Pasiūlytas alternatyvus metodas, kaip ieškoti kosmose gyvybės  ()

Gyvybei tinkamos planetos greičiausiai turi atmosferas, kuriose turbūt yra vandens garų, taip pat gali būti kažkiek deguonies ir azoto. Tai nėra duotybės, bet bent jau žemiška gyvybė be šių komponentų yra neįmanoma. Taigi vienas iš būdų nustatyti, ar egzoplaneta yra tinkama gyvybei arba netgi turi gyvybės, yra šių dujų paieška. Tačiau aptikti tokias molekules yra sudėtinga, nes jos spinduliuoja labai silpnai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar pasiūlytas alternatyvus metodas, kuris remiasi planetos atmosferos sąveika su žvaigždės vėju.

Saulės masės žvaigždės jaunystėje yra gerokai aktyvesnės, nei Saulė, o mažesnės žvaigždės išlieka aktyvios ir didelę savo gyvenimo dalį. Taigi, planetos prie mažų žvaigždžių dažnai kenčia nuo žvaigždžių žybsnių ir vainikinės masės išmetimų. Žvaigždės vėjo pliūpsniai, pasiekę planetos atmosferą, suardo ten esančias molekules, o išlaisvinti atomai tada ima formuoti naujas.

Taip atmosferoje kurį laiką susidaro nemaži kiekiai azoto oksido, hidroksilo ir kitų trumpalaikių junginių. Šie junginiai skleidžia ir sugeria spinduliuotę daug stipriau, nei ilgalaikės molekulės, taigi ir aptikti juos, bendrai paėmus, yra daug paprasčiau. Be to, net ir ilgalaikės molekulės, pavyzdžiui deguonis, paveiktos žvaigždės vėjo yra sužadinamos ir ima spinduliuoti intensyviau, nei įprastai.

Tokios stipriai švytinčios ir sugeriančios spinduliuotę molekulės, pavadintos „atmosferiniais švyturiais“, leistų daug paprasčiau nustatyti planetos atmosferos sudėtį ir jos tinkamumą gyvybei. Bent jau panašiai į esančią Žemėje.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
Autoriai: Kastytis Zubovas
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()