Mes esame labai arti technologinių atradimų, galinčių išplėsti mūsų protines galias. Netrukus, naudojant elektroninius sujungimus, o galbūt atliekant genetinį patobulinimą, bus galima padidinti žmogaus protinius sugebėjimus. Šia tema buvo kalbama Vokietijoje Berlyno mieste vykusiame susitikime „Neuroscience in Context“.

Jo metu antropologai, technologai, neurologai, archeologai ir filosofai svarstė tokio žmogaus smegenų vystymo pasekmes: ar tai dar labiau padidins prarają tarp privilegijuotųjų ir neturtingųjų, o galbūt net sąlygos atskirų ir dominuojančių rūšių atsiradimą?

Vienas iš požiūrių teigia, jog taip gali nutikti tik kitame proceso etape. „Žmonija visuomet stengėsi gerinti savo protinius gebėjimus, - sakė Kembridže esančio Archeologinių tyrimų McDonald instituto („The McDonald Institute for Archaeological Research“) mokslininkas Lambros Malafouris. – Taip yra dėl paveldėtų genų mutacijų. Dėl jų žmonės turi unikalias smegenis, galinčias fiziškai keistis ir pasiekti iki šiol nepasiektus intelektinius ir praktinius iššūkius“.

Pastaruosius pokyčius suformavo mūsų sąveika su fizine aplinka. Per pastaruosius 2 milijonus metų didžiausi žmonių smegenų patobulinimai – tai gestų, kalbos ir rašto sukūrimas. Visa tai tobulina mūsų protus, formuoja „metaplastinę“ sistemą – grįžtamąjį ryšį tarp smegenų neurologijos ir kultūros bei medžiagos paklausos.

„Viena iš priežasčių, lėmusių „Homo“ tapimą „sapiens“ – tai galimybė perdirbti, modifikuoti ir keisti tai, ko kitos rūšys nekeitė“, - sakė jis. Šio plastiškumo įrodymai ir toliau auga.

Danijos Aarhus universiteto („Aarhus University“) mokslininkas Andreas Roepstorff Berlyne vykusiame susitikime pristatė smegenų skenografiją. Ši skenografija įrodo, jog medituojančių žmonių smegenų sritys, atsakingos už kvėpavimą, yra didesnės nei nemedituojančių žmonių. Šiais laikais žmogaus smegenys yra netgi atviresnės „superplastiškumui“ – galimybei patirti daugelį kitų kultūrų ir technologijų.

„Pažinimas gali būti platinamas, įvilkus jį į didžiulę kultūros sistemą, o technologijos suteikė didžiulį multiplikatoriaus efektą“, - sakė Kanados „Queens“ universiteto mokslininkas Merlin Donald.

Kitas protinių gebėjimų stiprinimo etapas bus technologinis: paremtas genų inžinerija arba smegenų protezavimu. Kadangi kol kas genų pakeitimas ar gebėjimų padidinimas nėra atrastas, šis būdas nėra įmanomas. Protezavimas yra daug realesnis būdas, ypač dėl to, jog smegenų ir kompiuterių sujungimą mokslininkai jau išbando.

Futuristas ir išradėjas Ray Kurzweil tiki, jog dar iki 2045 m. žmonės bus sujungti su mašinomis. Didžiosios Britanijos Edinburgo universiteto mokslininkas Andy Clark teigia, jog nereikės ilgai laukti, kol „pritvirtinama“ kompiuterio pagalba taps visiems prieinama. Tai gali apimti atminties pagalbos funkciją bei galimybę ieškoti smegenyse esančios informacijos.

Andy Clark taip pat tvirtina, jog net dabar prietaisai, pavyzdžiui, ekranai, įtaisyti ant akinių stiklų, ar sugebėjimas naudotis tokiomis programomis kaip „Photoshop“, priartina prie žmogaus smegenų išplėtimo. Lambros Malafouris tiki, jog tai gali būti kitas žmogaus vystymosi etapas. „Jeigu mes pripažįstame priemones, padėjusias vystyti kalbą, kodėl mes neuroinžineriją suprantame kaip grėsmę?“.

Tačiau šiai minčiai pritaria ne visi. Vokietijos Duseldorfo universiteto („University of Düsseldorf“) filosofas Dieter Birnbacher primena apie egzistuojančią riziką: technologijų tobulinimai gali kelti pavojų žmogaus orumui. Žmonės, kurių protiniai gebėjimai nebus padidinti, gali manyti esą nevykėliai ir nebepasitikėti savimi. Dėl to šie žmonės gali būti diskriminuojami. Tai suskaldytų visą žmonių rasę, kadangi visuomenė jau dabar toleruoja didžiulę nelygybę, pavyzdžiui, išsilavinimo skirtumus.

„Suvokimas, kad kai kurie žmonės turi nesąžiningą pranašumą prieš kitus, gali sustiprinti socialinę nesantaiką“, - teigė Didžiosios Britanijos Ekseterio universiteto („University of Exeter“) mokslininkas John Dupré. Tai gali sukelti dviejų skirtingų žmonių rūšių išsivystymą.

Tačiau ar galima išvengti šių trūkumų? Turbūt pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad technologija bus pigi ir visiems prieinama, pavyzdžiui, kaip knygos, kompiuteriai ar mobilieji telefonai. John Dupré mano, kad tokie pakeitimai galėtų būti paveldimi per epigenetiką – pakeičiant palikuonių genus. Šie pokyčiai nėra vienintelis mūsų smegenų vystymosi būdas.

„Dar daug kas evoliucionuos, tačiau ši evoliucija neprilygs klasikiniams neodarvinizmo pokyčiams“, - sakė John Dupré. Nesvarbu, bus pasirinkti implantai ar ne, tačiau mūsų protai vis tiek keisis. „Žmonija turi didžiulį potencialą vystyti savo protines galimybes“, - sakė John Dupré.

Komentarai (21)