„Tikrai tikiuosi proveržio šiais metais. Esame labai, labai arti“: pagaliau iš tikrųjų sužinosime, ką su mumis daro šie mikroskopiniai kenkėjai ()
Plastiko naudojimas nemažėja, bet mažėja aplinkoje yrančio plastiko dalelės. Ar jos kenkia tiesiogiai ir būsimoms kartoms – jau greitai sužinosime.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant vis gausėjančių duomenų, kad valgome, geriame ir mikroplastiką ir net juo kvėpuojame, vis dar neaišku, ar šias mažas daleles absorbuoja mūsų organai, audiniai ir ląstelės, ir ar jos veikia mūsų sveikatą.
2021 metais pagaliau išsiaiškinsime, ar šios mikroplastiko dalelės patenka į kraują – tiekiamą mūsų organams ir audiniams, – ir, svarbiausia, ar jos gali patekti į ląsteles.
„Esame labai, labai arti,“ sako Juliette Legler iš Utrechto universiteto Nyderlanduose. Legler susijusi su dviem iš keturių naujų, Europos Komisijos finansuojamų, mikroplastiko poveikio žmogaus sveikatai tyrimų projektų. „Tikrai tikiuosi proveržio šiais metais,“, sako jis.
Prieš suprantant, kaip mikroplastikas gali pakenkti sveikatai, visų pirma reikia jį aptikti. Dauguma tyrimų nukreipta į mikrometrų dydžio daleles, nes tokias eksperimentuose lengviausia aptikti, pastebi Legler. „Bet visiškai aišku, kad kuo plastiko dalelė mažesnė, tuo jai paprasčiau patekti į ląstelę ir tuo didesnis šansas jai pakenkti.“
Konkrečiai, nanometrų dydžio dalelės gali įveikti hematoencefalinį barjerą, vieną iš svarbiausių kūno gynybos linijų, pažymi Dick Vethaak iš Deltares, inDelft tyrimo instituto Nyderlanduose.
„Dešimtmečius tyrinėdami oro taršą, supratome, kad dalelių dydis gali būti vienas iš faktorių, padedančių įvertinti oro taršos kenksmingumą, ir galvoju – žinoma, tai tik mano nuomonė, ir neturiu jokių tai paremiančių įrodymų, – bet manau, dydis bus svarbus faktorius ir tiriant mikroplastiko daleles,“ sako Douglas Walker iš Icahn medicinos mokyklos Mount Sinai, Niujorke.
Legler, Vethaak ir Walker tiki, kad dėl analitinės chemijos ir mikroskopijos pažangos žmonių organizme pavyks aptikti daug mažesnes daleles. Pernai rugpjūtį, Arizonos valstijos universiteto tyrėjai sukūrė mikroplastiko ir nanoplastiko fragmentų aptikimo ir išmatavimo žmonių organuose ir audiniuose metodą. Su tokiomis technikomis ateinančiais mėnesiais galime tikėtis rezultatų lavinos.
„2021 metais pagaliau išsiaiškinsime, ar mikroplastiko dalelės patenka į mūsų kraują ir infiltruoja ląsteles”
„Ne viena grupė jau beveik pasirengusi publikuoti labai gerus duomenis, labai, labai kokybiškus duomenis,“ sako Legler. Jos tyrėjų grupė pastaruosius metus ieškojo mikroplastiko placentoje ir tyrė potencialią grėsmę gimdoje augančiam vaisiui. Vis dar nežinoma, ar mikroplastiko dalelės gali pereiti per žmonių placentą.
„Ieškosime laboratorijoje žmonių placentoje, matuosime žmonių placentos bandinius,“ sako Legler. „Gyvūnų studijos parodė, kad nėščioms pelėms ar žiurkėms duodamas mikroplastikas atsiduria vaisiuje.“
Jos komanda taip pat atranda užuominas, kad mikroplastiko dalelės gali pereiti į mėgintuvėliuose laboratorijoje auginamas žmogaus placentos ląsteles. Kitas žingsnis – mikroplastiko poveikio besivystančiam vaisiui tyrimas.
Žalą gali sukelti netgi ląstelėje atsidūrusios dalelės sukeliamas mechaninis stresas, pažymi ji. Bet nerimą kelia ir tai, kad į mūsų ląsteles gali pakliūti mikroplastikas, nešinas kenksmingais mikrobais – virusais ir bakterijomis. „Tai yra labai plati ir sudėtingas sritis, ir, manau, per kelis metus sužinosime dar daug naujo,“ sako Walkeris.
Layal Liverpool
www.newscientist.com