Nors protingo būsto idėją fantastinių romanų ir kino filmų autoriai iškėlė jau seniai, gamintojai dar ilgai laužė galvas, kaip įgyvendinti nerealiomis atrodžiusias fantazijas. Iš pradžių intelektinio pastato idėja atkeliavo į stambius gamybinės paskirties objektus ir tik vėliau gamyboje jau išbandytų pastatų valdymo automatikos technologijų privalumais galėjo įsitikinti gyvenamųjų namų šeimininkai.

Protingo namo („Smart Home“) sąvoka atsirado pakankamai seniai – dar 9-ame dešimtmetyje, sparčiai vystantis įvairiai automatikai. Tuo metu dar nebuvo griežtų standartų ir daugelis gamintojų bandė siūlyti savus sprendimus tiek automatiniam namų apšvietimui reguliuoti, tiek kondicionavimo bei apsaugos sistemoms. Žinoma, Lietuva tuo laiku gyveno kitomis realijomis ir nuotaikomis – artėjo nepriklausomybės laikai, tad vakaruose gimstančios technologijos mūsų praktiškai nelietė.

Nors daugelis įrangos tiekėjų ir gamintojų protingo namo sąvoką suprato skirtingai, tačiau bendroji mintis išliko ta pati – protingas namas privalėtų tapti geru tarnu savo šeimininkui. Žinoma, nesunku suvokti, jog kol kas tikroji protingo namo vizija dar tebėra mokslinės fantastikos sritis – nors dabartinis technologinis lygis leidžia automatizuoti visus pagrindinius namo priežiūros ir valdymo būdus, tačiau galutinį sprendimą kaip ir ką valdyti, privalo nurodyti pats šeimininkas. O juk kitaip ir negali būti, kol nėra sukurto dirbtinio intelekto, galėsiančio savarankiškai priimti tokius sprendimus.

Tačiau dabartiniai technologiniai sprendimai padėjo atsirasti šiuolaikinėms pastato valdymo sistemoms, kurios vertina, kontroliuoja ir stebi pastato funkcijas. Jos leidžia patogiai ir saugiai valdyti pastato vidaus ir lauko apšvietimą (šviestuvai, užuolaidos, žaliuzės), vidaus temperatūrą, šildytuvus, vėdinimo prietaisus bei kitus elektros įrenginius.

Kiekvieną elektros prietaisą mes galime įjungti kada panorėję, tačiau kai jų yra daug ir kai visi išsimėtę skirtingose vietose, jų valdymas tampa nepatogus. Štai čia ir atėjo į pagalbą automatika – kodėl gi nebūtų galima vienu paspaudimu valdyti visą prietaisų grupę? Tarkim, atėjus vakarui ir pasirinkus automatinio valdymo skydelyje režimą „vakarienė“, patalpoje prigestų šviesos, įsijungtų rami muzika, užsitrauktų žaliuzės, išsijungtų vaikų kambaryje televizorius ar kompiuteris ir t.t.

Taigi, dabartiniame protingame name dalis arba netgi visos elektros valdymo sistemos yra automatizuotos. Atidarius vonios ar darbo kambario duris įsižiebia apšvietimas, įsijungia ventiliatorius ir kiti prietaisai. Viską valdo procesoriai (valdikliai) jutiklių pagalba – atsisėdus ant sofos žiūrėti televizoriaus automatiškai įsijungia apšvietimas, televizorius, paliekant namus ar einant miegoti sistema gali išjungti šviesą visame name, užtraukti užuolaidas ar apsaugines žaliuzes. Prie sistemos prijungus elektros lizdų valdymą taip pat paprastai galima valdyti ir visus kitus prietaisus. Ir nesibaiminti, kad kas nors bus pamiršta, be to, taip taupoma ir energija: paskaičiuota, jog protingas namas sutaupo šildymo energijos – iki 30 proc., o elektros energijos, naudojamos apšvietimui − 70 proc. Ekonomija pasiekiama tiksliu automatiniu pastato funkcijų valdymu: ko ir kiek reikia. Pavyzdžiui, įėjus į nuolat nenaudojamą kambarį šviesa įsijungia iš anksto higienos normų numatytu apšviestumo režimu (įvertinama ir iš lauko krintanti šviesa). Šildymo bei šaldymo valdymas užprogramuojamas pagal patalpų naudojimo ritmą. Be to, sukuriama galimybė nuolat stebėti prietaisų veikimo duomenis.

Susirūpinusiesiems dėl saugumo paliktuose namuose, programuojamos laiko funkcijos gali junginėti šviestuvus imituojant gyventojų elgesį. Naktį kilus įtarimui ar tiesiog išsigandus vienu judesiu lengvai galima įjungti vidaus ir lauko apšvietimą ar atitraukti užuolaidas. Sistema gali turėti ir savisaugos funkciją, leidžiančią užkirsti kelią pašalinių patekimui į patalpas. Tai aktualu šeimoje augant mažiems vaikams arba norint išvengti nepageidautinų asmenų biure ar kitoje aplinkoje.

Prie sistemos prijungtas namo šildymo ar kondicionavimo valdymas leidžia reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų poreikius. Tinkamai suprogramavus sistemą jutikliai fiksuos vidaus, lauko temperatūrą, pagal jų parodymus sistema atitinkamai reguliuos šildymą atskirose namo zonose, atsižvelgiant į paros metą ar namuose vykdomą veiklą. Skystųjų kristalų monitoriuje ar namų kompiuterio ekrane galima stebėti esamą temperatūrą, sužinoti visų namo šviestuvų, kitų elektros prietaisų padėtį, keisti jas ir rankiniu būdu.

Dar vienas sistemos privalumas – įvairaus nuotolinio valdymo galimybės. Radijo pulteliu namą galima valdyti iš bet kurios namų vietos. Telefoniniu ryšiu galima pakeisti namo temperatūros režimą, įjungti reikalingus prietaisus ar valdyti kitas sistemos funkcijas nebūnant namuose. Sistemos valdymą galima prijungti ir prie asmeninio kompiuterio. Prie sistemos taip pat galima prijungti judesio, temperatūros, šalčio, vėjo, lietaus ar šviesos daviklius, kuriais valdomas lauko ir vidaus apšvietimas, žaliuzės, temperatūra ir kt.

Kol mokslininkai dar nesukūrė dirbtinio intelekto, į automatinę sistemą sujungti prietaisai dažniausiai valdomi šeimininkui parenkant skirtingus režimus. Kol kas tai yra esminis protingo namo privalumas ir jo pagrindinė komforto priežastis – iš anksto parengtos būsto įrangos valdymo programos, pvz., ryto, vakaro, išvykimo, poilsio, televizoriaus žiūrėjimo, svečių priėmimo, šeimininkų buvimo imitacijos ir pan. Šiuos režimus (kas ir kaip turi veikti) nustato įrangos tiekėjas kiekvienam užsakymui individualiai, vadinasi protingas namas sugeba prisitaikyti prie individualių poreikių.

Kokia yra protingo namo ateitis? Atsakymas daugiau ar mažiau vienareikšmiškas – nepriklausomai nuo to, kiek jums jis patinka ar ne, tai yra ateities namai. Ypač didelės perspektyvos jiems atsiveria žiūrint iš energijos taupymo pozicijų – Europos Sąjungai šis punktas yra svarbus ir turbūt laiko klausimas, kuomet bus rekomenduojama, o vėliau gal ir privaloma, diegti į naujus pastatus bent jau energijos valdymui skirtą automatiką. Ypač visuomeniniuose pastatuose. Nors juose protingo namo sistemos diegiamos jau ir Lietuvoje – tokios sistemos veikia viešbučiuose „Holiday Inn“, „Reval Hotel Lietuva“, „Crown Plaza“, sporto ir pramogų centre „Siemens arena“, „Forum Palace“, prekybos centruose „Akropolis“, „Babilonas“, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, bendrovėje „Lietuvos energija“, nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje bei privačiuose namuose.

Kodėl protingo namo technologijos lėtai skinasi kelią į privačius namus? Visų pirma, instaliacijos kaina didina bendrą statybų sąmatą. Tačiau norint įvertinti sistemos atsiperkamumą, reikia pasverti, būsto eksploatavimo išlaidas be automatinės įrangos ir su ja. Žinoma, didele dalimi tai priklauso nuo individualaus projekto. Tačiau didelių namų (tai sau leidžia turtingi asmenys) atveju, protingo namo automatika gana sparčiai veržiasi į Lietuvos rinką, tad ateityje neabejotinai taps įprastine naujų namų dalimi.

Kita problema – sistemos projektavimo, diegimo ir programavimo specialistų trūkumas. Iki šiol jų nerengė nei viena Lietuvos mokymo institucija. Ir tik nuo šių metų, namų automatikos įmonių asociacijų paskatinta, Kauno technikos kolegija pradėjo ruošti specialistus pagal naują studijų programą „Elektroninės statinių valdymo sistemos“.

Pasak programą kuruojančios „Energetikos ir elektronikos“ katedros vedėjo doc. dr. Nerijaus Bagdanavičiaus, nauja studijų programa sukurta „pabendravus su daugeliu firmų, užsiimančių įvairių būstuose taikomų elektroninių sistemų kūrimu, diegimu bei priežiūra ir sužinojus, kad Lietuvoje yra didelis tokių specialistų poreikis“. Be to, vedėjas akcentuoja, jog įmonės ne tik paskatino studijų programos sukūrimą, bet ir pažadėjo suteikti šiuolaikinės būsto automatinių sistemų pavyzdžius, leisiančius studentams mokytis su realia jų darbe pasitaikančia įranga.

Taigi, po kelių metų Lietuvoje padaugės protingo namo automatizavimo sistemas diegiančių specialistų, pamažu atpigs ir pati įranga bei jos instaliavimas. Tad nieko keisto, jei dar po 5-10 metų tai bus standartinis būstas, kurio aptarnavimui ir priežiūrai reikės daug pastatų automatiką išmanančių specialistų.

Nors menkai su šia sritimi susidūrę pašnekovai išsako nuomonę, jog pastatų automatizavimą įrengti ir prižiūrėti gali paprasti energetikai ar elektronikos technikai, tačiau namų automatiką įrenginėjančių įmonių vadovai vienbalsiai tvirtina, jog šių abiejų sričių specialistams trūksta specifinių žinių. Energetikai būna mažai susidūrę su valdikliu programavimu, vizualinių sistemų kūrimu – darbdaviai pastebi, jog tokiems specialistams sunkiai sekasi įvaldyti „protingo namo“ automatikos sistemų programavimą, klientams pasiūlyti išskirtinius ir tik jų pageidavimus tenkinančius sprendimus. Tuo tarpu elektronikai ar informatikai lengvai susidorojo su tokia užduotimi, tačiau turi per menkas energetikos žinias, tad iškyla keblumų įrenginėjant automatinius įrenginius. Be to, nei energetikai, nei elektronikai nėra praėję statybinių brėžinių ir planų įsisavinimo kursų, tad jiems dažnai būna sudėtinga susiorientuoti architektų parengtuose brėžiniuose bei nurodytose medžiagų ir leistinių apkrovų žymėjimo sistemose. Tad specifinių žinių stygius paskatino darbdavius ieškoti būdų, kaip gauti specialistų su reikiamų žinių bagažų. Kadangi tokių niekas Lietuvoje nerengė, Kauno technikos kolegija apjungė trijų specialybinių krypčių dėstytojus (energetikos, elektronikos technikos ir statybos) bendram projektui – paruošti pastatų automatiką, jos įrengimą, priežiūrą ir programavimą išmanančius specialistus.

Taip gimė nauja studijų programa „Elektroninės statinių valdymo sistemos“. Jeigu patinka elektros prietaisai, automatinės sistemos bei domina jų programavimas ir ieškote ateityje labai perspektyvios specialybės – siūlome nedvejoti ir rinktis studijų programą „Elektroninės statinių valdymo sistemos“.

Komentarai (2)