Nežinomos egzotiškos dalelės sukuria įspūdingą efektą - nelieka jokios trinties, jokio pasipriešinimo: unikalus eksperimentas ir įspūdingos galimybės

Žiūrėk, šiaip jau priėjom išvadą, kad pasirinkti vieną atskaitos sistemą galima. Eksperimentams tai neprieštaraus. Tiesiog dalis pripratusių prie reliatyvumo manys , kad tai negražu ar panašiai. Bet vistik paliekam šitą prielaidą ir einam toliau link sujungimo su BRT, QM. Niemand įvardijo, kad sujungimui maišo besikaitaliojančios metrikos. Jei čia problema tai sprendimas natūraliai paprastas einant nuo c ne konstanta. C ne konstanta nenumato erdvės deformacijų išvis. Todėl metrika lieka Niutoninė. ( ....aplodismentai iš QM pusės ... ) . Bet gi pasitvirtino eksperimentuose visokie šviesos užlinkimai ( ...kontraargumentuos BRT... ). Tai žiūrėktit: pradžiai vietoj metrikų perrašom BRT naudojant ne metrikas, o vektorinius laukus šviesos greičiui. Kiekvienam taške skirtingomis kryptymis šviesos greitis gali būti skirtingas ! Bet metrika išlieka visur ta pati. Praktiškai BRT pasiekia to pačio tik kitaip, postuluoja c konstanta ir kraipo erdvę. Bet šita teorinė pasaka susidūrė su QM ir kibirkščiuoja. Apsiimtum pabandyti perrašyti BRT lygtis taip , kad ne per metriką, o per vektorinius laukus šviesos greičiui ? Vistiek turi kažkiek laiko , jei čia rašai Arba Niemand? ar dar kas?

Na o kodel turetu but ne konstanta. Kodel negali but taip: Isivaizduokim kad kai ivyksta eventas, tai fotonas kaip banga pleciasi i visas puses c greiciu. https://ibb.co/VQWrj0h I visas puses tai turiu omeny i viena t ir viena x, o ne i viena t ir 3 erdvines. Ten ne dvejose erdvinese papaisyta, o vienoje t ir vienoje x (nepaisant kad 3 stebetojai zemyn pointina). Erdvelaikyje laksto stebetojai ivairiomis kryptimis. Kiekvieno stebetojo atzvilgiu banga keliauja c greiciu. Banga gali susitikti su stebetoju tik 90 laipsniu kampu, kitu atveju nebutu tenkinama E=pc, jei prasilenkia stebetojas ir fotono banga, tai stebetojo tame taske nebuvo kai banga keliavo. Doppleris tarp fotono ir bangos atsiranda del to kad viena asis tokiu stebetoju atzvilgiu yra x, ir skirtingi stebetojai laksto skirtingu greiciu erdveje, nors bendros zaidimo taisykles erdveje+laike islieka kad viskas juda c. Realiai dopplerio nera, nera skirtingu greiciu, nera eterio, ir apskritai nieko nera Viskas 0-sum zaidimas, tik ne visus desningumus dar surisam.

Tai žmogus turi laisvą valią bandyti visokias teorijas. Man asmeniškai yra didelis skirtumas tarp fizinio reiškinio ir "žaidimo taisyklių". Žaidimo taisyklių galima prikurt, čia matematinė pasakų forma dažnu atveju. Labiau žiūriu kur yra Gamtos "kūnas" ir to kūno sąvybės. C konstanta man pasaka, nes neturi ryšio su tuo Gamtos kūnu kuriame gyvena šviesa. Ji gyvena tarkim kvantiniam vakuume. Todėl man visiskai nelogiška , kad ji sklinda stebėtojo (ar miegotojo) atžvilgiu. Mano tikslas nėr tai tau įrodyti, bet pasiūlyti priėmus mano prielaidą pažiūrėti kartu kas iš to gausis. Viena iš tokių krypčių kuri galėtų suvilioti tęsti yra galimybė performuoti reliatyvumą, kad nesipyktų su QM. Bandančių tai padaryti pagrindinė klaida yra , kad abi pusės nori išlaikyti savo principus. Manau galima transformuoti BRT taip , kad numatimai liktų, bet principai pasikeistų. Gal net paprasčiau būtų ne vektorine forma perrašyti , bet tik pakeisti tos metrikos interpretaciją. Dabar interpretuojama, kad keičiasi erdvės matmenys. Tereikia tik pakeisti taip , kad tų formulių modifikacija apibrėžtų c modulį įvairiom kryptym, o ne erdvę. Turėtų nebūti nežmoniškai sudėtinga, gal net man prieinama rimtai pasigilinus. Bet jei kas padėtų, pats nustebtų ką padarė.

Klasikinis poziuris nesugebantis atsikratyt daugumos dalyku istringa sudetinguose zmoniu sugalvotuose konstruktuose, realiai gamta paprasta. Nera greiciu, nera doppleriu, nera length contraction, nera time dilation, c konstanta. Dabar tu man sakai kas butu jei nebutu konstanta. Na tai griztum prie to pacio sudetingumo. Nematau tikslo to nagrinet, reikia supaprastint ka turim o ne daryt sudetingiau. Darant sudetingiau neprieisi prie bendresnio supratimo ir izvalgu, pasimesi sudetingume.

MOND yra bent kelių variacijų ir visos jos nedraugauja su eksperimentiniais faktais...

Pagreitčio ir gravitacijos panašumas nėra mano kritikos objektas. Bet tam visai nereikia nei kreivų metrikų, nei c constant. Šitos hipotezės teisingumas neįeina į šitą diskusiją. Kaip ten iš tikro yra taip gerai. Priežąstys ir absoliutus tikslumas paaiškės negreit kai bus daug daugiau žinoma apie vakuumo sandarą.

Tas sudėtingumas kažkoks efimerinis paukštis. Pvz. priklausomai nuo užduoties viena teorija gali būti paprastesnė spręsti paprastiem uždaviniam, kitos paprastumas gali išryškėti sprendžiant sudėtingesnius uždavinius. Kaip tu man dabar įrodysi, kad permontavus BRT lygtis iš erdvės lankstymo į c kintamą realių uždavinių sprendimas nepasidarys paprastesnis ?? Tik pabandęs gali įsitikinti.

Aš jau buvau davęs nuorodą į visą sąrašą eksperimentų, patvirtinančių, kad c=const... Net dabar dar vienas kitas eksperimentinis variantas sugalvojamas kokiu nors dar įdomesniu būdu matuoti šviesos greitį įvairiom kryptim, pvz., https://arxiv.org/abs/1310.1171 Visi eksperimentai sako tą patį - kaip bematuosi, visada gausi tą patį skaičių. Ir nėra net užuominos, kad galėtų būti kitaip.

konstanta požiūriui ???????????????????? ( čia tik vidurinės mokyklos vidurinių klasių olimpiadinio uždavinuko lygis )

Alvydas, m_0 c^2 + E_k = gamma m_0 c^2 Ramybes energija + Kinetine daleles energija = Reliatyvistine energija (aka mases padidejimas su gamma). Ar dideja mase? Jei taip tai per kur? man atrodo nedideja. Koki dar kitoki reliatyvuma nori sugalvot? Ilgio sutrumpejimas irgi nevyksta, tolygu horizontalaus piestuko pasisukimui kampui. Nieko nevyksta. Skaiciu zaidimas nedaugiau.

. Vienai daliai eksperimento taiko eterio prognuozuojamus rezultatus, kitai daliai eksperimento / reiškinio to nedaro. Ir gaunasi FAKE išvada, kad reliatyvumas GERIAU paaiškino šitą eksperimentą. Tai kaip su Marinovo eksperimentu, kur čia eksperimentatoriai nesuprato, kad toks eksperimentas ir neturi nieko fiksuoti. Perdaug sudėtinga po reliatyvumo studijų ? (čia klausimas visiem, ne asmeniškai)

Na gali vadinti mase issitustinusiu zmogumi ar dar kitaip, bet kur izvalga, kur matematika duodanti skirtingus rezultatus teorijai kurioje mase nera issitustinusi? kabinejiesi be argumentu.

Tai niekaip nieko nevadinu, čia nieko asmeniško visai, tiesiog noriu, kad kas pabandytų tą Marinovo uždavinuką pradžiai paspręsti. Taigi matematikoj įprasta priimi prielaidą ir žiūri kas gausis. Tereikia panagrinėti tą paprastutį eksperimentą pilnai eterio požiuriu visose jo stadijose ir pažiūrėti kaip veiks jo dalys. Tai čia tėra tik 2 ratai ant ašies ir šviesa per juos kaip parodyta spalvotam paveiksliuke. Pakartosiu nuorodą: https://arxiv.org/vc/arxiv/papers/1103/1103.6086v2.pdf (4-tam puslapyje)

Alvydas, na tai kur ta klaida? Man asmeniskai toks eksperimentas visiskai neidomus del 1) pereina per veidrodzius ir polarizerius tarp source is detector. 2) nera velocity tarp source ir detector. Jei rastai toki eksperimenta kuriame nepereina per mediuma/polarizeri/viedrodi ir yra v - mielai panagrineciau.

Tai čia gali būti du atskiri šaltiniai už kiekvieno rato. O rate tik skylutės, be jokių poliarizatorių. Kad suprasti principą to pakanka pilnai, tik norėdami išgauti didesnį tikslumą dar kažko prideda. Tai gi principas paprastas naudotas pirmuose šviesos greičio matavimuose. Paleisdavo šviesą į besisukantį veidrodį, kol šviesa ateis gi tas ratas pasisuks ir atspindės šviesą jau kita kryptim negu jei veidrodis nejudėtų. Žinant veidrodžio sukimosi greitį ir šviesos nukrypimo kampą galima įvertinti jos greiti. Gali ir kokio teniso kamuoliuoko greitį taip išmatuoti. Čia Marinovo schemoj tas pats tik kamuoliuo/šviesos metikai 2. Vienas meta į viena pusę kitas į kitą. Jei visą konstrukciją oreantuoti pagal eterio judėjimą, tai šviesa lėks į vieną pusę c+v greičiu, o į kitą c-v greičiu. Taip numato eterio teorija ir iki čia Marinovas ir tie kur kartojo jo eksperimentą yra teisūs. Tarkim suderini ratų kampus ašies atžvilgiu taip , kad pro abiejų ratų skylutes kamuoliuokas/šviesos impulsas pralystų pilnai. Tada buvo tikėtasi, kad apsukus visą konstrukviją 180 laipsnių dėl skirtingų šviesos greičių abiem kryptym kamuoliuokai arba šviesa nebepataitys taip tiksliai į ratų skyles. Bet negaliu patikėti , kad tiek galvų turėjusių reikalo su šituo eksperimentu nesugebėjo pamatyti, kad tas pats eteris nenumato galimybės pasukti visos konstrukcijos taip, kad nepakistų kampai tarp ratų iš ašies. Vietoj ratų ant to pagalio gali būti pakavinti kad ir atominiai (nesisukantys) laikrodžiai. Sukant visą konstrukciją 180 kampu vienas laikrodis judės prieš eterį, antras palei. Todėl posukio metu vienas eis greičiau, kitas lėčiau ir sudarys fazių skirtumą kuris tiksliai kompensuos signalo atėjimo skirtumus c+v ir c-v greičiais . Todėl nėra tokio laboratorijoj daryto eksperimento, kur reliatyvumas duotų tikslesnius rezultatus už gautus naudojant eterį ! Eterio pliusai : ne tik numato tuos pačius rezultatus žinomiem eksperimentam, bet ir paaiškina juos remiantis materijos sąvybėm. Numatymas rezultatų ir paaiškinimas nėra tas pats. Reliatyvumas net negali savo pagrindinio postulato paaiškinti surišant su materija. Čia tik iš serijos užsičiauk ir skaičiuok. Na palūžta žmonių kritiškumas per ilgą, tai ta akloji dėmė moksle sėkmingai laikosi. Kitas pliusas prasimato galimybėj transformuoti BRT į teoriją su kintamu c, be erdvės tampymo ir sutariančia su QM. Čia neturėtų būti labai sunku perinterpretavus erdvės kitimą duota kryptim į c modulio kitimą ta kryptim.

c + v ir c - v, tikrai nera, c/gamma i abi puses gal dar. O tai saunant i veidrodi is kitos puses jau kitas kampas bus? Kodel ties ratais islinksta o ne visas vamzdis? kodel nekinta tarp ratu?

Taip gerai pastebėjai visa konstrukcija susisuka per visą ilgį. (Aš turbūt turėjau omeny, kad ratas pasisuka konstrukcijos centro atžvilgiu). Atsimušimo kampų dabar nenagrinėkim. Ten senoviniuose pirmose c matavimo eksperimentuose naudojo tokį būdą, bet mums prie šito eksperimento neprireiks. Nagrinėjamoj Marinovo schemoj esmė kokia dalis šviesos pralys pro skyles. Mes galime dėl paprastumo sau įsivaizduoti, kad arba skylės labai mažos ar eterio greitis pakankamai didelis ar konstrukcija pakankamai ilga, kad jei šviesa eina c-v ir pralenda tai apsukus kai eis c+v jau nebepralys. Realiai Marinovas matavo praėjusio šviesos srauto intensyvumo pokytčius Kadangi konstrukcijos deformaviją skaičiuoti taip iškart be supratimo apie lengvesnius variantus būtų sudėtinga, tai siūlau pradžios panagrinėti labai panašų, bet skaičiavimui lengvesnį pavyzduką: Tarkim turi 2 atominius laikrodžius {A_1}, {A_2} ir šviesos impulso šaltinį {Šaltinis}; Tarkim eteris juda greičiu w. Tarkim šaltinis paleidžia impulsą prieš eterio judėjimą Tarkim atstume L nuo šaltinio yra imtuvas {Imtuvas} < < < < < < < w (eterio vėjas) {Šaltinis} (signalas)--> {Imtuvas} -------------------------------------L (atstumas) Nesunku paskaičiuoti kiek užtruks kol signalas nueis iki imtuvo: t = L / (c-w) jei eterio w = 0 t0 = L/c Taigi turim palildomą uždelsimą delta_t = t-t0 ~ L*w / c^2 ( nes w << c ) Šitas uždelsimas yra gana didelis ir atrodo būtų galima nesunkiai jį išmatuoti padėjus abiejuose galuose po sinchronizuotą atominį laikrodį. Na jei w koks 100 km / s ir L lokia 10m tai nesunkiai lyg būtų galima išmatuoti ir įrodyti arba paneigti eterį. Bet čia ir pasideda... Klausimas kaip tuos 2 laikrodžius sinchronizuoti. Greituolis sakys taigi sudedam abu laikrodžius prie šaltinio, juos sulyginam ir tada vieną iš jų lėtai perkeliam prie imtuvo. Jei lėtai perkelsim (na labai lėtai) tada nepasireikš daug laikrodžio lėtėjimo efektas. Tarkim laikrodį perkeliam greičiu v << w (sakys jis). Gerai keliam ir žiūrim kas gausis, kiek laikrodžio parodymai pasikeis iš tikro perkėlimo metu. Laikrodžio sulėtėjimus reikia skaičiuoti eterio atžvilgiu, nes eterio teorijos požiuriu tik greitis eterio atžvilgiu lėtina laikrodį. {A1} laikrodžio sparta z1 bus lygi: sqrt( 1-(w/c)^2 ) ~ 1 - (1/2)(w/c)^2 supaprastinam šaknį nes w<<c {A2} laikrodžio sparta z2 bus lygi sqrt( 1-((w+v)/c)^2 ) ~ 1 - (1/2)((w+v)/c)^2 nes A2 greitis eterio atžvilgiu bus w+v Laikrodžio kelionės laikas bus T = L/v Suminis laikrodžio nuokrypis bus lygus T * ( z1 - z2 ) sudėjus ir suapvalinus gaunam ~ L*w / c^2 (nes (v/c)^2 nykstamai mažas dėl mažo v) Kaip matom net labai lėtai perkeliant laikrodį jo parodymai kelionės metu pasislink tiek pat kiek ir papildomai užtruks signalas ! Todėl nors ir signalas judės pastebimai lėčiau už c mes negalėsim to išmatuoti. Laikrodžiui {A2} lėtai perkeltam į imtuvo vietą atrodys, kad jokio signalo uždelsimo nebuvo. Jei iki šitos vietos prieisim sutarimo galėsim judėti toliau su Marinovo schema.

Neprastink taip formuliu, neatmesk mazu efektu. Rasyk pilnai kaip priklauso. Nes dabar liko neaisku: sutampa apytiksliai, sutampa visiskai, o gal yra skirtumas ir kazka numato. Jei is gamos v/c taip supaprastint tai reliatyvumo ir nelieka. butu gama = 1. Butent krastutiniais atvejais kai v didesni ir pasireiskia. Taip kad neprastink

- eterio greitis. Todėl vienkrypčiai c nuokrypiai nuo konstantos gali būti dideli (c+w, c-w), bet vistiek neaptinkami šituo eksperimentu, va kur grožis Bet w apsprendžia visus ale reliatyvistinius efektus, masės didėjimas, ko pasekoje laikrodžių lėtėjimas. Kieto kūno ilgio pokyčius dėl sąveikų plitimo greičių pokytčių ir panašiai. Ir visa tai vyksta realiai ir absoliuciai, ne stebėtojo atžvilgiu.

niekaip nesusietų objektų atžvilgiu. Tipo jūs fizikai dabar idealistai-spiritistai ne materialistai ? Kažkur bliamba ta dabartinė švietimo sistema iškastruoja materialaus mąstymo segmentus.