Lietuvos mokyklose – pasenusios žinių kalimo metodikos

"užsienyje stengiamasi integruoti kelių dalykų pamokas, pavyzdžiui, jungti istoriją ir matematiką, biologiją ir darbus" Kvailesnio dalyko neteko girdėti. Jungiant istoriją ir geografiją, biologiją ir fiziką, gal ir įmanoma kiek praplėsti suvokimą, tačiau jungiant ne prie ko esančius dalykus... Tas pats kas sujungti etiką su matematiką, mišinys be rezultatų

nebenusisnekek, jungiama tas kas duoda naudos

Pritarių šitąm straipsniui... Jau mokiausi trejose mokyklose (del gyvenamosios vietos persikraustimo del tėvų darbo) Tj visuose mokyklose buvo seni vadovėliai, dar tarybiniu laikų mokytojai... Paskaitydavo is knygos o kitka ismok jau pats ka nori... Biologijos mokytoja buvo viena is tarybiniu laiku tj vertindavo ka parasei o kiek parasei... Nors atsakydavai i klausima labai aiskiai ir viska paaiskines gali gaut kokius 6 ar 4 o jei prirasai 2lapus ir priveli nesamoniu (svarbu kad daug parasai) gauni kokius 9...

Pritariu. Malonu mokinantis kokią fiziką dvyliktoje klasėje apie atomo sandarą, ją mokintis tuo pačiu metu ir chemijoje. Bet jeigu jau istoriją su matematika, tai jau ne, dėkui. Kalbant apie sovietinę mokymo sistemą ir dabartinę, tai man daug labiau patinka senoji. Dar dabar, kai mokintis reikia ir klausia kam kokių vadovėlių prisiminimui, aš visad pasiimu trisdešimties metų senumo vadovėlį negu naujausią; viskas aiškiai surašyta be jokių marazmų ir viskas. O šiuolaikiniuose, žiūrėk, daugiau paveikslėlių bus, o ne informacijos.

Butent! , mokame daug , bet viskas yra mintyse , ko praktikoje nelabai galime panaudot. Mokyklose jauni mokytojai moko geriau (lengviau isisavinti) ir dar gali panaudoti viska praktikoje , o seniems rupi tai kad tu mintinai iskalsi visa nereikalinga medziaga. Pavizdziuj man puikiai sekasi Chemija ir Fizika ,siu pamoku mokytojai rodo bandymus , leidzia patiem pabandyti , aiskiai papasakoja , rodo projektus visokius... bet Matematika prasciau. Kodel? nes pastarojo dalyko mokytojas yra dar is Tarybiniu laiku ir nesuvokia kad jau XXI amzius , jis viska atpasakoja kas parasyta vadovelyje kuriam turbut jau 15metu

Gal kiek skubotos išvados - mokslo istorija, įdomiai ir tinkamai pateikta, galėtų padėti suprasti ir fiziką, ir matematiką. Pavyzdžiui mūsų straipsnių ciklas apie atomo fiziką http://www.technologijos.lt/n/mokslas/f ... psnis-6736 - buvo neatsiejamas nuo atradimų istorijos, bet niekas dėl to nepyko, o kaip tik, džiaugėsi platesniu požiūriu. Žinoma, visur ir viskas turi būti derinama saikingai ir argumentuotai. Tačiau apskritai, nederančių dalykų kaži ar yra - visi mokslai aiškina tą patį - mus supantį pasaulį

sakot mokyklose zubrinti reikia? mokykloi tas zinias jum per uzpakali sukisa mokytojai, universitete isvis sokas bus, sedes koks 80 metu prof.habil.dr nesigaudantis aplinkoi ir kartosi jo mintis, nesvarbu supranti ar ne. Nepatinka, ar neaisku kas nors - tavo beda.

Visi zmones turi ta regimaja atminti ir ne tik regijama, tiesiog ne pas visus ji islavinta. Istorijus datu matematiskai nesuskaiciuosi, tiesiog nera tokios formules Turi isszubrint ir viskas. Pamenu, kai dar as mokiausi vidurineje, tai man budavo panasus dalykai ir jie vadinasi vienu dalyku integravimas i kitu, tai konkreciai chemija ir biologija, dvi mokytojos pasiruosdavo pamokai, na visai patiko. Cia galima is tikruju daryti tokius dalykus tam dideliu kliuciu nera, tiesiog mokytojai turi pasiruosti ir tiek.

Dar vienas verksnys. Speju tam universitete tau, ir toki poziuri, kaip tavo turintiems, kur kas aktualiau per pertraukas iseit paciulpt cigaretes lauke, o kas trecia diena pagiringiems is barako ateiti. Nepatinka - vaziuok svetur. Niekas nelaiko, tevai eit mokytis nevercia. Kazkoks mozachizmas man su tom universitetu temom jauciasi - "viskas blogai, bet vistiek studijuoju". Kas del straipsnio temos - as laikausi individualaus savamoksliskumo principo: kiekvienam zmogui budingas savitas metodas, kaip efektyviausiai ismokti. Ji reiketu atrasti ir taikyti asmeniskai, nera visiem tinkancios idealios metodikos, o jeigu strapsnyje aprasoma duoda geresnius rezultatus statistiskai - tai valio, bet tai nereiskia, kad ji duos geriausius rezultatus Petriukui.

Beje, dar del rusisku ir tarybiniu vadoveliu. Jus tik dziaukites, kad duoda, nors nebutinai gali imti, knygyne pilna uz 50 lt ir daugiau tu naujausiu vadoveliu, kuriuose ta pati teorija, tik paveiksliuku ir kitu lytisku organu bei isplesitu puslapiu nebus. Kai reikes paleist ant tu vadoveliu keliasimtine suma, tai manau, jusu tevai jum atmus fantazija. Del tarybiniu mokytoju, na cia gan subjektyvus dalykas. Jei isaiskina gerai, tai visai puiku, nors ir aiskina is to pacio vadovelio. Tiesiog vadovelis yra savarankiskam pasikartojimui ir mokymuisi. Egzaminui ruosiantis, zinoma, vadovelio nepakaks ir teks isigyti koki tai papildoma uzdavinyna. Norintiems simtuku beabejo reikes pazubrint. Pritariu siai minciai. Ji tinka ir mokykloje ir universitete. Bet nereiketu lyginti vidurines su aukstaja, nes kas mokykloje praeinama per viena savaite, o universitete per viena paskaita ir cia jau isryskeje kiekvieno individualus savarankiskas mokymasis namuose.

o man kaip tik nepatinka kai mokytojas man tuose "vakaruose" sako jus visiskai neturit suprast situ formuliu jus tik turit moket jas pritaikyt, aklai istatyt skaiciukus....

Pagaliau parašė, kad pasaulio universitetuose sunkiau negu Lietuvoje. Tikra tiesa. O dabartinė švietimo sistema nieko verta. Daug darbo - mažai naudos. Jokių patarimų.

Kai kuriuose. Aš kaip tik pastebėjau, kad stipriausi universitetai reikalauja daugiau teorijos ir abstraktaus mąstymo. Bet vis dėlto lietuviams labiausiai trūksta išradingumo.

. Įdomūs uždaviniai. Atsimenu, aš paklausiau savo mokytojos kur galima pritaikyti tai ką mokomės. Tai pradėjo rėkti, kaip aš čia tokius klausimus uždavinėju. Juk egzamine visko gali prireikti! O penktokams-dešimtokams tie egzaminai mažiausiai rūpi. Neįdomu ir nesimoko.

. Matematika yra abstraktus, universalus mokslas - todėl kalbant apie statistiką reikia vengti politinių, socialinių pavyzdžių. Juolab, retas matematikas gerai nusimano sociologijoje, politikoje, karyboje, ir net tiksliųjų mokslų vadovėliuose jų reikėtų vengti. Abstrakčiai kalbėti apie balsavimo sistemas - gerai. Skaičiuoti Aldebarano erdvėlaivius - gerai. Tačiau diskutuoti per matematiką, kurioje santvarkoje geriau gyventi remiantis realia statistika - labai blogai.

Uz tai, kad nauji vadoveliai nepritaikyti senoms mokymosi metodikoms. Todel arba reikia palikti senus rusiskus kalimui arba ieskoti nauju mokymosi budu kaip teigia straipsnis. Antras variantas geresnis.

ir ką teigia straipsnis? Ogi nieko. Tiesiog teoriniai pasvarstymai, kad pas mus yra žinių, bet nemokame pritaikyti. Tačiau siūlo rinktis kitą sistemą, kurioje žinios antraeilis dalykas, svarbiausia iniciatyva. Įdomu ar daug norėtu skristi lėktuvu, sukurtų inžinierių su ta sąlyga jog "turėtų atlaikyti", pastatytų konstruktorių "o šitaip ir kokybė gal pagerės ir didesnę apyvartą padarysime"... Taigi, be teorijos, viskas ties atsitiktinumu ir įgimtu talentu, su žiniomis(ta pačia teorija), galima dirbti lėčiau, bet užtikrinčiau kad gausis tas, ko ir tikimasi.

Hah, anais metais dalyvavau PISOJ, užduotys buvo gan įdomios, nors vėliau teko beveik valandą laukti, kol kiti parašys... šaltoj salėj...