijai. Todėl man peršasi neišvengiama išvada, kad realiam dviejų slitų eksperimente dalelė antru slitu naudojasi tik kaip pseudo slitu, visai nebūtinai jis turi būti atviras, per jį nieks nepraeina.

Bet nevienodus fotonus matys tik jei juos iš spinduliuos išilgai judėjimo krypties. Bet jei šviesą iš spinduliuotu skersai judėjimo krypčiai - į šalis?

Ir kaipgi stebėtojas įsigudrintų pamatyti tuos skersai išspinduliuotus? Doplerio efektas yra nepriklausomai nuo kampo, nuo kampo tarp šaltinio judėjimo krypties ir pamatyto fotono krypties priklauso tik efekto dydis kaip, beje, ir impulsas. Kuo didesnis kampas, tuo mažesnis doplerio efektas, bet ir stebimas impulso pokytis mažesnis. Esant 90 laipsnių kampui doplerio efektas ir stebimas impulso pokytis tampa lygus nuliui (nes pagal tą ašį pačio kūno greitis nulinis). Pačio pateikto uždavinio pagrindinis kampas - lengva supainioti atskaitos sistemas, skirtingose atskaitos sistemose energija ir impulsas skiriasi, suplakus dvi sistemas į vieną gauni tvermės dėsnio "pažeidimą". Tikrus fizikus dar suklaidino pats netradiciškumas, tikriausiai iš inercijos suinterpretavo uždavinį kaip dalelės skilimą, nors apie tai uždavinyje nieko nesakoma.

Na taip antras paveiksliukas nepatvirtina ankstesnių spėjimų su fotonais. Įdomu ar tas spėjimas pasitvirtintų su dropletais. Bet tai čia nieko tokio, tik kelios dienos kai pradėjau domėtis pilot wave. Pagalvojau dabar gal aš net nelabai suprantu kaip veikia difrakcija. Sakykim šviesa praeina šalia kūno ir užlinksta į jo pusę. Sakykim šviesa eina iš apačios į viršų , o kūnas jam iš dešinės pusės. Jei fotono trajektorija užlinksta trupupį į dešine (į kūno pusę) tada pagal impulso tvermės dėsnį kūnas turi pajudėti (gauti impulsą) kairėn. Gaunasi lyg tarp fotono ir kūno įvyktų tarpusavio traukos sąveika. Kaip ta trauka realizuojasi fiziškai?

Lygiai tas pacius klausimus turejau. Siaip mano manymu pradziai reikia apsiimti pilnai perprasti difrakcija o tik tada jau bandyt interferencija nagrinet. Nera reikalo krapstyt "dviguba bangavima" jei nesupranti viengubo. Beje, paskutiniam paveiksliuke matosi jog horizontaliai viduryje yra mazesnio intensyvumo juosta. Taip yra todel kad lazerio taskas is 4m. atstumo paciame viduryje juodas. Tikriausiai del to kad lazerio lempute lauzia sviesa.

Čia gaunasi gana sudėtinga sąveika, kad išlaikyti impulso tvermės dėsnį reikia , kad kūnas pradėtų judėti kairėn kai pro jį praskris fotonas, o, kad išlaikyti energijos tvermės dėsnį reikia , kad užlinkusio fotono dažnis truputi sumažėtų, nes fotono greitis nekis, o atsiras kūno kažkoks greitis kairėn, kuris iki sąveikos sakykim buvo lygus 0. Dėl horizontalios linijos paveiksliuke turbūt susije su tavo lazeriuko konstrukcija ar slitų forma gal, nes ir pirmam paveiksliuke kažkas tokio truputį matosi lyg per vidurį suspausta truputi. Bandžiau vakar su savo lazeriuku (irgi toks senas iš kiniečių) bet nėra suspaudimo paprastoj dviejų slitų interferencijoj. Su uždengimu nebandžiau, nors dar bala žino, jei tarpas tarp slitų būtų bangos ilgio gal ir suveitų kaip rašiau, bet sunku pasigaminti ir tai nebeįrodytų to ką spėjau.

Jei nori samprotauti apie fotonus, pamiršk Niutoną. Kaip minimum reikia pereiti prie impulso 4-vektoriaus, o ir be kvantinės mechanikos neapsieisi. Reliatyvistiniai ir kvantiniai reiškiniai Niutoną klasikiniame pavidale ignoruoja.