Ar vienas pūvantis obuolys gali priversti išmesti visą obuolių maišą? Mokslininkai galvoja, kaip išvengti vaisių puvimo ()
Galbūt esate girdėję posakį – vienas supuvęs obuolys gali sugadinti visą maišą obuolių. Tai nėra lietuviškas posakis pas mus kažkodėl labiau mėgstamas medus ir degutas). tačiau vis tiek neblogas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet kas nutiktų, jei iš tikrųjų vieną supuvusį obuolį patalpintume kartu su gerais obuoliais?
Pasirodo, šis posakis turi mokslinį pagrindimą – jeigu tarp gerų obuolių įmaišysime vieną supuvusį, kiti obuoliai ims greičiau pūti – kol galiausiai supus visi. Taip yra todėl, kad pūdami obuoliai dujiniu pavidalu išskiria hormoną, vadinamą etilenu, kuris vaisiui padeda nokti. Kai supuvęs ar pernokęs vaisius atsiduria šalia ar netoliese kitų vaisių, šias supuvusio vaisiaus skleidžiamas dujas sugeria geri vaisiai, dėl ko šie ima greičiau nokti – ar pūti. Logiškai mąstant, kuo labiau sunokęs ar supuvęs vaisius, tuo jis daugiau skleidžia nokinančių etileno dujų. Jeigu paimsite visiškai nesunokusį vaisių ir įdėsite jį į maišelį kartu su supuvusiu vaisiumi – ir maišelį užrišite – nokimo/puvimo procesas paspartės. Mat etileno dujos, gaminamos didesniais kiekiais, yra įkalintos ribotoje erdvėje.
Neseniai mokslininkai ėmė kurti technologiją, kuri sulėtina vaisių ir daržovių nokimo procesą – kad šie galėtų ilgiau išsilaikyti šviežūs ir gražūs prekybos centrų lentynose. Kai vaisius ar daržovė pradeda pūti, šis procesas tampa nebesugrįžtamu. Taigi, mokslininkai mėgina išvis užkirsti kelią tokio proceso pradžiai. Įprastai vaisių bei daržovių gabenimas prasideda jiems dar neprinokus, o pasiekus prekybos centro prekystalius, jie apipurškiami skysčiu, kuriame yra etileno. Tai turi trūkumų, mat per anksti nuskinti vaisiai ar daržovės turi prastą skonį ir yra blogesnės kokybės – o ilgas valandas šaldytuvuose gabenti vaisiai taip pat turi tendenciją greitai prarasti savo kokybę.
Mokslininkai išsiaiškino, kad įmanoma nuslopinti tam tikrus vaisiuje esančius arba įkelti tikrus naujus genus, kurie pavėlintų nokimo/puvimo procesą. Šis metodas buvo patvirtintas JAV – dėl ko ūkininkai gali laukti, kol jų vaisiai ir daržovės prinoks ir tik tada juos skinti – nebijodami, kad prekybos centrų prekystalius jie pasieks jau supuvę. Tiesa, tai vadinama genų modifikavimu, o genetiškai modifikuoti vaisiai ir daržovės tarp paprastų vartotojų turi prastą reputaciją, kadangi vis dar tiriamas jų poveikis žmonių sveikatai. Kaip ir su rūkymu – mokslininkai mėgina išsiaiškinti, ar genetiškai modifikuoti produktai gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, o jeigu turi, tai kokiu mastu.
Genetiškai modifikuoti produktai tiriami laboratorijose: vieno tyrimo metu žiurkėms buvo duotas genetiškai modifikuotos bulvės gabaliukas, o kitoms – nemodifikuotos bulvės gabaliukas.
Mokslininkai pastebėjo skirtumą šių bulvių virškinimo procese. Tiesa, šis tyrimas buvo kritikuojamas, nes žiurkėms buvo duodamos bulvės, genetiškai modifikuotos žinduoliams kenksminga medžiaga.
Tiesa, patys tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad jie tik išmėgino genetiškai modifikuotų produktų metodologiją. Kad tokie tyrimai būtų tikslesni, mokslininkai turėtų pradėti tyrinėti produktus, kuriais jau prekiaujama JAV ir kitose šalyse.
