Kovoje dėl įvaizdžio užsienio universitetai laimi prieš lietuviškus

Leituvos universitetuose ir kolegijose reikėtų atlikinėti daugiau praktikos nes kaikurios teorinės žinios neduoda jokios naudos.

Mano manymu Lietuvoje reiketu skatinti individualesni mokymasi ir ziniu troskima. Mazinant paskaitu kieki studentai butu priversti patys ieskotis informacijos ir ziniu daugiau. O ne sedeti kiauras paras nuobodziose paskaitose ir mintinai kalti informacija pateikta per tas pacias paskaitas. Jeigu leistume studentamas daugiau laisves patiems ruostis egzaminams, taip greitai atkristu tie kurie troksta ziniu ir kurie troksta siaip plaukti pasroviui. Kiek pastebejau Lietuvoje studentai yra uzkraunami milziniskais kiekiais informacijos, taciau daugelis is jos nera tokia svarbi. Taigi vel griztant prie pradines minties, jeigu studentai patys turetu daugiau laisves ieskotis reikalingos informacijos ir spaudimas is universiteto butu realiai visiskai sumazintas - studijuoti isliktu tik tie kurie troksta ziniu, o ne tie kurie iskala mintinai destytojo uzrasus ir islaiko sesijas viena nuo kitos. Jeigu as klystu pataisykit ir apsvieskit mane, neturiu tokiu giliu ziniu apie Lietuvos studiju kokybe

norejai pasakyt 80% teoriniu ziniu neturi naudos jau vidurinej mokykloj vaikus pumpuoja teorija kurios nereikes gyvenime. na bent jau tie kurie baige vidurine patenkinamais pazymiais gales Klausimelio laidoje sublizget, taciau toliau gyvens is minimumo. as pries 6 metus buvau gimnazijoj pusmeciui, ten buvo ekonomikos pamokos. atrodo praktiskas mokslas, zinios pritaikomos versle, politikoj ir siaip idomu. bet mokytojas deste kazkokius sunkius skaiciavimus kuriuos ejo pritaikyt kazkokioj ekonominej programeleje, panasiai kaip LOGO. ismokom kompiuterines programos veikimo principus, hmmm... ok.. o del univeru tai uzsienyje didelis pliusas studijuot tas, kad baiges jau mokesi kalba ir galesi isidarbint toj saly. lietuvoj dirbt kolkas nevilioja zmoniu.

Na, labai daug kas priklauso nuo studento poziurio ir siekiu. Zinoma, nemazai kas priklauso ir nuo studiju krypties, destytoju. Noriu pasakyti, kad lygiai toks pat senamadiskas destytojas gali destyti ir uzsienyje. Lygiai tas pats ir su studentais - uzsienyje taip pat yra aktyviu ir pasyviu studentu.

"Vis vien mokėti reikės – gal ne iš karto, bet tada, kai pasieksi tam tikrą pajamų lygį" o lietuvoje iskarto reikes moketi, ir daug, ir visa tai daryt neturint net darbo - tikria jokio skirtumo nuo uzsienio nera(sarkazmas). ir apskritai mokyt(gal verciau sakyt, kankint) zmones kazko kas gali but apibudinama tik zodziu "privalu", bet ne "naudinga" ar "panaudotina", tai debilizmas. klausyt 1,5h teorijos apie kuria pasako "jum jos nereikes, bet privalesit zinot noredami mokytis tai ko reikes(nors tiem dalykam ir nereikes sitos informacijos)" duotu praktiskai mokintis - geresni specialistai gautusi - labiau suinteresuotas verslas butu - daugiau pinigu. bet tai reikalauja investiciju ir laiko, tai geriau kemsam sausa, nenaudojama teorija ir sakom "geras lygis"....

Edgarai, pritariu tau - milziniski nereikalingos iformacijos kiekiai pavercia studentus kalikais, demotyvuoja juos... Mano nuomone, mazinant informacijos kieki perteikiant bei atnaujinant paskaitu baze, tuopaciu paliekant daugiau laisvo laiko bei darbo uzduotims atlikti svarankiskai, atsijotu studentus kurie yra nesavo vietoje... Dar ka noreciau pabrezti - praktika, kuria taiko daugelis universitetu yra tiesiog juokinga - zmones perlaikineja egzaminus tol kol pasiseka ar galiausiai kazkaip iskala tam sykiui. Tikslas - popierelis, pasiektas idedant minimalu kieki pastangu. Ar tokiu specialistu reikia lietuvai?.. Turbut yra galybe priezasciu kodel tarkim kokia Anglija gyvena geriau uz Lietuva bet manau viena isju gali buti pamineta kaip svietimo sistema - studentai ten motyvuoti, NES jie moka uz moksla (jaucia atsakomybe), mokosi to ko reikia butent tos srities specialistui, egzaminai vyksta taip kaip turi vykti ( neislaikai , nesimokai - tu mum nereikalingas , beje bandymu kiekis yra labai ribotas ( neislaikius egzamina perlaikai ji po keliu men, neislaikes dar syki - pasiemi metus atostogu o jei neislaikai is trecio sykio - tu metamas is univero), studentai skatinami mokytis visus metus, uz ka rasomi pazymiai, kurie turi svarios itakos pirmajam darbui. Aisku, skirtingu zmoniu skirtingos ir nuomones, ir galbut kaikurie issakys nuomone daug informacijos - daug bandymu (ar viena yra priezastis, kita yra aplinkybe), nieko cia blogo - bet situacija Lietuvoje tokia kokia yra ir visi tai matome - zmogus isejas is universiteto, retai gali pritaikyti jame igytas zinias (cia mano subjektyvi nuomone, kuria susidariau isklauses draugu, studijuojanciu rimtas specialybes vgtu ir vu )... Palaikau abiem rankom Vyriausybes inicijuota svietimo reforma- gana tos kiekybes, reikia kokybes, zmoniu, kurie pakeistu senaja karta ir keltu Lietuvos ekonomikos lygi su galva ant peciu ir pasaulietisku poziuriu

Nėra čia jau ką ir bediskutuoti, ir taip aišku, kad Lietuvos universitetai apverktinos padėties, kalikų mokyklėlės. Belieka viltis, kad greitu metu įvyks stebuklas...

Ne viskas taip paprasta. Norint pakelti universiteto lygį visu pirma reikia aktyvių dėstytojų kurie domisi pačia naujausia informaciją, o ne skaito konspektų iš pageltonavusių lapų (tokių pas mus buvo). Reikia, kad butų iš ko mokyti studentus, nes dabar, bent jau mano profesijoje, per visus 6 mokslo metus turėjom tik kokias 9 knygas. Visiškai nėra lietuviškos literatūros. Dabar patys dėstytojai neturi iš kur paskaitoms pasiruošti tai ruošiasi iš savo senų konspektų ir kadangi kai kuriems dėstytojams tenka dirbti per kelis darbus, nes universitetas nepajėgus įdarbinti visai pamainai ir pakankamai sumokėti. Tai ir pasiruošimas paskaitoms būna gan apgailėtinas. Be to viskas dar taip pat priklauso ir nuo to ką studijuoji, pav. mano specialybė gan plati yra daug sričių kuriose gali dirbti, bet paskaitos tai visiems vienodos, todėl per paskaitas išmoko tik teorinių žinių, o labiau gilintis nėra galimybių, nes norint įsigilinti į visas galimas sritis neužteks nei 4 nei 6 metų. Todėl realiai viską teko mokytis darbe, nors ir dirbų pagal specialybę. Trumpai: viskas nėra taip paprasta kaip gali atrodyti, nes viską reikia derinti prie specialybės ir reikia nemažai lėšų.

Lietuvos universitetų pagrindinė problema yra ta, kad iš į juos priimtų studentų kokia 70% yra per durni studijuoti universitete ir yra per daug unviersitetų (bet kuo daugiau priimsi balvonų - tuo daugiau finansuos valstybė). Paskui prasideda visokiausi "argumentai": "daug teorijos", "nesamoningi reikalavimai" "mažai praktikos". Norit praktikos išmokt - eikit dirbt. Arba eikit i profkes. Ikišt kabelį į lizdą, įsijungt Google ir pasiskaityt apie kažką gali bet kas. Ypač tai labai geras "argumentas" dėl teorijos. Jos gal dėstoma ir per daug, bet tam tikras jos kiekis yra būtinas, bet matyt dauguma stojančių mano, kad Google įsijungimo jau pakanka - kam tos teorijos... Juk yra draugas kompiuteris, kuris viską suskaičiuos, sumodeliuos - kam žinot kažką daugiau išskyrus mygtuko paspaudimą... Ir dar labai geras "superargumentas" - "moko ko nereikia". Jeigu studijuoji informatiką, matyt teisės pagrindų, ekonomikos, ir pan. - visai nereikia, kam žinot esminius dalykus, kuriuso turi žinot bet kuris išsilavinęs žmogus... "o mai gad, technologijų universitete dar reikia mokintis chemiją ir net fiziką - kam man to reikia!" - galbūt tam, kad nenusipirktum kosmodisko... Nusibodo šitas pastovus myžimas dėl to mokslo. Nepatinka, nesugebat - nestudijuokit Lietuvoje. Niekas nėra tobulas.

siaip architekte truputi nusisnekejai apie pagrindus ,nes pavizdziui visu tu informatiku ir ekonomiku pagrindu as prisiturejau mokykloi ,nes mokykla tau suteikia bendra issilavinima vaikeli ,o aukstojoje turetumem mokytis specialybes....

Tarkim jei man reikėtų samdyti specialistą darbui, pvz architektą, tai tegul jis puikiai išmano ar bent turi bendrą supratimą apie ekonomiką, vadybą, PSICHOLOGIJA, FILOSOFIJA, bet jei jis nebus geras arba puikus savo srities specialistas - tai toks žmogus man nereikalingas.

Paprastas klausimas dvyliktokui - ka darysi baiges mokykla? Dauguma atsako - studijuosiu. Kodel? - visi taip daro, tai kuo as prastesnis?('gal ne taip atvirai, bet esme tokia). Darbo skelbimas - Valytoja - Reikalavimai - Aukstasis isilavinimas. ----------------------------------------------------------------------------------------------- Taigi pradekim nuo to, jog ne vien universitetai kalti o ir visuomene. Abiturienta kuris nelabai ir nori studijuoti slegia milziniskas artimuju spaudimas. Nes , kaip sake vienos pazystamos mama "tai geda bus jei ji niekur neistos". Todel Lietuvoje yra viena tiesa , kad dirbti - turi turet lapeli(diploma), bet... tu turi turet dar ir darbo patirties. Ne retas universiteto studentas dusauja, o is kur man gauti tos patirties, juk tik baigiau universiteta? Nors kiek svaigtumet apie uzsienio ar Lietuvos universitetus, faktas yra toks, jog baigia ji jus busit netinkami darbui. Kodel? nes jus moketes to, kas buvo aktualu 4+ metus atgal. O darbdaviui reikia , kad jus zinotumet kas vyksta dabar. Kaikurie cia parase mazdaug: Bet, jei universitetai pakeistu destymo principus , tai kuo jie skirsis nuo profesiniu mokyklu? Universitetai skirti teoretikams, kurie nori savo gyvenima paskirti mokslui. Jei tau reikia darbo eik i profke. Mano 2 centai

>>Titas Deja, tu pats nusišneki. Aš šnekėjau apie universitetą, o tu jau apskritai apie aukštąjį mokslą. Tai informuoju: specialybes turėtų teikti kolegijos, o mokslinį laipsnį - universitetai, nors abu priklauso aukštajam mokslui. Ką tu prisiturėjai - nerodiklis ir ne argumentas.

Prblema Lietuvoje 1 nr , kad 12 neįsivaizduoja į kur jis kiša savo galvą. Daugelis stoja į universitetus dėl "mados", bet dar blogiau, kad žmonės netgi visai įgalus studijuoti(o lietuvoje tokiu yra nedaug) stoja nežinodami, ką konkretus universitetas gali jam pasiūlyti. Taip, kai kuriom specialybėm užsienio universitetai gali pasiūlyti geresnias sąlygas studijuoti, kai kuriom ne. Lietuvoje yra daug puikių specialybių su plačiom galimybėm, o svarbiausia lietuvoje yra daug patencialo. Deja, kad tai pamatytum reikia ištraukti galvą iš smėlio, o tai yra baisu ir retas tai sugeba padaryti... Studijų kokybę apskritai kuria ne universitetai, o pats studentas asmeniškai sau. Tai priklauso nuo to kiek jis yra suinteresuotas įdėti darbo. Sakot lietuvoje daug nereikalingos teorijos ? Puiku, o kam ją mokintis ? Nepaslaptis, kad pas mus ir "debilui" 5 parašo, o į pažymius ant diplopo mažai kas žiūri. Manot, kad tai jum nereikalinga ? Mokinkitės tai, kad yra reikalingą, domėkitės tuo... Net studijuodamas "Šiauliuose", gali puikiai matyt analogiškų studijų Harworde programa ? Studijuok pagal ją... Dėstytojai yra ne tam, kad jum dėstytu, jie yra tam, kad paaiškintu tai ko JŪS savarankiškai studijuodami nesupratot arba nukreiptu reikiama kryptimi, parekomenduotu literatūrą. Vat čia ir yra jų darbas, o ne kaip lietuvoje paplite atkartoti kurso programą, tokios paskaitos nevertos laiko...

Absoliučiai pritariu unicort.

Pagal tamstos komentara, tai minimas "universitetas uzsienyje" turbut bus koks mobiliu telefonu lupimo metodikos mokymasis is Svedijos parduotuviu, nes is tokio kvailo ir grasinancio komentaro, sunku patiket, kad sugebetum apskritai mokintis kur nors auksciau nei "forsiukiu" vidurine.... O kas i tema, tai labai priklauso nuo istaigos ir konkrecios studiju programos, tad nereikia apibendrintai sneketi apie visa Lietuvos ausktaji moksla.

Reiskias reik reformu.

Tai jau padaryta reforma, o ko dar bereikia. Pakolkas gal nera visiskai sutvarkytas atskaitomybes principas. Nes cia gana nemazai reikia isdiskutuoti ir rasti kompromisa. Vel, zmones, jus kapstotes tarp PASEKMIU, o ne PRIEZASCIU. Priezastys yra giliai musuose saknyse. Jus pasiklausinekit kokiu draugu, pusbroliu, kurie yra 10-oje klaseje ir paklauskite ka jie noretu veikti ? Tuo labiau 12-okai nezino ko nori baige mokykla. Va cia ir yra priezastis, kad nera jokios motyvacijos. Ten tarkim 5%, kurie papuola ten ir lieka patenkenti ir t.t. O kiti 95% veikia ? Aisku dura stuma, svarbu juk popierius. O toliau baigus ka veiksi su tuo popieriu ? "aj i anglija varysiu arba sausiu i kita uzsienio sali laimes ieskoti lenkiant nugara". Toliau patys pameginkite sitas problemas issanalizuoti.

Moderatorius saunuolis, darba dirbti bent sugeba : Deja, mokausi daug daugiau - biomedicina. Ir mokiausi koledze visus science - fizika, chemija, biologija + matematika. Ir zinau ka lyginu. O tu apie koki ten "ausktaji mokslas" sneki tai neturiu supratimo, turbut padebesiais skraidai, atsibusk vaikine.