Nežinomos egzotiškos dalelės sukuria įspūdingą efektą - nelieka jokios trinties, jokio pasipriešinimo: unikalus eksperimentas ir įspūdingos galimybės

Kol kas būtent tavo eteris yra iš dvasinio pasaulio - neaptinkamas, kaip vienaragis mėnulyje Mokslinis metodas neleidžia paneigti iš esmės nieko, tik patvirtinti. Formalioji logika, beje, irgi. Jei nori mokslininkams priimtinu būdu įrodyti teoriją, (a) suformuluok matematine kalba; (b) pagrįsk, kokiose situacijose ji duoda kitokį pamatuojamą rezultatą. Tada eksperimentatoriai galės patikrinti. Kol to nėra, teorija be eterio (vienaragiu, magijos) pgl dėdės Okamo apibrėžimą yra geresnė, nei su visa ta magija.

O įrodinėtojas čia yra kas? Kvailys, superultramokslininkas? Dėl matematinės kalbos. Deja. Veiksmas lygu atoveiksmiui yra reikšmė mokslinio metodo lygyje. O energijos tvermės dėsnis jau tėra reikšmė eksperimentiniame, technologiniame, „inžineriniame“ lygmenyje.

(Paskutinis teiginys galioja net matematinėms erdvėms.)

Taigi, čia iškyla fundamentalus klausimas: Ar tikrai materija yra erdvės (eterio) dalis? T.y. ar tikrai erdvės negali būti be materijos? Na, ir mokslinis metodas čia liepia lygiagrečiai formuluoti bent dvi mokslines koncepcijas. Viena: Erdvė yra savistovi (yra pakankama būsena, kuri gali egzistuoti savistoviai). Kita: Erdvės savistovumui būtina materija (medžiaga). Taigi, jūs ieškote eksperimentinių patvirtinimų antrajai koncepcijai. Bet kas bus tada, jei pirma koncepcija yra lengviau sueksperimentuojama? Ir tam yra gan „skanių“ prielaidų. Taigi, gal eteris ar erdvė tėra „konstancinis korys ar kempinė kurios tarpuose tarpsta materija“? O gal erdvė yra skaidrioji materija (nesąveikaujanti nei su tamsiąja materija, nei su įprastąja materija)? http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... uvo-iki-jo

Nevisai. Fizinės erdvės užpildas nuo paprastų matematinių erdvių užpildo turėtų skirtis struktūriškumu ir dinamiškumu. Tai yra turėtų turėti dvi pagrindines savybes be kurių Gamtoj kaip ir nieko neegzistuoja. Čia kaip ir Gamtos egzistencinė ašis. Niekuom neužpildytą erdvę paliksiu tau plėtoti

Ar kartais salia energijos ir momento konservacijos desnio nera trecio desnio: senejimo konservacijos desnio? mass*age/time . Laiko suletejimas yra lygus mases padidejimui. Idomus desnis butu. Reiktu pagalvoti ka tai reiskia daleliu skilimo atveju. Kazkoks neigiamas mass defektas gaunasi jei fotonas isspinduliuojamas?

Tai visada ir tvirtinau, kad masės didėjimas priveda prie laiko / laikrodžių lėtėjimo. Impulsas pvz.: mv , kažkaip jei išaugtų masė sumažėtų tiek pat v. Atrodytų viskas eina lėčiau. Dalelės irgi skils lėčiau, bet einant per šitą prielaidą reiks suprati kaip jos skyla. Nors tai dar gali ir padėti suprasti patį skilimo mechanizmą.

matematikų pasirinkimas, paliekant išsiaiškinti kaip iš tikro yra ateities kartoms mokslas tampa relygija. Aišku tuoj atsiras "puolančių į atlapus" ginti mokslinio metodo. Bet gal pirma reikia atsimerkti ir pasižiūrėti į elementarias klaidas daromas ale mokslinės bendruomenės. Kas yra šviesos greitis? Tai čia gi visų pirma saveikos greitis, o paskui jau tik šviesos. Iš to koks mažas vaikas galėjo sugalvoti, kad jei keistusi saveikos greitis nesikeistų objektų matmenys ? O visi Niemand rodyti eksperimentai reliatyvumui patvirtinti daro šitą mažo vaiko prielaidą. Tikrai vaikų darželis arba tyčinis išsisukinėjimas.

Tai ką nusprendėt, mažai skaičiau šitą temą. Reik naudot Argonų akumuliatorius ar ne?

Kai kada riebiai ir į temą parašai, kitoj temoj padėjau pora pliusų Galėčiau ir daugiau turbūt, bet neskaitau visko iš eilės.