Pramonininkai siekia studentus atbaidyti nuo socialinių mokslų

Mano galva, paprasta, bet kažkiek veiksminga būtų technologinių universitetų dėstytojams ( kartu su gabiausiais studentais ) važinėt po mokyklas, ir daryt prezentacijas 10-tokams. Pasakot apie studijų kokybę, perspektyvą, studentų gyvenimą, studijų programas etc. Kitas, labai veiksmingas, tačiau sunkiau įgyvendinamas dalykas - keist fizikos mokytojus iš pradžių gimnazijose, po to, jei bus lėšų ir vidurinėse. Nuo fizikos daugelį žmonių atbaido sovietiniai mokytojai, tarp jų atbaidė ir mane, nors dėl to šiek tiek jau gailiuosi. Tarkim situacija mūsų mokykloje : dvi fizikos mokytojos, vienai virš 70ties, kitai ~40. Aš patekau, pas senesnę, žinot kas gavosi? Iš mūsų grupės, po 11 klasės 14 žmonių parašė pareiškimus, kad nori pereit į B lygį. Liko tik tie, kurie grynai nebuvo iš pradžių pasirinkę istorijos, kaip alternatyvos. Ką jie darė? Papildomai mokėsi, mokėsi daug. O egzus dvigubai geriau išlaikys vis tiek tos jaunesnės mokytojos grupė. Kiek girdėjau atsiliepimų, tai su fizikos/chemijos mokytojais daug kur ta pati situacija - trūksta jaunų, sudominančių specialybe mokytojų.

KTU prorektorius tik liezuviu moka plakt, na kaip ir visi esantys KTU... siemet tarkim, KTU stipendijos pirmakursiam(mechanikos ir mechtronikos fak.) buvo nemokamaos net su tokiu vidurkiu kaip 8,4, kai tuo tarpu pernai pakakdavo vos ne 1,5 balais mazesniu.. Destytojai vidurines mokyklos lygio, jei ne kokios profkes.. aisku yra ir geru specialistu, bet ju vos vienas kitas. Galima butu kalbet ir kalbet, apie nesiskaityma su studentais, velavimus, girtavimus ir visa kita.. bet kam to reikia... Siaip siulyciau abiturientams rinktis VGTU arba dar geriau KTK tikrai neapsiriksit.

Pas mus atrodo puse velnio buvo tas mokytojas, pamenu ir bandė sudomint.. Bet jau dabar praėjus tiek laiko galiu kažkiek realiau vertint. Geriausias sudominimas -praktiniai pavyzdžiai, eksperimentų darymas ir modelių konstravimas.. Bet kas yra problema, kad mokytojai turi programas, pagal kurias turi perduoti velniškai daug medžiagos, ir nors ne viskas reikalinga, nukrypi jie nelabai gali.. Taip mokiniai apkraunami skaičiavimais ir na bent mano atveju nelabai tekdavo ta įdomioji - praktinė dalis, užkabliuojanti daugumą..

visame pasaulyje niekas nenori dirbt o tik vadovaut,tai nera vien lietuvos problema.kam zmogui mokytis kazkios sudetingos fizikos,matematikos ir chemijos kai jis geriau pasimokys vadybos ar politologijos ir eis vadovaut?kiek lietuvoje yra imoniu kuriose reikalingos KTU studijos?ar nera taip kad baige sudetingus mokslus jie priversti atlikineti primityvias uzduotis?o tie pramoninkai akivaizdziai drebina kinkom nes patys juk elgiasi su darbuotojais kaip su siukslem,studentai ten uz aciu aria o kai pilvoti dedules suprato kad einant siuo keliu liks be kadru ir teks kviestis brangius specialistus is uzsienio pradejo bent kiek labiau mastyti.o ir ta musu pramone netoli nuejo nuo tarybiniu laiku nes tyrimai ten skaitosi nereikalingu dalyku,"kam metyt pinigus i kazka neaiskaus" yra daugelio lietuvos verslininku atsakymas

Nematau nieko keisto, kad mažai kas stoja į technologines specialybes. Pagrindinė priežastis- reikalinga fizika ir loginis mąstymas. Bėda tame, kad šių dalykų nelabai išmoksi, jei galvos neturi. Kokią istoriją, matematiką ar dar ką galima tiesiog iškalti mintinai, o su fizika jau taip nepasiseks... Taip pat, nereikia kaltinti senų mokytojų. Aš turėjau dvi mokytojas ir abi buvo pagyvenusios (vienai ~60 metų, kitai jau netoli 80), bet jos abi neapsakomai mylėjo fiziką ir mane sudomino. Na tiesa sakant, aš jau pradinėse klasėse linkau link matematikos ir fizikos, bet tikrai, jei ne šios dvi mokytojos, gal ir nebūčiau pasirinkęs technologinės krypties.

Idomu, ar jie, kalbedami apie technologinius mokslus, ta pati galvoja ir apie fizinius mokslus. Fizika, biologija priklauso gamtos mokslu sriciai, nei fiziniams, nei technologiniams. Fiziniu mokslu sriciai priklauso matematika, informatika. Technologiniu mokslu sriciai - inzinerijos. Taigi, manau, skatinti reiketu tikrai ne tik technologinius, bet ir fizinius bei gamtos mokslus. Kristijonas, turbut kazka smaisei, bet matematikos mintinai tikrai neismoksi ir ji tikrai nera lengvesne uz fizika. Pati fizika yra isvesta is matematikos.

Bevertis sakinys. Gabus humanitariniuose dalykuose gali visiškai klaidžioti techniniuose moksluose. Plius neturi motyvacijos to mokytis. Nors truputis tiesos yra. Į technologinius sustoja ir tie, kur niekur netilpo. Bet tokie dažniausiai po pirmų kursų iškrinta, bet tai ne esmė. Svarbiausia manau yra sudominti technologinėm disciplinom. 8 klasėje galėtų sumažinti teorinius mokslus ir daugiau praktikos įdėti. Taip vaikai bus sudominami. Praktiškai 10 klasės moksleivis jau turi pasirinkti profilį, o visą teorinį mokslą, kuris žemesnėse klasėse yra bevertis, sukelti į 11 - 12 klases. Jeigu iki 11 moksleivis susidomėjo fiziką/chemija/bio, tai jau stiprus krūvis jo turėtų neatgrąsyti. Bet bėda bėda. Praktika reikalautų inventoriaus atnaujinimo. Taigi reiktų paskirti lėšų gamtamokslių populiarinimui.

Alchi, taip pat norejau sita straipsnio dali pakomentuoti. Sitie balai yra tu, kurie gavo valstybes finansavima + su papildomais balais uz olimpiadu laimejimus, nes be ju daugiausiai galejo surinkti 20.4.

Na va pavyzdžiui KTU Telekomunikacijose šiais metais iš grupės gavo tik 3 žmonės su nemažesniu kaip 8,9 vidurkiu, iš kitų grupių tik po 2 studentus su Elektronikos specialybe tas pats. O va praėjusiais metais užteko turėti 7 vidurkį. Gal ir juokingai kaikam atrodo tas 7 vidurkis, bet net ir jį sunku turėti, kai palyginus humanitariniuose moksluose 8,5 gai turėti nesistengdamas, o čia tik žiurėk kad skolos negautum ir vargsti visą birželį, kad egzaminus išlaikytum. O jau nesažiningiausia yra kai padarė nemokama moksla nuo 8 vidurkio, didžioji dalis studentų KTU inžineriniuose moksluose vidurkį turi net mažesnį nei 7,5 o ka jau kalbėti apie 8. O humanitariniuose moksluose tikriausiai mažai tokių kurie neturi 8 vidurkio. Tikriausiai seimūnai ir visi kiti krimte įvairias politologijas įsivaizduoja, kad aštuonių vidurkį lengva turėti ir mano kad inžineriniuose ir socialiniuose moksluose jam pasiekti reikia įdėti vienodai darbo, deja patirtis rodo kad sugaištas laikas daug kartų skiriasi. O paskatinimo nei su žiburiu nerasi, nes reikia išlaikyti banda studentų besimokančių tokias specialybes, kaip vadyba, socialinių darbuotojų ir t.t. ir galiausiai jie pabaige tokias specialybes negaus darbo, kai inžinerinių mokslų specialistai jį beveik visada randa.

ojei vargselis,tai turbut tau paminkla pastatyt kad turi didesni nei 7 vidurki?zmones mokosi del saves,o ne del pazymiu.o gal as kazka ne taip suprantu?savaime suprantama kad stipendija turetu buti mokama tik geriausiai besimokantiems studentams(o minimali kartele turetu kisti kiekviena semestra priklausomai nuo bendro studentu pazymiu lygio). p.s. is esmes jei pramoninkai taip pergyvena del technologiniu specialistu ateities,tai galetu isteigti daugiau vardiniu ar kokiu kitu stipendiju universitetuose,gimnazijose kurios skatintu vaikus rinktis butent tokius mokslus

permazai specializuotos studijos. desto tokius dalykus kuriu net ilgiausiai galvodamas nesugebi sugalvot kaip panaudot savoi specialybei - ttas ir yra sunku. jei as stojau i specialybe A, o negaliu baigt todel, kad nezinau is ko susideda visu kitu abeceles raidziu specialybes, ir nemoku visu pagrindu. reikia nuo mazesnio amziaus taip specializuot vaikus, o ne nuo 19m, kai stoja i universiteta duot kazka truputi kitokio, ir itk po 2 metu pradet specializuot viena kryptim. ...bet tai nera teisinga, nes koks fizikas jei nemoka filosofijos...

Man tai juokinga ant kiek dauguma čia besilankančių yra siauro mąstymo. Juokingi jūsų pasakymai, kad humanitariniai labai lengvi, kad lengva turėti daugiau nei 8, kad nėra ką veikt ir pan. Pirma Istorijos taip lengvai iškalti irgi nepavyks, joje, skirtingai, nei pagal visų stereotipus loginis mąstymas net labai reikalingas. Yra toks dalykas, kaip priežasties - > eigos -> pasekmės dėsnis. Aišku, tu gali kiekvieną punktą iškalt. Bet ar ne taip pat galima mokykloj kiekvieno fizikos ar matematikos uždavinio sprendimą iškalt? Juk sąlygos dažniausiai kartojasi, arba yra panašios. Sakysit visų uždavinių iškalt neįmanoma? Ok, tai tiesa, lygiai taip pat, kaip neįmanoma iškalt visų istorijos datų, įvykių ir smulkmenų. Mano, kaip besimokiusio ir fizikos A lygiu ir istorijos nuomonė tokia, kad fizika iš tikro yra sunkiau, bet nenuvertinkit taip smarkiai ir humanitarinių ir socialinių dalykų. Tiesa, kad dauguma humanitarų, socialinių niekad nesugebėtų būti gerais inžinieriais. Lygiai taip pat, kaip, kad geras inžinierius niekada nebus geru rašytoju ar teisininku. Baikit lygint ir sureikšmint kurią nors sritį, abi jos yra tiek skirtingos, kad lyginimas yra tiesiog beprasmis. O jau apie mokymosi lengvumą, tai galiu pasakyt tiek - viskas priklauso nuo studijų krypties ir universiteto. Pažįstu tiek humanitarų, tiek realų, tiek daktarų, kurie studijuoja, studijavo ir galiu pasakyt, kad kiekvienoj srity galima praslyst per daug nepersidirbus.

technologiniai mokslai tikrai sunku, reikia mokintis daug ir ilgai, bet jei turite polinki i chamija/ fizika/matematika patariu stoti i VGTU/KTU ir nesivaikyti madu (teise, ekonomika, vadyba)

Tai vat seniau minimali kartelė ir kisdavo priklausomai nuo bendro kurso studentų vidurkio, o šiais metais gauna daugiausia 2 arba trys iš grupės nepriklausomai kokie aukšti balai už jų stovinčių. Sakai vardinių stipendijų? Va šitaip atrodo eilinė vardinė stipendija Skelbiamas konkursas PROFESORIAUS ALFONSO JURSKIO VARDINEI STIPENDIJAI gauti. Nuostatai: Vardinė stipendija skiriama KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto dieninių studijų studentui ( ne magistrantui) iš ne žemesnio, kaip trečias kurso, išlaikiusiam egzaminų sesiją ne žemesniu, kaip 9 balai vidurkiu. Pretendentas turi būti, kilęs iš provincijos – ne didesnio, kaip rajono centro miestelio, be drausminių fakulteto administracijos nuobaudų. Pirmenybė teikiama studentui, turinčiam specialybinio praktinio darbo įgūdžių. – Vardinė stipendija ne trukdo gauti kitas stipendijas. – Stipendijos dydis 500Lt/semestrui.

Pirma, poziuris, kad kuria nors profesija mokintis lengva yra klaidingas. Tiesiog tai priklauso nuo universiteto ir destytoju. Kalbat, kad 8 vidurkis yra neteisinga... Na taip turiu 9 ir negaunu jokiu nuolaidu (mokaus ekonomika), o va drauge tam paciam unike mokinas vadyba, turi 8,5 kazkur ir gauna 50% nuolaida studiju imokai bei yra pirma. Toliau, ot kad jau nereikia logikos ekonomikoje, vadyboje ar dar kur. Tokiu mokslu neiskalsi niekad gyvenime! Tuo labiau, kad tai kintantis mokslas, kuris turi pirsitaikyti prie nepastovaus zmogaus. O sudominti moksleivius gamtos moslais tik praktika galima. Kaip as noredavau tu eksperimentu per chemija ir fizika, kaip buciau dziaugesis jei butume atlikineje kokius nors bandymus per biologija ar galu gale butu dave pro mikroskopa pasiziuret ar dar ka... Bet turbut vis tiek buciau pasirinkes ekonomika, nes man tai IDOMU, ne del to, kad lengva. ERASMUS pasirinkau universiteta, kuriame turejo buti sunkiausia mokytis. O del techniniu mokslu kurie zyzia, kad daug mokytis reikia, o i visas paskaitas vaikstot ? O darot visus namu darbus kaip priklauso ? Dar beje paklauskit mediku kaip jie mokinas

vyruti,darai esmine klaida ekonomika nera mokslas,tai tik ziniu rinkinys.

Mano laiku, didžioji dauguma bendraklasių mokėsi tokius pasirenkamus dalykus: Istorija A Biologija A. Spėju, kad ir dabar situacija panaši. Dabar sakykit kokiai specialybei reikalingas šis dalykų derinys? Šiuos dalykus moksleiviai renkasi tik iš tingėjimo. Biologija ir istorija tie dalykai kurių galima rimtai nesimokyti. T.y. prieš kiekvieną kontrolinį pakanka tik valandos išmokti mintinai kelis dalykus ir gauti minimaliai kokius 4. Su fizika, chemija tas neįmanoma. Baigiant mokyklą biologija tampa neaktuali. Be chemijos egzamino, vien tik su biologija niekur neįstosi. Ir lieka tik istorija, o su istorijos egzaminu lieka stoti tik į socialinius mokslus. Akivaizdu kad mokyklose esanti profiliavimo sistema ydinga. Renkantis dalykus turėtų būti labai daug saugiklių. Kad niekas dalykų nesirinktų tik dėl dalykų lengvumo. Akivaizdu, kad istorija nedera kartu su biologija. Taigi kas mokosi biologijos tas turi nesimokyti istorijos ir atvirkščiai. O štai biologija ir chemija kartu yra reikalingos daugeliui specialybių. Tad renkantis biologiją turėtų būti privaloma ir chemija. Lygiai tas pats ir su kitais dalykais: Kas mokosi informatikos sustiprintu lygiu, tas turi mokytis ir matematikos bei anglų kalbos sustiprintais lygiais. Kas mokosi fiziką, tas turi mokytis matematiką sustiprintu lygiu ir chemiją. Kas mokosi istoriją sustiprintu lygiu, tas kartu turi mokytis politologijos ir ekonomikos. Kas mokosi dvi ar daugiau užsienio kalbų sustiprintu lygiu tas gali nesimokyti nė vieno gamtamokslinio (fizika, chemija, biologija) dalyko. Ir t.t.

O kaip manai kokiso tavo ateities perspektyvos? Juk erasmus tik metus mokysies ar kiek ten nežinau tiksliai. Gryši į Lietuvą ir vėl sėdėsi viename iš mūsų silpnų universitetų, kur realiai brukamos pasenusios žinios, visai neatitinkančios šiandieninių ekonomikos realijų. GetJar įkūrėjas pasakojo, kad baigė ekonomika VU ir po to visiškai neturėjo žinių kaip vystiti versla kaip pagaliau jį įkurti iš kur lėšų gauti, jų net nemokė kas yra rizikos kapitalas, kuris dabar pagrindinis investuotojas į jaunuolių įdėjas. Ten moko klasikinės ekonomikos, o po to žmogus baigias realiai nesusigaudo kas kaip ir eina kokių telefonų pardavinėti arba į skambučius atsiliepinėti (konsultantas). Šeip ekonomikų ir vadybininkų dabar gyvas galas, tad perspektyvos nekokios, tuo labiau kad tu tam erasmus nesimokysi visą laiką ir užsienio universiteto diplomo negausi.

O 12 klasėj supratęs, kad galbūt pasirinko ne tą specialybe jau nebeturės kelio atgal. Aš pats tik 12 klasėj galutinai tenusprendžiau ką noriu daryti, o 10 klasėj dar vis sakiau, kad to tikrai nedarysiu po mokyklos baigimo.

" - negalima taip sakyti, čia neturi būti jokių "reikalavimų" ar stereotipų. Tai kiekvieno moksleivio apsisprendimas. Aš pasirinkau man aktualias studijas, pasižiūrėjau, kokių egzaminų reikia stojant ir atitinkamai išsirinkau ką mokysiuosi. Ir tas "rinkimasis pagal lengvumą"... Juokingai skamba, nė vienas iš mūsų klasės tokių neapgalvotų "fintų" nedarė. Kad išlaikytų klasės branduolį kiti net fiziką A lygiu pasiėmė, nors ji jiems iš viso kraštutinis variantas.