Žemė – nuostabi planeta. Joje gausu keisčiausių gyvūnų, augalų – vieni ryškiaspalviai, kiti atrodo tarsi iš fantastinių kūrinių, treti – tokie tamsūs, kad nė neįžiūrimi žmogaus akims.

Štai įdomybės, apie kurių egzistavimą Žemėje tikriausiai nežinojote.

Vaivorykštinio eukalipto žievė ryškiaspalvė dryžuota

Vaivorykštinis eukaliptas atrodo lyg iš vaikiškų daktaro Seusso knygų, bet šie medžiai iš tiesų auga Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Filipinuose. Vaivorykštinių eukaliptų žievė išmarginta ryškiai žydrais, oranžiniais, oranžiniais ir rudais dryžiais.

Misūrio botanikos sodo specialistų aiškinimu, medžių kamienai pasidaro margi, nes nuo kamienų lupasi žievė, ima matytis apačioje esanti šviežia šviesiai žalia žievė, kuri pamažu bręsdama tampa įvairių spalvų.

Kolumbijoje yra požeminė katedra, išskobta iš akmens druskos

Sipakyros akmens druskos katedra yra požeminė katalikų bažnyčia yra mažame Sipkyros miestelyje, Kundinamarkos departamente, Kolumbijoje. Ją išskaptavo akmens druskos kasykloje 1954 m., ji yra vien iš akmens druskos.

Katedroje stovi didžiulis kryžius iš akmens druskos. Katedroje gali tilpti 10 000 žmonių, tiesa, tiek vienu metu iki šiol nebuvo susirinkę.

Aitvariniai rykliai – tarsi gyvos suakmenėjusios iškasenos iš naktinių košmarų

Aitvariniai rykliai – reta giluminių vandenų ryklių rūšis, juos kartais pavadina gyvomis iškasenomis. Šie rykliai – vieninteliai mitsukurinidae ryklių šeimos atstovai.

Aitvariniai ryklių nasrai labai ilgi, su nagus primenančiais dantimis. Šie rykliai pajunta kitų gyvūnų skleidžiamus elektros impulsus, žaibiškai pražioja nasrus ir stveria grobį.

Nepamačius, kaip aitvarinis ryklys stveria grobį, neįmanoma iki galo suvokti jo plėšrumo.

Bismutas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas psichodeliniu paviršiumi

Galbūt pamenate iš mokyklos laikų periodinę cheminių elementų lentelę ir vieną iš elementų – bismutą, bet tikriausiai nenumanėte, kad tai perregimas, spalvingas elementas.

Bismutas unikalus tuo, kad išoriniai jo kraštai formuojasi greičiau už vidinius, rašo „Live Science“. Taip susiformuoja kristališka struktūra, kuri atrodo tarsi sudaryta iš vaivorykštinių kvadratų.

Ugnikalnis Indonezijoje spjaudosi žydra lava

Indonezijos Kawah Ijen ugnikalnis garsėja tuo, kad spjaudo mėlynos ir violetines lavos pliūpsnius.

Pati lava nėra mėlyna. Kaip aiškinama leidinyje „Smithsonian Magazine“, ryškių spalvų suteikia sieros dujos, išspjaunamos kartu su lava. Kai dujos užsidega, jos įgauna melsvą atspalvį, taigi lava atrodo ryšiai žalsvai melsva.

Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta neišverčiama kalba

Voiničiaus rankraštis – paslaptinga knyga, parašyta nežinomo autoriaus, nežinoma kalba ir neiššifruota rašto sistema.

Manoma, kad šis 240 puslapių rankraštis parašytas maždaug prieš 500 metų – apie 1404–1438 m. jame yra paslaptingų iliustracijų ir diagramų, vaizduojančių praktiškai viską – pradedant keisčiausiais augalais, baigiant moterimis didžiuliais pilvais, besimaudančias žaliuose baseinuose. Visos pastangos išversti knygos tekstą ar identifikuoti augalus nedavė vaisių.

208 m. Kanados kompiuterių mokslininkų grupė pranešė, kad pasitelkę dirbtinį intelektą, iššifravo dalį rankraščio. Tiesa, jų, teigimu, tolesniam darbui reikia mokslininkų pagalbos.

Plikažiaunis moliuskas panašus į ateivį

Plikažiaunis moliuskas (glaucus atlanticus) yra iš jūrinių moliuskų šeimos. Šis nežemiškas sutvėrimas yra ir retas ir gražus. Plikažiauniai moliuskai gyvena tik pietų Afrikos pakrantėse ir Australijoje.

Kerinti moliusko išvaizda slepia pavojingą prigimtį. Šis moliuskas mėsėdis, jis minta kitais nuodingais jūros gyvūnais, kaip koks Portugališkasis laivelis (duobagyvių tipo, dilginamųjų būrio rūšis; jie plaukioja didelėmis grupėmis). Plikažiauniai moliuskai renka aukų nuodus į specialius maišelius, o paskui panaudoja tuos nuodus, medžiodami kitą savo auką.

Point Nemo – sunkiausiai prieinama vieta žemėje

Point Nemo – labiausiai nuo sausumos nutolusi vieta Žemėje. Ši vieta yra netoli Antarktidos, viduryje tarp Diuso atolo salyno, Motu Nui ir Mahe salų.

Ši vieta labai toli nuo sausumos, arčiausiai jos būna astronautai – Tarptautinė kosminė stotis apskrieja žemę maždaug 415 km atstumu. Artimiausia žmonių gyvenama vieta yra 2 687 km atstumu nuo Point Nemo.

Afarų įduba atrodo lyg nežinomos planetos paviršius

Etiopijoje esanti Afarų įduba yra be galo keisto peizažo. Šią siurrealistinę įdubą margina lavos fontanai, neoninių spalvų karštųjų versmių šaltiniai, spindinčios druskos lygumos. Nuodingos dujos tvyro virš hidroterminių laukų, daugelis įdubos baseinų pripildytos rūgšties.

Vandenyne yra povandeninių ežerų ir upių

Druskingais baseinais vadinami povandeniniai ežerai yra vandens telkiniai, gerokai sūresni, nei juos supantis vandenynas. Sūrus vanduo yra didesni tankio nei jūros vanduo, taigi povandeniai ežerai išsiskiria vandenyne.

Tuose ežeruose yra savo bangos, kurios atplaukia iki savito kranto. Povandeniai laivai gali užplaukti ant šių sūraus vandens ežerų. Deja, šiuose ežeruose yra daug toksiškų metano ir vandenilio sulfido, taigi žmonėms negalima juose maudytis.

Didžiausias žinomas organizmas Žemėje – milžiniškas grybas

Banginiai, raudonmedžiai ir drambliai didžiuliai, tačiau ne didžiausi organizmai mūsų planetoje. Šis titulas atitenka grybui armillaria ostoyae. Malūro nacionaliniame gamtos rezervate JAV Oregono valstijoje grybas užima 2 385 akrų plotą. 2017 m. grybą atradę mokslininkai atliko DNR tyrimą ir nustatė, kad visos dalys yra skirtingi to paties organizmo segmentai.

Milžiniškas grybas tikriausiai auga jau 2 400–8 650 metų. Sako, jo kepurėlės skanios.

Lėtūnai – mikroorganizmai, kurie išgyventų ir kosmose

Lėtūnai dar vadinami vandens lokiais ar samanų paršiukais, yra žavūs mikrorganizmai, galintys išgyventi praktiškai visur.

Jiems patinka drėgnos vietos – dumblas, samanos. Kaip rašoma „Smithsonian“ žurnale, jie išgyventų net esant 200 laipsnių Celsijaus šalčio ar 149 laipsniams karščio.

Mokslininkai ištyrė, kad jiems nebūtų baisi radiacija, verdantis vanduo, spaudimas, šešis kartus didesnis nei giliausioje vandenyno dalyje, ir netgi vakuumas.

Kristalų urvas Meksikoje su milžiniškais selenito kristalais

Kristalų urve (isp. Cueva de los Cristales) – daugybė milžiniškų selenito kristalų, kurie stulbina tyrinėtojus.

Šį paslaptingą urvą Meksikos Čihuahua valstijoje aptiko tik 2000-aisiais – tada kristalai sugėrė vandenį cinko kasykloje Naika.

Spindintys kristalai tokie perregimi, kad įprastais būdais mokslininkams nepavyksta nustatyti jų amžiaus. Tiesa, viename kristale mokslininkai rado 50 000 metų senumo bakterijos dalelę. 2017 m. kompanija, kuriai priklauso urvas, leido vėl jį užtvindyti.

Komentarai ()