G.Steponavičius: Lietuvoje į aukštąsias stoja dar per daug abiturientų

Iš kart Lietuvai atgavus nepriklausomybę į aukštąsias įstodavo tik apie 10 proc. mokinių. Kai mokiausi mokykloje būdavo tokia problema, kad kokį uždavinį išspręsti tesugebėdavo koks 10 proc. mokinių. Kai įstojau į universitetą tai per matematikos seminarą, nors studijavau ne matematiką, kokį uždavinį sugebėdavo išspręsti beveik visi. Nujaučiu koks dabartinių studentų žinių vidurkis kai į aukštąjį įstoja apie 75 – 80 proc. abiturientų.

Nujauciu koks jusu ziniu vidurkis budavo, kad tik 10 proc. tesugebedavo istot

Pritariu. Mano manymu, reikia mazinti krepseliu skaiciu i universitetus. Kuo maziau bus turinciu diplomus, tuo jie bus labiau vertinami. dalgi, tada buvo kita sistema, kitokie egzaminai, kita motyvacija ir tt.

Tai tik tiek vietų būdavo, o apie jokias mokamas vietas nebuvo nei kalbos. Tokio situacija buvo maždaug iki 1995 metų.

nežinau kaip kitose profesinėse mokyklose bet pvz. aš mokinuosi tai vidurinis mokymas yra apgailėtinas, o profesinio mokymo tėra tik keli mokytojai kur jau gerai mokina. O į profesinę eina didžioji dalis mokinių blogai besi mokinantys, nes labai lengvai mokina vidurinį išsilavinimą, bet tokie ir egzaminų rezultatai tebūna. Aš tai mokinaus gerai profesinėje ir pagrindinėje, bet per vidurinio išsilavinimo egzaminą paaiškėjo, kad tokios tos mano žinios tėra, nes taip profkė teparuošė. Ir žmonės būna susidarę blogą įvaizdį. Parašykit kokia situacija yra kitose profesinėse mokyklose.

Tegul pasiziuri pirma kaip atrodo tos profkes, kokie mokytojai ir svarbiausia - kas ten mokinasi. Didzioji dalis tu "moksleiviu" eina ten tik gerai praleist laika, visokie marozai ir pns, mokslo ten praktishkai jokio nera, tai nesuprantu kodel ten labai jau turetu visi verztis. Ir paaiskinkit man viena dalyka, vis pasakoja, kad skiria pinigus profesiniu ir kolegiju mokslu populiarinimui, dabar vel rase, kad nepanaudotu krepseliu lesas tam skirs, bet as nesu mates NIEKO, kas butu su tuo bent kiek susyje. Vel pinigus isplove?

Anksčiau ir buvo sunkiau mokytis. Turėjai po egzaminų dar įvairius stojimus laikyti univeruose, kurie buvo tikrai nelengvi, o dabartiniai egzaminai, ypač šiųmetiniai (patys lengviausi iš visų) - PARODO TIK PATĮ ŽEMIAUSIĄ MOKYMOSI LYGĮ PER VISĄ LAIKOTARPĮ.

Is pradziu tegu kokybe profesinio mokymosi istaigu ir destytoju pakelia. Uzsienyje pavyzdziui profesiniai koledzai yra nu super lygio, visa technika, nuo a iki z, mokymosi programos super, motyvacija didele ir pns. Todel jauni zmones renkasi ne tik aukstaji moksla bet ir profesini mokymasi. Ir uzdirba normaliai po to. Kazkaip nuo antro galo pradeda sneketi: tai tas blogai, anas blogai, daug stoja bla bla bla... Tegul DARO kazka Ka zinau, kuo toliau, tuo labiau nesamones vyskta toj brangioj Lietuvoj.

švietimo ir mokslo ministras sako, kad nereikia stoti į aukštąsias! Tai kas jis per ministras? Tegul 100% stoja į aukštąsias. Sakot pritrūks specialistų? Jei visi stotų, tai būrų ir atitinkamų specialybių. Visas pasaulis stengiasi didinti išsilavinusių žmonių skaičių, o pas mus, kažkoks f***'** rodo savo "intelektą".., jis arba nesugeba mastyti globaliai, arba turi aiškų planą - mažinti išsilavinimo lygį...

specialistu su diplomais pilni darbo birzu koridoriai, o daugumos ju intelekto lygis net nesiekia vidutinio "klausimelio" pasnekovo. Reikia orientuotis ne y kiekybe o y kokybe. Tol kol y aukstaja gales ystoti bet kuris kaimo budulis, tol apie kokybe kalbos negali buti.

gera specialista paruost reik maziausiai dar 10-15m praktikos realiame darbe po visu mokslu, tada turim grazia situacija, kazkoks direktoriukstis gauna 4-5 o tai ir 1x kartu didesnes algas nei specialistas, o paskui stebis kokio velnio nieks nestoja i profkes ar technines specialybes (ne mokslininiams tyrinejimams o realiam elementariam darbui)...paziurejus i situos ministrus ir atsukus laika atgal kokiu 10 metu, as ir stociau i kokia vadyba-ekonomika-ar dar bala zino koki atseit moksla... ir butinai lysciau i belekokia partija, o ten ka zinai kita apsikes ziurek ir i tv pakliusi kaip gerbiamas politrukas, o ir partiniuos sarasuos sedesi bent 20meteliu...

Nereik norėt kai pagrindinis verslas šalyje ES pinigų vogimas. Pramonės tai beveik nėra. O darbo liaudis išnaudojama, dirbt turi ilgai, o pinigų gauna nedaug. Skandinavijoje policininko, mokytojo ir darbininko alga panaši, dirba normalią darbo dieną, kavos pertraukėles dar padaro ilgas. Be to policininkai kyšių ten praktiškai neima, o jei bandysit versti darbininkus dirbti po 14 valandų atėjusi inspekcija taip pakratys kad pamirš visus verslus. O Lietuvoje... Policija beveik niekam neatskaitinga valdžia, apie kyšius manau žinot kaip neima. Valandas darbininkams galima ilginti, blogiausiu atveju su inspektorium kavos galima pagert ir tvarka. Kavos darbe labai nepagersi, atbėgs, aprėks, išmes, dar pasiviję pridės iš kojų. Čia tokia tvarka tame mūsų nevykusiame valstybės projekte. Be kavos pertraukėlių, dirbant gaunant tik kuprą. Tai ponas ministeris geriau paporintų ką daryt kad mažiau vogtų ES paramą, bent daugiau mokesčių mokėtų, aplygintų algas, sutvarkyt darbo santykius reikėtų. Per 20 metų beveik niekas nepajudėjo, todėl ir nenori žmonės į profkes. Ar daug šiuolaikinių technologijų pramonės Lietuvoje, brangių automatizuotų staklių? Štai įdomu ministerio nuomone ar atsiras jų daugiau jei padaugės stojančiųjų į proftechnines? Pirma tegul sau atsako į tokius nepatogius klausimus, po to gal sugalvos savo veiksmų gaires. Teiginiui, kad pas mus per daug stojančių aš aišku pritariu, bet jei kaip visada pas mus priimta kreivai daryti - brangins mokslą, sunkins egzaminus, plės mokymo programas kad tik daugiau pramėtyt - kaip visada nieko gero nesigaus, čia iš patirties. Nori kaip geriau, o išeis kaip visada. Vieną matau išeitį - kelti darbininkiškų profesijų prestižą, rūpintis darbuotojų teisėmis, darbo grafiku, kelti minimalų atlyginimą, etc.., galėtų ministeris išvažiuot į Vakarus padirbėt, patirties pasisemt.

Kaip pasirodysi, taip ir priims. Būsi nevykėlis - visi varinės su lazda iš paskos. Tai yra normalu ir sveika. Dirbu ten kur „kavos pertraukėlę“ gali kad ir kas 5 minutes pasidaryt, svarbu kad darbas būtų padarytas. Aišku visiem paprasčiausia kaltinti ten kažką aukščiau. Jei esi rimtas savos srities specialistas, tai problemų Lietuvoj nematysi. O jei esi eilinis flegma su aukštojo mokslo diplomu, tai varyk į vakarus - ten vietiniai tik ir laukia baltaodžių kurie jiems užpakalius valys. Pliusas tas, kad būdamas nevykėliu turėsi už ką pavalgyt, ir butą nusipirkt, minusas tas, kad būsi trečiarūšis visuomenėje ir aplinkoje (vėliau kai jau įsitvirtinsi, šeimą susikursi - tapsi antrarūšiu). Bet vistiek atostogom grįši į Lietuvą, pasigirt giminaičiams kaip tau ten gerai, kur jų nėra; pavalgyt lietuviško maisto; pigiai susitvarkyti dantis ir pabendraut su pažįstamais.

Nepakeičiamų specialistų pilnos kapinės.

Sa prajuokinai, kalba apie visuomene kaip tokia o ne atskirus individus, o kad sekas tau valio...

nu sovietmeciu tai isvis buvo kokie dideli konkursai ir reikejo ne bendrus dalykus zinoti kad istotum... dabar tai kiekvienais metais vis lengvina ir lengvina o mokytis tampa sunkiau ir sunkiau o jei i tema tai man kyla tik 1 klausimas... kaip jie zada padaryti Lietuva inovatyviausia vidurio/rytu europos salim jei mazins stojanciuju i aukstasias skaiciu

iš to mažinimo nieko gero nesigaus. taip, būtina sumažinti, nes dabar stojančiųjų perdaug. bet šmm rengia sumažinti krūvį mokyklose 30%, tai kaip tik nuo to padidės stojančiųjų skaičius, nes abiturientas manys "vo, aš gerai išlaikiau egzaminus, tadstosiu į universitetą, nesvarbu kur, bet stosiu". viskas būtų gerai, jei šmm nemažins ir egzaminų krūvio tiek pat. tegul abiturientas būna suinteresuotas mokytis savarankiškai, pasidomedamas norima specialybe. taip pat motyvacinis testas visoms specialybėms. kodėl jo dar nėra? iškarto sumažintų stojančiųjų skaičių. apie profesines mokyklas žinau ne daug, bet iš esamų šalia manęs tai vaizdas tragiškas. ilgą laiką, jos buvo užmirštos ir naudojamos tik šiaip durniukų mokymui. ir dabar taip staigiai norima jas atgaivini, jog abiturientai susivyliotų jomis? reikia tam didžiulų lešų. aišku galbūt kadanors jos bus patrauklios abiturientams... ir kodėl nėra žiūrima kiek moksleivių nueina į profesines po 10tos klasės. juk jau tuomet labai daug nukrenta į jas, nes galvoja, kad neverta mokytis mokykloje ir gaišti laiką.

Kai paprastam zmogui prades moket normalu atlyginima,tai naturaliai sumazes norinciu i ta universiteta,nes ten didesne dalis stoja ne todel,kad nori,o todel,kad reikia ir liepia,nera kur detis,nes nori gyvent geriau. Su aukstuoju baigi ir moka 1200lt ir tai ne visur tiek,tai be aukstojo visad minimuma ar max 800,uz kuriuos pragyvent normaliai be sansu.Buna tu isimciu,bet retai,kiek pamenu,tai tokios tendencijos...

Manau dabar Lietuvoje darbininkai sudaro daugiau kaip 15 – 20 proc. darbuotojų, nes tik tiek neįstoja į aukštuosius. Bet vis tiek daliai žmonių su aukštaisiais reikės dirbti darbininkais ar tokiose vietose, kur tradiciškai aukštojo nereikia. Manau jiems morališkai bus labai sunku dirbti kokio buvusio perestukino pagalbininku, nes jis moka tiesiai mūryti ar dirba su kranu. Gal net reikėtu įvesti kokius trumpus kursus, kur išmokytu darbininkiškų profesijų, nes teko girdėti tokiu atveju, kad žmogus baigė amatų mokyklą ir rankose nei adatos nei plytos neturėjo.

Visiskai nusikledėjai, nereik nebaikt ne aukstojo kad tiek gautum