A.Peškaitis: mokykloje iš vaikų daromos bedvasės žinių mašinos

Gal pradėkim vaikams dalinti narkotikus, bus tas pats tik tikriau ir neišgalvota, iš tikrųjų pasieks dvasinį pasaulį, pasišnekės su pasakų personažais, nebenorės gauti jokių žinių ir tt.

kai perskaičiau "...sako Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas Arūnas Peškaitis." toliau nebeskaičiau.

Taip. Geriau jau būna dvasingos bežinios mašinos. Kaip viduramžiais.

Lygiai taip pat padariau.

Tą patį yra sakęs ir A. Šliogeris, didis Dievo neigėjas. Tam nereikia būti nei tikinčiam, nei kunigu. Kur čia matot žinių neigimą? O pasakymas, kad „pamačiau jog pranciškonas ir nebeskaičiau...“, jo čia žiauriau nei Viduramžiais.

, negali tikėti, kad žmonių rasės draugas, baigęs spec. mokyklą gali "pašventinti" daigtus ir būti tarpininkas tarp "eilinio" žmogaus ir dievo. Taip pat reikėtų suprasti ir specialiai pajuodintą sarkazmą.

Visiškai nieko nepasakyta tik kažkoks žodžių kratinys. Religija kaip visada kiša savo trigrašį ten kur neturi jokios naudos ar prasmės. Mokiniai neina todėl, kad nėra motyvuoti eit. Visų pirma tai iš šeimos vertybių galima pamatyti. Antra mokytojai yra visiškai nelankstūs ir nėra suinteresuoti ugdyti mokinį, nes didžioji dalis mokytojų yra sovietų ruošimo kur priimtina buvo tobulas išmokimas, atkartojimas, kalimas (dalis mokytojų net savo darbo nekenčia). Dar žmogus kalba apie paradigmas... Jei mokytojas yra tradicinės paradigmos šalininkas tai tu jo ir su kuolu neatmuši, dėl to ir mokiniai kenčia, nes neydomu jam toje pamokoje. Dabar technologijų amžius. Reikalingi nauji sprendimai kaip interaktyvios mokymo priemonės, ko laba trūksta mokyklose, reikalinga daugiau savarankiško ir kūrybiškumo reikalaujančių užduočių-programų. Taigi sprendimai turi prasidėt nuo visų mokomų dalykų peržiūros, nes mokykla bando paruošt visų galų specialistus. Antra mokytojai turi būt lankstūs ir prisitaikyti prie technologijų ir jaunimo, nes jaunimas pasikeitęs yra ir prie juo neprieisi tik su vadovėliu. O trečia pati mokyklų materialinė mokymo priemonių bazė pasenus. Reziume tokia, kad religija čia ne prie ko ir visi kunigėliai neturi kišti savo nagų kur nereik. Kol mokytojas nebus kūrybiškas ir iniciatyvus tol mokinys neturės noro, ten būt ir save realizuot. Nes mokinių dėmesį reik patraukti norint gaut rezultatą. Čia galima daug rašyt ir rašyt, bet nėra tikslo, nes tai nieko nereiškia. Kai būsimas pedagogas gerai matau , kas mokyklose darosi ir koks ten personalas ir koki mokiniai ir koki sprendimai reikalingi.. O jauniem mokytojams sunku įsisukti į tas mokyklas.. nes net praktikos atlikt priimt nenori ir jei priimi tai dalis "mokytojų" žiūri vos ne kaip į kažkokius ateivius....

"Mokykla sparčiai žengia atgal ... pamiršus dvasinį ugdymą žlugdomas žmogiškumas" taip, nes religingi zmones visuomet skatino naujoves ir ju poziuris i aplinka yra tobuliausias(nezudysiu, nes poto ilgai degsiu pragare).

vel barsukai supuole amseti kad jei kazka kalba vienuolis tai automatiskai neturi jokios vertes.gaila man tokiu buku zmogenu,sovietai tiek stengesi bet jiems nepavyko iki galo isguiti tikejimo is zmoniu samones uztai begalinis liberalizmo ir visuotinio hedonizmo propagavimas baigia susidoroti su sia uzduotim.paklauskit tu tusciu zmogenu apie ju vertybes,ir ka jie pasakys?meee beee pamekens kazka,o atsisuke elgsis pagal savo morales(kuri dazniausiai susiveda i asmenine nauda) normas.

Nu prašau tik nereikia čia teisinti vienuolių. Aš apie jaunus kunigus esu itin geros nuomonės, bet šis bažnyčios statytinis temato vienintelę priežastį ir aišku vienintelį jos sprendimo būdą. Ugdymo modelis čia išvis ne prie ko. Šiuolaikinis milžiniškas informacijos srautas ir gairių stoka surasti tai kas reikalinga, daro vaikus tokius kokie jie yra dabar - suklaidinti. Mūsų tautos mentalitetas ir vertybės dar labiau klaidina ir baugina jaunus žmones. Nuo čia ir reiktų pradėti keistis.

Na, iš žmogaus dvasios neatimsi. O žinios, kurios duodamos ar neduodamos mokyklose, yra prastos kokybės, jeigu kelia problemas ties jų įsisavinimu, apdorojimu ir panaudojimu. Genialu tai, kas paprasta.

Vėl vieniems žmonėm suklia pyktį, kiti linksi galva ir pritaria, nes "dvasinga" ir t.t.. O žiniasklaida tik tuo ir naudojasi... Susilaukia skaitytojų ir iš tos pusės ir iš anos, kyla lankomumas... Laimei, kad čia burba tik vienuolis, tai galma ir nekreipti dėmesio. Blogiausia, kai tokios ir panašios paistalynės pasigirsta iš Vilniaus mero, ar dar kokių valdžios atstovų....

Arba tiki, arba galvoji. Geras žmogus visada geras, nesvarbu ar jis religingas, ar - ne. Bet tik religija gali gerą žmogų paversti blogu. (religiniai karai) Vienas iš dievo "įsakymu": nežudyk. Klausimas: ką veikia karo kapelionai?

Jei mokytojas normalus, kvalifikuotas, kūrybiškas, lankstus, psichiškai sveikas, ir t.t.. žmogus , tai visas tas religijos kišimas nėra reikalingas. Nes kas ta religija yra ? priemonė masių valdymui. Tai tiesiog ideologija kaip ir liberalizmas ir kiti judėjimai ar santvarkos. Nes turi savas taisykles, vadovus ir visa kitą. Jei asmuo sveikas ir t.t.. jam nereiks kažkokiu antgamtinių baimių, kad jis doras būt. Jei esi pilno proto ir suvoki savo veiksmus tai suvoksi, kad nežudyt,nevokt ir t.t.. na diskutuoti galima

Perskaičiau tokias tik dalis, nes kaip ir nieko labai rimto ir protingo nebuvo išskyrus subjektyvią jo pačio nuomonę. Nuo kada noras pasilikti Lietuvoje ir noras mokytis siejamas su žmogaus dvasingumu? Nenoras eiti kyla iš aplinkos beprasmiškumo. Darbo aplink nėra prošvaisčių nematyt, nežinau kaip jis bet aš tai norėčiau emigruot ne todėl kad kitoje šalyje žmonės dvasingesni.. Kitas labai įdomus dalykas, gal galima būtų užsiminti apie tikybos pamokas Lietuvos mokyklose. Norėčiau tik tokį klausimą užduot kodėl tikyba pas mus tik krikščioniška? kodėl per tikybą nėra užsimenama apie kitas religijas? kodėl toks monopolis vykdomas? Eilinis bandymas stiprint savo religiją, ko gero po emigracijos labai stipriai surenkamų pinigėlių sumažėjo.. Kiekvienas turi sąžinę, o tikėjimas nieko nebeduoda jau senai.. bažnyčia dabar kaip senas žmogus, eini į ją tik iš pagarbos ir tai kai reikia.. o naudos atvirai pasakius jokios.. Žyžius: tau pamąstymui iš kur žinai kad pats nesi suklaidintas? sutinku informacijos kiekis tikrai didelis šiais laikais ir sunku atsirinkt kas tikra kas ne, bet tai nereiškia kad religija yra tikra.. Vaikai sakyčiau kaip tik yra suklaidinti dėl informacijos stokos, reikiamos informacijos stokos. Taipogi ta stoka jaučiama ir iš bažnyčios pusės, gali sakyti ką nori į jokios klausimus tikėjimas neatsako, gal tik padeda juos užmiršti..

Nu, ką. Perskaičiau visą straipsnį (jei tokio "ilgumo" recenziją galima pavadinti straipsniu). Kaip ir viskas gerai, viskas atitinka recenzijos prioritetus (čia ne straipsnis, ponai) - išsakyta asmeninė nuomonė ir viskas. Gerbiu poną Peškaitį už tai. Bet visgi, kiekvienas individas turi ir savo atskirą nuomonę, kuri dažnai prieštarauja kitų nuomonėms, kad ir mano: 1. Mokiniai bėga ne dėl to, kad nėra dvasinio ugdymo mokyklose. Dalis jų bėga dėl to, kad egzistuoja psichologinis teroras: yra užgauliojami, pravardžiuojami, apstumdomi, apspjaudomi ir čia joks dvasinis ugdymas nepadės, jei paprasčiausiai neturėsi ar nesuprasi, kas tai per daiktas yra moralė. 2. Taip, informacijos yra daug mokykloje. Daug reikalingos ir daug nereikalingos, bet ar tikrai tiek, kad negalėtų pakelti to "krūvio"? Lai nejuokina niekas. Kiek statistinis Lietuvos jaunuolis laiko praleidžia prie pamokų? Valandą, dvi? Penkias minutes? Ar iš vis nedirba, o po to skundžiasi, kad "Per daug čia man visko, nieko dorai jau nebesugebu". Čia jau pačio žmogaus yra problemos. Su sistema nepakovosi, anksčiau ar vėliau sistema tave užlauš. 3. Dėl dvasinio ugdymo, kad jis buvo vienas iš prioritetų prieš 20 metų. Na, gal dėl to, jog tais laikais religija buvo, kaip ir, pogrindyje dar. Žmonėms reikėjo kažkokių naujų vėjų. Tą ir gavo. Dabar nauji vėjai plūsta iš vakarų - vartojimo visuomenės tradicijos, tad, kaip ir niekam nebereikia (arba tik taip mano, kad nebereikia) jokių dvasingumų. 4. Kurti grynai bažnytinėms mokykloms reikia lėšų (a.k.a. mokesčių mokėtojų pinigų), o žinant mūsų sistemą, tai viena lėša atiteks tėvukui, kita mamytei, kita broleliui, o trečiam broliui Jonui - špygą taukuotą. Be to, yra ir kitų prioritetų (svarbesnių mano nuomone), kuriuos reikia įrašyti į TOP 10 THINGS TO DO TILL 2020 LIST. (Nors nesakau, kad religija nėra prioritetas, tačiau - šiais laikais ją galima rinktis kiekvienas savo laisva valia).

Va va, aš pats esu mokinys, ir man tikrai idomu kitos religijos, jų istorija, vertybės, bet pasirinkus trikybą mokykloje, kala į galvą kokie mes blogi žmonęs, velnio apsėsti. Yra buvę atveju kai ir kitos religijos buvo žeminamos. Pačios bažnycios vertybės pasidarė menkos.

Nes mes gyvename Europoje, o Europa jau tūkstančius metų yra krikščioniška. Tad nieko nepadarysi, kaip tu sakai, kad "monopolija" yra.

Realiai baznycia man primena didziule legalia sekta su keliais lozungais teisybes ir daugiau nieko. Jokio as dvasiskumo skatinimo ten nematau, juolab kad is baznycios puses tu negausi nieko kaip atkista spyga taukuota, nebent pakisi kupiura, tai tada issilanksto spyga, kad paimt piniga. Pagal skelbiamas vertybes, tai pagalba aplinkiniams is baznycios puses turetu but besalygiskas, o kas geriau moko, jei ne gyvas pavyzdys. Zinoma yra tikrai dvasiskai turtingu zmoniu ju tarpe, bet tai VIENETAI ir jie netrukus buna uzgesint, kad kiti neatrodytu tokie blogi. Kas man is to jei sakys "tu daryj taip ir nedaryk taip", jei as matau kad pats nesilaiko tu paciu taisykliu. Pakisus biblija dar nereiskia, kad jis praturtes dvasiskai, nes tai bus tiesiog dar vienas destomas dalykas. Prisimenu mokkloj turejom dailes mokytoja, tai ir pasisnekedavom per pamoka ir papiesdavom, tai is tokios pamokos atsisviezines iseini ir nuotaika pakyla. Tai cia destomas dalykas ar religija nie pre ko, svarbu ar pats mokytojas dvasiskai turtingas ir kaip sugeba tai perduot mokiniam.

Tu klysti . Krikščionybė kaip religija pripažinta tik ketvirto amžiaus pradžioje Milano ediktu. Tuo laiku ji buvo paplitusi tik romos imperijoje. Kažkur apie 11 a beveik visa europa buvo pasi krikštijusi. ką tai reiškė kad, krikštą priėmė tik karaliai o nabagai toliau meldėsi pagonių dievams apie 13-14 išnyko pagonybė išskyrus lietuvos teritorija pas mus pagonybė išliko net iki 17 a