Šiais metais mokslininkai aptiko septynias Žemės dydžio egzoplanetas, besisukančias apie blankią raudonąją žvaigždę, ir daug kitų keistų egzoplanetų — nuo Žemės dydžio ledo kamuolių iki karščiausių užfiksuotų planetų, ir žvaigždę, kuri surijo gal 15 uolinių pasaulių. Pateikiame 2017-ųjų neįprasčiausius, nuostabiausius ir potencialiai gyvenamus egzoplanetų atradimus.

1. The TRAPPIST-1 šeima

Septynios atrastos Žemės dydžio planetos skrieja apie vėsią raudonąją žvaigždę TRAPPIST-1, kuri šiek tiek didesnė už Jupiterį. Keli šios planetų sistemos nariai pirmą kartą buvo užfiksuoti dar 2016 gegužę, Čilėje įrengtu teleskopu TRAPPIST (TRAnsiting Planets and Planeteslmals Small Telescope). Papildomi NASA Spitzer kosminio teleskopo duomenys parodė, kad yra ne trys, o septynios planetos, ir visų jų dydis daugmaž toks, kaip Žemės, bet skrieja jos erdvėje, kuri tilptų Merkurijaus orbitoje. Arčiausia ir greičiausia planeta, TRAPPIST-1b, apie žvaigždę apskrieja vos per pusantros dienos, o tolimiausios, TRAPPIST-1h, planetos metai trunka maždaug 20 dienų.

Trys iš šių planetų skrieja pakankamai arti žvaigždės, vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kad jų paviršiuje galėtų būti skysto vandens (bet ne per arti, kad vanduo užvirtų), tačiau bet kokią atmosferą galėjo nuplėšti intensyvi žvaigždės radiacija.

2. Tikras troškintuvas

Astronomai 2017 metais atrado ir karščiausią planetą — Jupiterį primenančią KELT-9b. Planetos orbita yra taip arti žvaigždės, KELT-9, kad apie ją apskrieja vos per 1,5 paros, ir visada į ją atsisukusi ta pačia puse. Tyrėjai šios planetos tranzitą priešais žvaigždę užfiksavo Winerio observatorijos Arizonoje teleskopu KELT (Kilodegree Extremely Little Telescope).

Šios planetos „dieninėje pusėje“ temperatūra gali siekti 4 300 °C — karščiau nei nykštukinės žvaigždės paviršiuje ir vos 1 200 °C vėsiau, nei Saulės paviršiuje.

KELT-9 yra didesnė ir karštesnė už Saulę, ir dėl nuolatinio spinduliavimo KELT-9b atmosferos tankis išsipūtė iki pusės Jupiterio atmosferos tankio. Kada nors ji gali išgaruoti visiškai, arba, jei planetos centras uolingas, likti tik branduolys. Galutinę planetos lemtį padės nustatyti stebėjimai Hubble ir Spitzer kosminiais teleskopais, o taip pat būsimasis James Webb kosminis teleskopas.

3. Namai šalia namų

Šiais metais pirmą kartą HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) instrumentu La Silla observatorijoje Čilėje, aptikta Ross 128b planeta yra vos už 11 šviesmečių nuo Žemės. Ir nors apie savo žvaigždę ji sukasi gerokai arčiau, nei Žemė apie Saulę, žvaigždė pakankamai vėsi, kad dėl storo debesų sluoksnio planeta būtų gyvenamojoje zonoje. Ross 128b yra artimiausia Žemės masės, ramios žvaigždės potencialiai gyvenamojoje zonoje esanti planeta — artimiausia kaimynė, Kentauro Proksima, svaidosi galingais žybsniais, galinčiais susvilinti Žemės dydžio planetą, Proksima b.

4. Naujas Saulės sistemos varžovas

Naudodami Google mašininio mokymosi techniką, mokslininkai rado aštuntąją žvaigždės Kepler-90 sistemos planetą. Kol kas tai antroji žinoma aštuonių planetų sistema (pirmoji – Saulės sistema, kurioje taip pat aštuonios oficialios planetos). Kepler-90i yra už 2 545 šviesmečių nuo Žemės, ji tikriausiai uolinė ir trečia nuo savo žvaigždės, tačiau, kitaip nei Žemė, apie Saulę apskriejanti per 365,26 dienas, savo žvaigždę ji apsuka per kiek daugiau nei dvi savaites (14,5 Žemės parų), ir yra gerokai per arti šviesulio, kad jos paviršiuje galėtų galėtų būti skysto vandens. Vidutinė planetos paviršiaus temperatūra turėtų būti apie 430 Celsijaus).

Mašininio mokymosi programa, analizuodama Kepler kosminio teleskopo duomenis, atrado planetą apie kitą žvaigždę.

5. Susirašinėjimo bičiuliai

Mokslininkai ir menininkai pasiuntė žinutę į kaimyninę nykštukinę žvaigždę GJ 273, šalia kurios neseniai atrastos dvi planetos. Viena iš jų, GJ 273b, galėtų palaikyti gyvybę — ir nuo Žemės iki jos tėra 12,36 šviesmečių.

METI (Messaging Extraterrestrial Intelligence) International komandos nariai Norvegijoje esančiu teleskopu į žvaigždę pasiuntė žinutę, kurioje mokslo ir matematikos „mokymo kursas“ ir 33 trumpi menininkų iš Sónar šventės Barselonoje muzikiniai kūriniai. Jei žinutės bus gautos, žmonija atsakymo gali tikėtis greičiau nei po 25 metų.

6. Milžiniška sniego gniūžtė

Už 13 000 šviesmečių atrastas pasaulis OGLE-2016-BLG-1195Lb turi daug panašumų su mūsiškiu: jo masė panaši į Žemės, apie savo žvaigždę sukasi panašiu atstumu kaip ir Žemė apie Saulę. Bet Saulės auksinis spindesys pašildo Žemę iki gyvenimui tinkamos temperatūros, tuo tarpu OGLE-2016-BLG-1195Lb planetos žvaigždė yra maža ir blyški, tad planeta primena sniego gniūžtę.

Tyrėjai šią planetą atrado, kai jos žvaigždė praslinko priešais kitą žvaigždę, kurią stebėjo OGLE (Optical Gravitational Lensing Experiment) stebėjimo programa. Naudodami NASA Spitzer kosminio teleskopo ir Korėjos Mikrolęšiavimo teleskopų tinklo duomenis, tyrėjai pagal žvaigždės užnugaryje esančių objektų šviesos išlenkimą sugebėjo nustatyti, kad žvaigždė turi planetą, apskaičiuoti jos masę ir orbitos spindulį. Tai mažiausios masės planeta, kada nors rasta, naudojant vadinamąjį mikrolęšiavimą.

7. Amžiną atilsį uolėtosioms planetoms

Paskutinioji mūsų egzoplanetų apžvalgoje yra žvaigždė Kronos. Tyrėjai neaptiko greta jos jokių planetų, nes, panašu, turi planetinio masto apetitą – lygindami jos sudėtį su kompanionės žvaigždės, tyrėjai išsiaiškino, kad žvaigždė per savo gyvenimą galėjo praryti 15 Žemės masių uolingų planetų.

Tyrėjai Kronos išoriniame sluoksnyje joje aptiko daug uolienas sudarančių elementų – magnio, aliuminio, silicio, geležies, chromo ir itrio, – bet daug mažiau lengvesnių komponentų, tokių, kaip deguonis, anglis, azotas ir kalis, kurie paprastai aptinkami dujinės būsenos. Įprastos daug metalingos žvaigždės jų turi daug, tad Kronos veikiausiai savo metalus įgijo, rydama uolines planetas.

Sarah Lewin
Space.com asoc. redaktorė

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Most Intriguing Alien Planet Discoveries of 2017

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()