Jaunieji mokslininkai: Lietuvoje klesti pseudomokslas

nenoriu keiktis,bet lietuva neded vilciu y europas sajungas fondus,nes europa suteik visus milijonus kad kazka kasnors kurtu lietuvoj o lietuva net nesugeb pora milijonu y moksla investuot ir visiems yra px nes svarbu parama gaut ir pasidalint ja tarpusavy.pataisykit mane kas jei klystu.

Klysti. Būtų žymiai geriau, jei taip būtų, apie tai ir straipsnis. Lietuva puikiai sugeba pasiimti mokslui skiriamus milijonus ir juos išdalinti atseit mokslininkams. Kurie spausdina tonas šikppierio, ant kurio prirašyta po puslapį bendraautorių ir dar daugiau nuorodų į kitus šikpopierius. Kažką sugebantys ir norintys kažką gero išrasti, principingai nedalyvaujantys tuose citatų indekso žaidimuose, laikomi klounais. Aš tai siūlyčiau išvis užraukt bet kokį valstybinį arba europinį finansavimą. Išdvėstų visi dinozaurai, o geri mokslininkai ieškotų būdų bendradarbiauti su verslu arba užsieniu, ten ir žvejotų citatas.

Be žodžių... Ar bent įsivaizduojate kiek reikia žmonių tyrimams? Tarkim, bandinių užauginimas, tyrimas įvairias metodais, teoriniai modeliai... Jeigu sugebėsit padaryt tai vienas, be jokios pagalbos, žmonija Jūsų garbei išlies auksines statulas. Gal tada uždarom Molėtų observatoriją - kam ji reikalinga (tame plotelyje bus galima bulves auginti), ir išvaikom visus astronomus (galės tas bulves kasti). Užraukiam, pvz. LHC, Tevatron'ą, ir kitus greitintuvus (kiek pinigų ir žmogiškųjų išteklių bus sutaupyta pasauliniu mastu) - kam jie po galais reikalingi? Išvaikom istorikus, kalbininkus - kam jie reikalingi? O ką daryt su teoretikais? Koks biznierius norės remti teorinius darbus, nenešančius jokios naudos? Su tokiu požiūriu tikrai patapsim agrariniu pakraščiu, ir ilgam...

Prie sovietų sąjungos buvo didesnis mokslo populiarinimas nei dabar. Nebuvo užverstos knygų lentynos visokiais kvailais pseudomokslais ir Coelho su Brawnais... Pats dar atsimenu kažkiek savo vaikystę - visi vaikai domėjo mokslu, tik pramokę skaityti skaitydavo vaikams paruoštas mokslo populiarinimo knygutes. Tik nusikratėm kontroliuojamos žiniasklaidos - iškarto pliuptelėjo tūkstančiai įvairiausio ezoterinio šlamšto. Knygyne rasi trigubai daugiau pseudomokslinių knygų, nei mokslinių. O ir tos "mokslinės" Lietuvoje labai žemo lygio (bent jau biologijos). Dažniausios knygos tokiuose skyriuose - tai dideli, su daug iliustracijų, skirti atlasai, kuriuose informacijos mažiau nei wikipedijoje Vaikai vietoje astronautų dabar nori užaugę būti ekstrasensais ir magais, o mokslo populiarinimo knygas pakeičia pseudomokslo populiarinimo knygos... Daugiau nei pusė mano knygų (mokslinės literatūros) yra pasenusios sovietų laikų, kita dalis - angliškos. Po nepriklausomybės išleistas turimas lietuviškas knygas ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti. Kažkodėl panaši situacija dabar ne tik su knygom, bet ir su pačiais mokslininkais - dauguma yra garbaus amžiaus, likę iš sovietų laikų Šiais laikais dažnai žmonėms žodis "mokslas" neretai iš vis asocijuojasi su blogiu... prisiklauso visokių sąpalionių apie žemės atšilimą, šarlatanų neigiamos propagandos apie farmaciją, isterikuoja dėl visokių elektromagnetinių bangų, GMO ir t.t.. Bet kokia naujovė yra iškarto sutinkama priešiškai. Ir tas "priešiškai" tai ne argumentuota mokslinė kritika, bet isterija, suformuota žiniasklaidos. Tarytum dabar lietuvio gyvenimo tikslas būtų degraduoti iki viduramžių. O kas ir belieka, kai niekas neskatina domėjimosi mokslu, bet visi skatina domėjimasi pseudomokslais?...

Pas mus trūksta tokių laidų kaip, pvz. BBC Horizon, PBS Nova. Ką mes turime? "Mokslo pasaulyje"? - net nežinau ar ši laida dar gyva. Kol nebus visuomenės švietimo, tol mokslas bus "blogis" ir "blogis siurbiantis mūsų pinigus".

Aš sutinku su tavimi, kiek dabar visokių bepročių laksto ir rėkia apie 2012, nežinia dėl ko. Taip pat kiek įsterikų dėl elektromagnetinių bangų. "Delfis" ir panaši pseudožiniasklaida prastai veikia (tame tarpe ir kai kurie laikraščiai). Tik nesutinku kad pseudomokslas neklestėjo ir anksčiau: iš kur SSRS buvo suviliota kariniams tikslams stebuklingus torsionų laukus tyrinėti (nuo Brežnevo laikų). Kaspirovskiai ir panašūs būrėjai irgi atsirado tuo metu....desnis mokslo populiarinimas nei dabar. Nebuvo užverstos knygų lentynos visokiais kvailais pseudomokslais ir Coelho su Brawnais... Pats dar atsimenu kažkiek savo vaikystę - visi vaikai domėjo mokslu, tik pra

Žinoma, praeidavo ir ten tų pseudomokslų. Vien Lysenka dabar tampa gėda visai Rusijai Bet "pseudomokslų klestėjimu" to nepavadinčiau, ypač palygionus su tuo, kas dabar darosi.

Taip, įsivaizduoju. Žinau orientacines grantų sumas tam tikrose srityse. Įsivaizduoju, kiek vienos ar kitos srities mokslininkas galėtų gauti. Bet kalbu apie šaltinius. Ar CERN valdo vienos kurios valstybės ŠM? Mums netinka ES modeliai moksle, kaip netinka ir valdžioje. Esame unikalūs biurokratais ir (ko)laborantais, kuriuos išugdė sotusis tarybinis socializmas. Aišku, aš ne už tai, kad mokslas apskritai išnyktų. Ir šiuo atveju nekalbu apie sritis, kurios pagal savo specifiką gali gyventi tik iš biudžeto. Aš ne prieš slėnius, AM finansavimą ir pan.. Tik manau, kad tose srityse, kurios galėtų išsilaikyti (ir tikrai turi tam potencialo) iš verslo ir tarptautinių tyrimų (jei kokybę vertinam citavimo indeksais), yra apaugusios neveiksniais parazitais. KTU naudodama annealing simulation nustato, kad 2+2=4. Tyrimą atliko vienas doktorantas, prisirašė jo vadovas, katedros vadas et al.. VGTU tuo remdamasis nustato, kad 4/2=2 ir t.t.. Tai yra nesveika. Tikriausiai supranti, kad mano pasiūlytas scenarijus (užraukti valstybinį finansavimą toms sritims) yra utopinis, ir aš pats netikiu, kad jis galėtų būti įgyvendintas net turint politinės valios. Siūlomas projektas yra geras, jis gal kiek pakutens prisirašinėtojams padus. Bet problema yra per gili, per daug Lietuvos moksle yra švogerių, kad ji būtų išspręsta. Vis dėlto turėtų būti sistema, kurioje išgyventų tik stipriausi.

Kazin kas dirbs tuose sleniuose ? Sita pseudomokslo problema ne vien pas mus yra.

Oho specialisto kalbos. Gudruoli tu. Net JAV, kur skaitoma, kad didzioji dalis mokslo petis i peti dirba su verslu, is verslo gauna ne daugiau !!!!skaityk akis isputes!!! nei 10 % viso finansavimo. Likusi dalis is visokiausiu valstybiniu instituciju, fondu ir tt. Itariu, esi vadybininkas, kuris is kinijos parveztas prekias stumdai Lietuvoje, ir manai, kad esi vienas is valstybes turtejimo priezasciu nes uzsidedi gera antkaini. Mokslas labai brangus zaidimas. Proverziai isnyra is milijono atrodytu nereikalingos makulaturos. Lasas is vieno nereiksmingo darbo, is kito, ir susiformuoja naujos idejos. Niekas nesukuriama plikame lauke. Daug brudo yra sukasama, kol kas nors pamato jame blizgancia ideja. Noredamas suprasti visa mokslo darymo virtuve tu pats turi tuo uzsiimineti, ir ne tik parases koki bakalaurini ar magistrini kokioje nors laboratorijoje. Lietuvoje mokslas popierinis nes nera rimto finansavimo, kad butu ruosiamos rimtos technologines bazes (kam to reik, jei Valdovu rumai yra technologinis stebuklas). Paskaityk paskutine naujiena apie dirbtine lastele - 10 METU! ir kruva milijonu ismesta, kad butu gautas rezultatas. Tik runkelis gali manyti, kad mokslas pasidaro per nakti geriant alu ir kasantis subine. Ir tai mergaitei galiu pasakyti del doktorantu, kurie isvaziuoja i uzsieni daryti doktoranturos. As nepazystu ne vieno jauno daktaro, paemusio daktara uzsienyje ir gryzusio i Lietuva . NE VIENO! Kai padirbi normalioje salyje, kur vadybininkai dirba vadybininkais ir nevaidina ekonomikos specialistais, o mokslo finansavimas ir pats mokslas skaitomas kaip prioritetine valstybes vystimosi kryptis (nes is mokslo paprastai yra didziausi atkatai is produkcijos), labai sunku vel uzsinoreti grysti atgalios. O siaip geriausiai visus mokslui skirtus pinigus atiduokim pensininkams ir vadybininkams, kad nusipirktu geras masinas ir toliau galetu pustis, kokie jie naudingi Lietuvos ekonomikai . Tada Lietuva suklestes. Nu turetu taip buti. Liaudis sako, liaudis zino .

Atspėjai. Uždarbiauju kasdamas griovius. Tik laisvalaikiu vadovauju tarptautinei grupei talentingų žmonių, kurių mažiausias išsilavinimas - magistras. Bet net ir tuo laisvalaikiu tarp klientų papuola ne vienas universitetas, telekomunikacijų įmonė - ir daugiausia ne Lietuvos. Kalbi apie bendrą statistiką ir lygini b su p. Pradžiai atmeskime socialinius, humanitarinius, medicinos, žemės ūkio, kūno kultūros mokslus - taip, juos privalo finansuoti valstybė. Toliau, apie tiksliuosius ir inžinerinius. Lyginti su JAV yra absurdiška. Kai turėsime savo NASA, CŽV, atitinkamo masto armiją, jūrų laivyną, tuomet galėsime kalbėti apie valstybinius užsakymus. Ir visgi, liūto dalis valstybinio finansavimo nubyra ne tyrimams, o privačioms įstaigoms kontrakto pagrindu: IBM, Intel, Lockheed-Martin ir kitoms. Tuo tarpu mūsų švogerių krašte valstybinis finansavimas citatų indekso ir mažiausios kainos pagrindu tik iškreipia tyrimų rinką (labai dažnai ji kraipoma tyčia). Inovatyviausieji gyvena ne iš valstybės - jie tiesiogiai bendradarbiauja su ESA, CERN, NATO, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Galų gale, pardavinėja savo rezultatus kad ir kiniečiams (vienas iš pavyzdžių - lazeriai). Jie sugeba išsilaikyti ir išlaikyti tyrimų centrus patys, o likusieji valstybės pinigus tiesiog pravalgo ar sukiša į bevertę makulatūrą. Turėtume atsisakyti vidinio citatų ir publikacijų skaičiavimo, palikti tik tarptautinį. Kuo mažiau europinių pinigų perskirstyti per ŠMM, bet intensyviai dalyvauti tarptautinėse tyrimų programose. Kur tai matyta: vos nepasiplovėm iš ESA, VU mokslininkai turi apsimetinėti, kad dirba Glazgui ir t.t..

Vadinasi labai mažai pažįsti. Aš, žmona, artimiausi draugai yra būtent tokie. Dažniau negrįžta užsienietiški bakalaurai. Iš mano klasės 5 užsienietiškų daktarų, 4 bent viena koja Lietuvoje.

Is tavo tokio azartisko pasisakymo, panasu kad vaodvauji programeriams arba velniai zino ka darai, bet tikrai ne moksla. Be abejo lyginti su JAV buvo nekorektiska. Bet i tavo pirma pasisakyma nebuvo galima kitaip reaguoti. Tokioje Lietuvoje yra per mazai aukstuju technologiju kompaniju, kad jos duotu pakankamai uzsakymu ir laboratorijos issilaikytu pacios, be valstybinio finansavimo. Todel ir buvo palyginta su JAV, ir as kalbejau tik apie tiksliuosius mokslu , nes apie kitus nieko nezinau. Ir taip vyksta turtinga valstybeje su masyviu privaciu sektoriumi. Pasidomek, kaip vyksta laboratoriju finansavimas Europoje, Azijoje (Taivanis ar Japonija). Visur mokslines laboratorijos dirba su privaciumi sektoriumi, bet finansavimo liuto dalis yra valstybiniai saltiniai. Privatus sektorius gali duoti uzsakymus mokslo istaigoms, be abejo, bet tai yra smulkus inzineriniai darbai. Privatus niekda neduos kruvos pinigu aukstos rizikos projektam. Jeigu mokslas nera palaikomas valstybes, jo ir nebus. Gali cia verstis per galva, grysti su visa daktaru seima kad ir is Marso, niekas nepasikeis. Valstybe nustos finansuoti moksla, jis tikrai nepageres, o paprasciausiai numirs . Jaunesni isvaziuos i uzsieni pas savo draugus, vyresni nusikarsins patys. Cia tu rasai: Inovatyviausieji gyvena ne iš valstybės - jie tiesiogiai bendradarbiauja su ESA, CERN, NATO. ESA CERN ir NATO be abejo privacios kompanijos, nenugincijamai . Ar tau netaspats gauti pinigus tiesiai is SM, ara laukti kol ji sumokes EU, ten perskirstis pinigus ESA, o tada tu su projektu paimsi is ESA. Megsti per aplinkui ateinancius pinigus? IBM ir kitos dideles kompanijos turi savo tyrimu centrus. Jei kreipiasi i universitetus arba institutus tik tuo atveju, kai iesko vergu arba zino, kad ta projekta dar finansuos ir valstybe. O kai projektai nueina i privacias kompanijas , tai cia pinigai eina tik viena kryptimi. Tokios dideles korporacijos valdiskus pinigucius naudoja su didziuliu malonumu savo tikslams. Taip kad ir ka sumastytumet ir prifantazuotumet, daktaru seimyna, tas tikrasis mokslas neapseis be valstybinio finansavimo. Nu siuo metu tikrai niekaip. Ir vis dar kasau galva ir nezinau ne vieno draugo, kuris isleke doktoranturos i uzsieni ir gryzo. Taip kad jeigu tu busi tas, kuris zada keisti situacija Lietuvoje, pakeisti straipnius kaip mokslines produkcijos vertinima ir laukti inovatyviu pasiulymu, atradimu, pagalvok pradzioje, is kur paimti pinigu reikiamai bazei irengti. Sekmes versle .

čia sarkazmas?

Man mieliau būtų, jei pinigus tiesiogiai duotų, tarkim, CERN fondai, o ne kažkokia ŠMM. Deja, taikstausi su ŠMM pinigais. Ir vis dėlto džiaugiuosi, kad mečiau mokslą - Lietuvoje 90% jei ne daugiau laiko skirčiau rašliavoms į vietinius žurnaliūkščius, o dabar turiu laisvas rankas. Pats turiu teisę rinktis klientus, darbų kryptis ir man visiškai dzin reitingai. Kita vertus, man patinka sukurti produktą nuo idėjos iki pardavimo. Tai nėra žaidimai ar buhalterija, tame daug matematikos, komandoje turiu nuostabių buvusių ir esamų mokslininkų. Įtinku ŠMM labiau nei profesoriai, niekad nenulipantys nuo popierių ir neužčiuopiantys savo teorijose praktinio pritaikymo. Neturiu nieko prieš profesūrą, bet - pasikartosiu - man gaila tų talentingų mokslininkų, kurie turi didžiąją dalį laiko paaukoti konkurencijai su nevykėliais. Stipriuose universitetuose yra kažkiek kitaip - bet ką galiu padaryti, kad Lietuvoje, neskaitant kelių nišų, nėra stipraus mokslo, galinčio pritraukti rimtą finansavimą? Steigti savo institutą? Pardon me, kol jį įsteigsiu, iškaulinsiu ŠMM babkes, sutvarkysiu biurokratus, tol mano nišos užsivers ir beliks nuleidus nosį sprūdinti pensijon.

rwc minėjo IBM, Intel ir Lockheed-Martin kaip privačias kompanijas, o ne NASA ir CERN.

Taip . to rwc Nereikia taip dramatizuoti del neuzciuopemu praktiniu pritaikymu musu profesoriu teorijose . Rimtai pasidometum, ka Lietuvoje mokslo grupes daro, pamatytum, kad situacija nera tokia bloga, kokia cia visi piesia. Yra nemaizai grupiu, is tikruju daranciu moksla. Yra VU grupe, kuri gauna pinigus tiesiai is CERN. Pinigai niekuo nesiskiria nuo SMM. Ukio ministerija dalina pinigus moksliniams projektams, gautus is EU. rwc raso: Lietuvoje 90% jei ne daugiau laiko skirčiau rašliavoms į vietinius žurnaliūkščius. -Be abejo, jei butum koks medikas. Jie turi savo katedrose prisikure kruvas zurnaliuku ir i juos sekmingai rasineja. Fizikai, chemikai turi kruvas rimtu straipsniu aukstai reitinguotuose zurnaluose. Yra grupiu, kurios vienu metu vykdo po 4-5 tarptautinius prjektus. Ar kas nors zino apie tai? Aisku, niekas nezino, nes niekas apie tai neinformuoja visuomenes. O be to, kad ir kas rasytu apie tai, kas tai skaitytu ? Kam ten idomu, jei tai nesusije su pipiriuku arba Kedziu. rwc raso: Kita vertus, man patinka sukurti produktą nuo idėjos iki pardavimo. Be abejo, technologijos ir teorijos, kurias tu naudoji realizuodamas savo idejas, ir irgi yra tavo . Supranti tikriausiai, kad uzmauti kastuva ant koto ir sukurti teorija, o is jos sekancia technologija, kad gauti tvirta kastuvui skirta metala yra du skirtingi dalykai. Ideja, kad kotas turi buti is plastiko, o nemedinis ir ta ideja realizuoti, yra viena. O zmogiskuju ir materialiuju resursu panaudojimas sukurti kieta metala, yra kita. Todel nera korektiska pustis lyginant skirtingus dalykus. As tikiu, kad tau verslas sekasi ir tu ten darai kazka labai naudingo... naudingo tavo uzsakovui ir tau. Ir dar, vaziuodamas ant lietuvisko mokslo pasidomek, ka is viso zmones daro. As kai turiu progos reguliariai paklausyti ivairiausiu pranesimu is skirtingu lietuvisku tiksliuju mokslu instituciju apie daromus darbus, tai man net pyktis ima, kai visi mokslo atstovai yra ispjaunami pagal viena kurpali. Lietuvoje yra padaryta daug nuostabiu dalyku. Tik reikia pasidometi. to sz520qm Taip, jis tai minejo . Tebunie taika, gerbiami verslo atstovai .

Abu Jūs teisūs. Taip, Lietuvoje yra tikrai rimtų projektų, bet tų mokslinių projektų procentalus kiekis yra mizernas lyginti su rimta Vakarų Europos šalimi. Spirgi, vis rašai, "yra", bet nerašai kiek yra. Kiek iš tų mokslinių grupių nuolat publikuoja straipsnius pasauliniuose žurnaluose? Kiek išradimų/atradimų tampa komerciškai pritaikomais? Kiek žmonių dirba rimtose tarptautinėse komandose? Absoliučiai ir procentaliai, prašyčiau.

Baik juokus, as ne statistikos departamente dirbu . Konkrecius skaicius galiu sakyti tik is savo aplinkos. Praeitais metais mokslininku grupes bendrai parase 50 straipsniu, kurie yra zurnaluose, reitinguojamuose ISI knowledge. Ir 20 tu atrabotkiu, kuriuos rwc vadina srtaipniukai i zurnaliukscius. Antra, atradimai - tai labai rimti dalykai, retai pasitaikantys net per visa pasauli . Taip kad retai buna ir pas mus. Isradimu yra, USA ir EU patentu nera daug, po keleta per metus. Bet, nereikia pamirsti, kad mokslas nelygus mokslui. Isradimu daug atsiranda technologijos moksluose, bet pavyzdziui svari fizika ar chemija nera isradimu kalve. Ji yra pagrindas, ant kurio dygsta isradimai, palieti technologijomis. Nebus pagrindo, nebus technologiju, nebus jusu taip garbinamu isradimu. Lietuvoje kol kas su technologine baze prastai, nes truksta finansavimo jai irengti. Be po truputi judama i prieki. Ne per seniausiai klausiausi vieno chemiko pranesimo. Jis per kelerius metus parase truputi daugiau, nei 10 straipnsiu i rimtus zurnalus, is kuriu puse galejo buti uzpatentuoti kaip isradimai. Vieno isradimo patento kaina 25 000 euru. Kas apmokes? Del to jo pateiktos zinios straipniuose dabar sekmingai pritaike keletas uzsienio kompaniju. Kiek girdejau, dabar ukio ministerija nusprende remti patento islaikyma. Bet siaip naujo isradimo ar tehcnologijos idiegimas i gamyba reikalauja daug lesu, ko daugelis lietuvos mokslininku negali sau to leisti. Nors dabar jau po truputu kuriasi pumpurines kompanijos, tai yra skatinama. Bet paskutinius dvidesimt metu lietuvisko mokslo vaisius skyne pagrinde uzsienines kompanijos. Be abejo, nesigincysiu, kad Lietuvoje galima rasti nemazai mokslininku, kuriu virsugalvio per pelesius nesimato.

Sveikinu Spirgs, jei jūsų ISI:atrabotkių santykis yra net 50:20. Deja, man įspūdis susidaro, kad apskritai lietuviško mokslo yra 1:10. Šioje vietoje, manau, turėtum pats būti suinteresuotas tokiems atrabotnikams kirsti šaknis - juk jie ryja patentuoti, kaip ir matematikos. Jas reikia realizuoti, išplatinti, parduoti kol vėjas neapsisuko.