Walteris de Brouweris: norėdama tapti žinių visuomene, Lietuva turėtų atleisti pusę mokytojų

Pirma, turejau omeny, kad mokykloje nera ka veikti, nesimokindavau tik pamokose pasededavau kad isklausyti. Mokinausi, domejausi tuo kas man patinka, tai bendriniai dalykai labiau. Mokykloje kokia pitagoro teorema ar dar bet kuria formule ten savaitemis nagrinedavome kai per pirma diena viska suprasdavau. Kai taip nuo pat pirmos klases, o charakteris dar nesusiformaves, tai ir ipranti, kad daryti nieko nereikia. O seip univiere pradejau mokytis daug daugiau, pasirinkau mazdaug tai kas man patinka ir tuo dziaugiuos, nes keicia mastyma, suvokima apie ta dalyka. O dirbti be aukstojo gali ir zinias tureti tas pacias gali, jei pats domiesi, tik mokytis kai kas nors paaiskina siek tiek yra paprasciau bei unike kontaktu daug uzmezgi. Na o diplomas siais laikais palengvina darbo paieska. Del mokytoju atlyginimu, tik jau nereikia. Turi ilgiausias atostogas is visu profesiju, pakankamai trumpas darbo valandas, atlyginima gali susirinkti pakankamai dideli, tik dirbti nenori, o pinigus nori gauti. Kai visi mokytojai streikavo, as uzejau i savo buvusia mokykla ir su savo mokytojom pora pabendravau, tai kiek jos sake, tai nelabai supranta kas blogai.

O man atrodo jog šis ir panašaus mąstymo žmogeliai, tik nori atbukinti visuomenę. Kaip vienas toks žmogus yra pasakęs: mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis. Be mokslo esi nulis, net dar kažkas labiau nei nulis. Kai turi bent elementarius pradmenis, gali plėsti, gilinti savo žinias. Jeigu tu nieko nežinai, tu ir neišmoksi. Vienetai itin gabių žmonių, kurie praktiškai iš karto viską ar daugmaž supranta, likusieji tik pilka masė, kuri bus arba išpindėjusi ir prasigėrusi juodadarbių klasė arba bent žmonės, kuriems parodytas tikslas, kurio reikia siekti. Elementarių pavyzdžių pilna, kiek nelankančių mokyklos, o bent vienas kažko pasiekė? Sukonkretinant, ar jis ką nors pasiekė INOVATYVAUS? Ne, dauguma tapo eiliniais juodadarbiais, kurių pagrindinis tikslas tik užsikalti pinigo linksmybėms. O juk šis veikėjas teigia, jog turintys pakankamai laisvo laiko, savęs nevaržantys sausomis teorijomis, turėtu kurti žinių visuomenę...

Arns, siuo metu svietimo sistema Lietuvoje yra tragiska ir nori, nenori ja reikia keisti. Kadangi pats neseniai baiges mokykla, zinau puikiai kas vyksta mokyklose... Galiu tikrai pasakyti, kad mokiniai yra per daug apkraunami mokslais ir gan stipriai spaudziami, nebelieka laiko, ko tikrai domiesi ir gal but noretum su tuom susisieti savo gyvenima. Kai orientuojasi i tam tikra tiksla, ji kur kas lengviau pasiekti yra... Uztenka pazvelgti i Vokietija, Anglija, Amerika ir t.t. Jie mokiniu tikrai taip nespaudzia kaip cia, visko po biski, neskubant. Mokinantis lieka laiko ir kitiems dalykams, o dazniausiai tas laisvas laikas skiriamas pomegiams! O Lietuvoje, jei saziningai mokinies to laiko nebelieka, o tuo labiau noro! O jei atmestinai, tai atsilieki nuo to kurso ir jau ragas! Vis sunkiau kazka ismokti! Taip uzgoziamas zmogaus smalsumas, gal net palauziamas moraliskai... Uztenka per tuos 12 metu ismokti pagrindu, kuriu reiks normaliam gyvenimui ir palikti laiko atrasti save! Manau tai svarbiausia, o Lietuvoje to laiko "atradimui saves" praktiskai nera arba jis visiskai uzgoziamas. Tuomet po 12 klasiu zmogus greiciausiai zinos, su kuom nori sieti savo gyvenima ir eis tikslingai ir mokysis, tai kas ji domina! Tad uzsienyje tikri mokslai prasideda tik istojus, o ne mokykloje ir ten destoma tikslingai, naudinga informacija, ne taip kaip Lietuvoje, baigi su teorija ir nemoki jos pritaikyti... (Bent jau IT sferoje tas budinga). Tad Lietuvoje priemant i darba IT sferoje dazniausiai reikalinga praktika, o ne diplomas! Specialistu gali tapti tik mokinantis tikslingai, o ne visko po biski!

Dreigas, deje aš turiu absoliučiai kitokią nuomonę... Mokyklose niekas neapkraunamas mokslais, net kaip tik, pernelyg dažnai pro pirštus žiūrima į tai kaip mokamasi. Daugybės namų darbų irgi nėra, bent jau pastoviai. Pasiekimams reikia pagrindo, o ne dribsmėlio, taigi mokykla didžiajai daliai ir yra tas pagrindas, kuris padeda suformuluoti asmenybę, jos požiūrį į aplinką, norą siekti tikslo. Sakau užsienis? Tur būt nereikia priminti, jog dauguma mokslininkų yra arba senosios kartos arba atvykėliai iš Azijos šalių? Atkreipk dėmesį ir pamąstyk, kodėl tokios inovatyvios visuomenės, praktiškai nebepateikia tikrai protingų žmonių. Noras įdomus dalykas, bet dažniausiai nuo didelio krųvio pavargsti, pasiilsi ir dirbti toliau, o nesimokyti lengva, netgi paskui atsiranda tokie dalykai kaip totali tinginystė. Taigi, o ką pas mus moko kas ne pagrindai? Nelabai manau jog eilinėje mokykloje moko aukštosios matematikos, programavimo kalbomis, knygų skaitymo ir vertimo užsienio kalbomis, mokytis branduolinės fizikos ar kokios biochemijos pagrindus išeiti... Beje, "Tad uzsienyje tikri mokslai prasideda tik istojus, o ne mokykloje ir ten destoma tikslingai," Taigi, per 4 metus sakai ten visko absoliučiai išmoksta?

Jei mokykla į nieką neatsižvelgdama pradėtų šalinti moksleivius turėtume ne ką mažesnę problemą... nuo 9os klasės priima į "technikumus", o jei išmesi vaiką dar 7? 8? Sakot, kad mažas užimtumas mokykloje, tad klyskeliais nueini, tai koks užimtumas bus tam 14mečiui išmestam iš mokyklos? juk darbo dirbti dar negalės. Tai sudarys masę probleminės visuomenės, su kuria susitvarkyti bus sunku, tad jos "sukurti" geriau nereiktų... Išeitis šitam ir krūvio, lygio, produktyvumo suvienodinimui galėtų būti labiau susistemintos mokyklos, ala: 1 - stipriausiems, 2 - silpnesniems, 3 - vidutiniokams, 4- silpniems, 5 - problematiškiems. Bet twai jau būtų visos sistemos reforma, sukelianti atskiras bėdas: mokyklų išsidėstymą, mokytojų motyvaciją dirbti vienoje ar kitoje mokykloje, mokinių ir tėvų protestai prieš "skirstimą į gerus ir blogus". Dėl mokytojų tai mano nuomone tiksliųjų mokslų atstovai yra "užvedantys" jau vien dėl to, kad jie domisi jais (įstoti į MIF'ą be 90balų matematikos yra beveik be šansų), o vat filologai dažniausiai nėra gavę kabliuko savo profesijai... Kaip mano mokyklos psichologas sakė: nenorėjau dirbti mokykloje, bet gavosi kaip gavosi... Taip ir dauguma filologų, planuoja tapti vertėjais su geru atlyginimu, o sėda į padidinto streso vieta su mažu užmokesčiu. Kas liečia senosios kartos mokytojus, ypač grižtuosius, verta pripažinti, kad griežtas, kurio bijoma, išmoko geriau nei tas, kuris mieliau pasakos savo vaikystės prisiminimus, jei dėstys reikiamą temą. Kažkas dar minėjo, kad mokytojo darbo diena yra labai trumpa. Nzn su kuo tu bendravai, bet atsidavęs mokytojas dirba daug. Štai pvz. mano lituanistė turi 4 klases, iš jų 1 - 12tokų, 1 - 11tokų ir 1 - 10tokų. Mes (dvyliktokai) rašome po vieną "egzamininį" darbą kiekvieną savaitę (klasėje 20žmonių, vienam darbui atsakingai ištaisyti reikai ~pusvalandžio), 11tokai, pagal mano žinias, rašo po vieną darbą kas 2 sav. Ir dar + ir11 ir 12 ir 10 klasės kas dvi safvaites rašo teksto suvokimus. vidutiniškai imk 20vaikus klasėje ir 1 darbo per savaitę, kuriam ištaisyti reikia 30min. 30valandų. arba 6 val per dieną. + dar reikai pasiruošti pamokoms, nes kaip pavyzdžiai mokykloje rodo nepasiruošęs mokytojas, kuris skaito iš knygos kaip ir mes - daug naudos neduoda.. daugiau prižiūrėtoju nei mokytoju dirba.. Tai ar daug jie dirba spręskit jūs (dar turiu porą pvz tokių, ščirų ir senamadiškų mokytojų. btw, jų mokiniai visada pasiekia geriausius rezultatus mokyklos mąstu ir labai neblogus rajoniniu atžvilgiu) Dėl perkrautų mokslų nzn, labai priklauso nuo dalykų kuriuos mokaisi, mokyklos bei tavo paties motyvacijos, kuri yra ne mokyklos, o šeimos (na, gerai, 40proc. mokytojo) dalykas). Kaip mano dabartis rodo, chemikai/biologai ir istorikai, kurie nori tikrai gerai išlaikyti egzus dira labai daug + dar lietuvių egzaminas, kuris 11-12 klases paverčia tikrai ne "gyvenimo išminties suteikiančiais skaitiniais" o "WORK WORK WORK" pamoka. Kaip mano lituanistė sakė: su šita sistema jūs tikrai literatūroje jokio grožio neįžvelgsit, jums reikia matyti ne prasmę, o metaforas, metonimijas ir t.t.. TUriu lėkti. Visa bėda yra ne tik mokytojų amžiuje, užimtume ir t.t. esmė yra visoje sistemoje, kaip kad dabar pradėjo reformuot univerus taip po kurio laiko "atrestauruos" ir mokyklas Pirmas žingsnis jau tikrai žengtas - stojant į pedagoginį reikai motyvacinio laiško. Nepakenktų dar ir "rezidentūra" prieš diplomo įteikimą .

Nesakau, kad per 4m viskas ismokstama, bet zmogus kur kas geriau parengiamas Vokietijoje, Anglijoje, nei Lietuvoje. Sakydamas tikslingai, turejau omenyje, kad mokama, tai ko reikia, o ne tai ko, gali prireikti. Ir kur kas lengviau mokytis, kai zinai, kad to tau tikrai reiks ir kai tau tai idomu! Kad butum tam tikros srities specialistas turi nuolat save tobulinti, tam reikia noro ir pastangu ir manau zmogus turi nuspresti jau mokykloje, ko jis sieks gyvenime! Lietuvoje jau 10 klaseje mokinys privalo pasirinkti destomus dalykus 11 ir 12 klasej, nors trecdalis baugusiu klasioku dar nezinojo, kur ir ka studijuoti! Tad raso prasymus visur, kur papuola.

Vėlgi, ar mūsų daktarai prieš pradėdami dirbti kad ir toje pačioje Vokietijoje, turi praeiti kokius nors papildomus mokslus, kurių Lietuvoje nebuvo? O kaip programuotojai, fizikai? Aukštasis visur tas pats, skirtumas tik pvz teisė, nes ji kiekvienoje šalyje turi savų niuansų. O kaip vakaruose mėgstamas šūkis, jog visą laiką reikia mokytis? Neretai netgi skatinama turėti kelis diplomus, tas neįvardijama kaip trūkumas, priešingai, tai pliusas... Taigi, tavo išvada, jeigu niekas nepersistengs mokytis, turės netgi 12 metų pagalvoti, kuo norės būti Kaip jau pavardino, į daugumą specialybių įstoti reikia daugiau nei tvirtų žinių. O aš galėčiau net pasakyti, jog 100 stojimuose absoliučiai dar neįrodo jog ten galėsi mokytis, nes studijuojant reikia dar daugiau darbo įdėti. O jeigu jo iki tol nebuvo, tai ir gaunasi, jog universitetuose staigomis dėstoma ar liepiama išmokti mokyklinį kursą...

Pirma, mokyklose mokytis beveik nereikejo! Jei reikejo, tai arba pagrindu neturit arba mokintis nemokat. Jei laiko truko, maziau geiminti reikia! Del mokytoju, jei mokytojas apsikrauna nebutinais taisymais taip intensyviai, tai jau pacio problema. Visa tai galima isspresti protingiau. Turejau gan daug neblogu mokytoju, praktikuodavomes daug, bet atsiskaitymu rasydavom maziau ir mokytojai pasistenkdavo sumazinti sau taisymu, kaip ir turetu but! Jeigu manot kad uzsieny univierai daug geresni, man atrodo tiesiog neteko pasimokyt LT ir uzsieny. Mokaus seip ISM'e, pusmetis BI (norvegija, top100 geriausiu uniku sarasui pagal times priklauso) tai BI nematau nieko krutesnio be labai geru paslaugu, destymas panasiam lygy. Nors aisku ISM ir VU/VGTU lyginti ne visai galima. Seip pritariu Arns ir markizui. O seip specializacija per didele greit taps dideliu trukumu, dziaugsis tie kurie mokesi pakankamai placiai.

Dar graziau, per dideles specializacijos negali buti! Kaip Ilja Laurs (getjar.com savininkas) buvo pasakes, vien Lietuvoje ikurti pasaulinio lygio bendroves neimanoma, nes plestis i uzsieni reiks anksciau ar veliau, nes cia nera orentuotu specialistu, visi moka viska po biski.

o gal reiktu nevynioti žodžių į vatą ir pasakyti, jog Lietuvos rinka pernelyg maža, jog vien iš jos būtu galima išgyventi?

Pritariu Arns, dėl neviniojimo į vatą. + Pratęsiu ko nespėjau aną kartą :} Rašė čia kažkas, kad turi įkūręs savo firmą neskirdamas mokslas laiko ir džiaugiasi gyvenimu. Aš tau tikrai spaudžiu dešinę, esi šaunuolis, tikrai, be jokios ironijos. Bet kaip pvz matematikos mokytojai sunku suprasti kodėl tu nesupranti "paprasčiausios trigonometrijos" taip tu nesuprasi tų, kurie nemoką būti tokie iniciatyvūs kaip tu. Draugas irgi buvo neblogas krapštukas technikoje, bet dėjo ant mokslų, o po to ir techniką apleido - rezultatas silpnas (tiesą sakant du draugai su panašiu likimu patapo, tik vienas vis dar knibinėjasi ir kažką dirbs jam patinkančio, o kitas... kitas bus apsauginis.). Ne visi yra pajėgūs be spyrio subinėn būti aktyvūs, vat jie atlieka tų "juodadarbių scripterių" vietą, o tie, kuriems tai yra "menas ir malonumas" užsiima kurybine, pritaikimo ir t.t. (esminėmis siekiant originalumo, praktiškumo ir pnš.) kryptimi Dreigai, prieštarauji sau: "trecdalis baugusiu klasioku dar nezinojo, kur ir ka studijuoti!" ir "daug maloniau mokytis žinant, kad tau to prireiks ir tau tai idomu" Visi dalykai yra būtini bendram išprusimui, kad jei netyčia pakliūsi į 6x0-milijonas ar klausimėlį galėtum sužibėt O dėl to, kad galėtum atsirinkti tai ko nori tai aukštesnė pastraipa atsako :} Šiaip gal bėda yra tame, kad moksleivis priverčiamas pasirinkti gyvenimo sprendimus dar kol nėra subrendęs.. Kitavertus - o kada tada priimsi? kaip tu po 4metų pakonkuruosi su tais, kurie egzus laiko "iškart po mokyklos"? Tai apsunkintų stojimą + sumažintų karjieros galimybes (4iais metais progų). Man tik šiemet (na gal jau po biški nuo pernai) į protą ateina, kad net jei ir nelaikau istorijos ją mokėti pravartu, lygiai taip pat su chemija, fizika. Visos pamokos mokykloje, kuriose yra dėstoma, o ne mokomasi externu yra labai vertingos, nes NEMOKAMOS.

Visu komentaru neskaiciu, todel i diskusija neisivelsiu, bet noriu pateikti savo nuomone apie Walterio de Browerio mintis. Nelabai man jos, atrodo, prigytu cia Lietuvoj... Zmones netektu darbo, vaikai gautu daug laisvo laiko ir laptopus, o tai reiskia 70% ju panaudotu juos kompiuteriniams zaidimamas ir ta laisva laika taip pat. Nemanau, kad pageretu.

Del straipsnio Duodant daugiau laisvo laiko, jis nebutinai bus skirtas mokslui ar meninei saviraiskai. Visu pirma vaikas praleis daugiau laiko niekieno nepriziurimas, juk tevams reikia dirbti, na o retas vaikas mokysis savo valia. Nes dazniausiai tai atrodo nuobodu arba neidomu. Taigi +1 musu mokyklu naudai. Del mokytoju - is savo patirties sakau, kad senesni mokytojai (is tarybiniu laiku) daug atsakingiau ziuri i mokymosi procesa. Aisku daug kas priklauso nuo klases, bet mano atveju, mokytojai negailedavo savo laiko ir mokydavo papildomai, nors jiems nuo to atlyginimas nepadidedavo... Kodel vyresnis mokytojas geresnis uz jaunesni? Nors jaunesnis turi svezesniu ziniu, taciau jis dar jaunas ir jam galvoje "savo gyvenimas". Jo tikslas uzdirbti pinigus, tuo tarpu vyresnis jau susitvarkes savo gyvenima ir turi didele patiriti kuria su melu noru dalinasi su mokiniais (aisku jei jie nori kazko ismokt). "Sviezios zinios" nuo "pasenusiu" skiriasi tik detalemis, o pagrindai vienodi.

Mokyklos skirtos ne konkreciai zmogaus pomegiams atskleisti, o masems formuoti darbininku mentaliteta. Todel jei zmogus protingas nesunkiai savarankiskai gali ismokti visko ko gali kada prireikti. Ypac dabar kai viska galima rast internete.

Mokslo muziejuje Magdeburge kabo kažkokio protingo dėdės žodžiai- tik nebandykit mokyti vaikų! Pažadinkit jų smalsumą ir jie viską išmoks patys.