Fastfudfobija. Ar tikrai bet koks perdirbtas maistas kenkia?

Žodį Mikronutrientai gal geriau būtų versti į žodį mikroelementai. Straipsnis ilgas, jame yra dalis tiesos, bet dalis informacijos nelabai galėtų atlaikyti loginę kritiką. Tarkim valgant perdirbtą maistą žūva kažkokios bakterijos žarnyne , bet kad joms atstatyti reiktų kelių metų tai dėl to manau perlenkta lazda. Abejonių kelia ir faktas dėl pomidorų sultyse pardavinėjamų pupelių sveikumo. Jeigu tai būtų vien tik pomidorų sultys tada gal būtų galima sutikti. Bet ten paprastai būna kažkas daug panašesnio į pomidorų padažą kuris su sveiku maistu mažai ką turi bendro. Yra skirtumas kaip apdorotas maistas. Tarkim šaldytos bulvės yra gaminamos jas prisotinant dideliu kiekiu riebalų. Iš to atsiranda neteisingas vertinimas, kad bulvės didina svorį ir yra blogas maistas. Nors virta bulvė yra labai naudinga. Galima bulves ir kepti tik nereikia jų maudyti aliejuje.

Ne, nebūtų geriau versti į mikroelementus. Mikroelementai yra cheminiai elementai, kurių žmogaus kūne yra labai mažai, bet kurie dėl to nėra menkiau svarbūs. Tarkime, geležis, litis, fluoras, magnis, varis, molibdenas, etc. Tuo tarpu vitaminai, fermentai, tie patys straipsnyje paminėti polifenoliai yra ne elementai, o junginiai. Jų irgi žmogui reikia labai mažai. Mikroelementus tikriausiai būtų galima pavadinti mikronutrientų klase. Čia yra knygos ištrauka ir rašyta pirmu asmeniu. Imtis labai maža (1), sąlygos nekontroliuojamos (kaip ir paauglių maitinimasis), tai man nuostabos šis teiginys nesukėlė. Tai kad prie pomidorų daugiau nelabai ką ir pridėsi. Cukrus, druska. Cukraus, va, sumažino, pernelyg nusūdytų niekas nepirks. O pomidorų padaže (gal geriau būtų pataisyti į tyrę) polifenolių daugiau nei šviežiuose. Tiksliau, jie išlaisvinami iš ląstelių ir tampa prienami. Bulvės šlapios, į jas riebalų daug neprisigeria, gali ant paviršiaus tik būti. Čia labiau pati riebalų prigimtis kalta. Dabar EU transriebalai (kurie kenksmingi, bet pigūs ir tinkami kepimui, aka valgomas solidolas) man atrodo, uždrausti ar bent smarkiai apriboti.

Mažiau ėst, daugiau judėt. Karts nuo karto suėst burgerį nieko blogo. Kai tai patampa pastoviu maistu, čia jau apsileidimo/tinginystės sritis. Gal kas nori kontestuot tai? Pažiūrim, kiek viršsvorio turėjo konc. stovyklų gyventojai...

Absurdas. Svorio prieaugį lemia energijos perteklius - kai suvalgai daugiau kalorijų, nei išnaudoji. Teigti kad greitas maistas su tuo susijęs yra tas pats kaip teigti kad globalinis atšilimas vyksta dėl to kad saulė šviečia į žemę. Abiem atvejais viskas priklauso nuo daugiau kintamųjų.

Mikroelementas yra sudurtinis žodis. susidedantis iš mikro ir elementas. Mikro reiškia mažas mikronų dydžio , o elementas gali būti ne tik chemijos. Žodžio elementas prasmė gali būti ir medžiaga . Žodžio mikronutrientas pradžią sudaro vėl gi tas pats mikro kurio prasmę jau paaiškinau aukščiau. Nutrient yra angliškas žodis reiškiantis maistinę medžiagą, maistingą, maitinamąjį ar panašiai. Todėl manau, kad mikroelementas yra tinkamesnis vertimas.

žmogus gyvas, kaip sakoma Šlamštmaistis suteikia praktiškai vien tuščias kalorijas (), mažina mikrobiomo įvairovę, taip blogindamas kitų maisto medžiagų pasisavinimą, skatindamas II tipo diabetą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

absurdas yra, kad 2021 yra žmonių, kurie vis dar galvoja, kad svorį lemia kolorijų kiekis, o ne maistinė vertė. nenoriu pradėt visos litanijos apie gliukeminį indeksą tai pateiksiu paprastą pvz ar net eksperimentą: nueik į sporto klubą, susirask žmogų kuris pagal tave atrodo kaip kulturistas ir paklausk kiek jis kcal per dieną suvartoja, tada antras klausimas kaip lengvai jam svoris auga? jo reakcija bus maždaug tarp liūdesio ir neigimo, nes jam yra didžiulė kančia valgyt po 4k kcal per dieną sveiko maisto ir priaugt 1kg per 3 mėns. tuo tarpu būtų daug lengviau bandelių nusipirkt ir kolą gert ir su tais pačiais 4k kcal walmarto vėžimėlio greitai reiktų jeigu taip kelis metus.

O kas yra maistinė vertė? Ar ne kalorijos?

Kalorijos yra energinė vertė. Kasdien suvalgydamas vien tik 250 g. cukraus, ilgai neišgyventum, nors kalorijų, atrodytų, pakanka (~2000kcal). Tas pats pasakytina apie 125 g. riebalų.

kap ir teisingai susakei viską, tik padidinti reikia 2x kiekius jeigu nori 2000 kcal gaut. cukrus turi 4 kcal, riebalai apie 8-9.

Cukrus 4kcal/g. 250 * 4 = 1000kcal. Riebalai 8kcal/g. 125 * 8 = 1000kcal. Taip grynai tokius dalykus valgydamas ilgai neišgyventum, trūksta vitaminų. Bet riebalų grynų nevalgai, valgai mėsą, ar mėsos pakaitalą, kur bus tam tikras procentas jų, bei bus kitos medžiagos. Tas pats su grūdiniais produktais, tai nėra gryni angliavandeniai, miltai turi apie 3,5kcal/g. Tas kultūristas kuris užauga 1kg/3mėn, jis neaugina riebalų. Ir jis sportuodamas sunaudoja tas 4Mcal per dieną. Jei tokią pačią dietą naudotų nesportuojantis žmogus, gana greitai taptų banginiu. Be to absurdas galvoti, kad kultūristai nenaudoja ekstra baltymų, tad nesakyčiau kad ta dieta yra labai sveika. Kad bendrai sveikatai aktualu maisto įvairovė, nesiginčysiu. Bet riebalų augimui svarbiausia yra kiek suvartojį, ir įsisavini kalorijomis.

), alkį malšinsi juo. Tačiau trūkstamų medžiagų negausi, tik tuščias kalorijas. Ratas užsidaro.

Būtent su šita straipsnio citata nesutinku. Tai kad koreliuoja riebalų didėjimas su greitu maistu, tai nereiškia kad tai yra priežastis. Priežastis yra maža savikontrolė, o greitas maistas tiesiog pigus.

Na taip, galima vadziaros litrą susiverst, kalorijų bus pusmečio norma, tik naudos mažai (pats procesas geromis aplinkybėmis visai linksmas ). Junk foodas, kartais, visai nieko. Būna, kad užsinori, toliau jau nuo kiekio ir dažnumo. Kaip sako tarp vaisto ir nuodo skirtumas tik dozėj.