VU profesorius: švietimo reformatorių galvose – intelektinė impotencija!

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Arthuras 2011-07-28 18:30
Nieko nebelieka, kaip tik pritarti. Protinga, argumentuota nuomonė, kurią, būdami protingi, ir patys galime susidaryti iš faktų apie švietimo sistemą.
rwc 2011-07-28 19:51
Tikras komunistas ir impotentas, kitaip neįvardinsi. Trūksta žodžių, kaip 30 metų tą pačią dainelę tie gieda. Tegu pasiūlo ką geresnio nei socdeminių "reformų" cirką, tuomet gal ir bus galima klausyti. Taip, tiesa, kad šūdmaliai sustoja į pigiausias specialybes. Bet pažiūrėkim, kiek IT vadyba kainuoja, pvz., ISM'e (neskaitant astronominės kainos, ten dar reikia turėti nemažą užstatą ir nemažą darbinės patirties bagažą). Ką daro pats VU, kad reikalingos specialybės kainuotų panašiai, kaip pigios? Siūlo komuniaga Daujotis: padarykim, kad visos specialybės studentui kainuotų vienodai, o skirtumą teišlygina ŠMM. Mintis teisinga, bet užtenka garsiau apie ją šnektelti, ir sukyla tie patys VU prapiesoriai: fizika bankrutuos! Chemija bankrutuos! Taip kad, gerbiami pirdipiesoriai (sorry, aš irgi turiu Prof. PhD, o dėl jūsų man gėda), išmokit šnekėt per burną ir prasmingai, bo ne tai kad dvokia ar smirda - kvėpuot nėra kuo. Dar klausia, kodėl užsienyje reziduojantys ar versle besisukantys profesoriai ir docentai negrįžta į univerus... Kaip grįši, kai padavus leteną tokiems bomžams kaip gerb. Daujotis, norisi ją paskui feryje mirkyt. Tpfu!
Arns 2011-07-28 19:58
Man įdomu, kur tie asmenys, pasakoje kokius kalnus nuvers reforma. Gal kas pakomentuotu kuo pagerėjo padėtis, nuo iki reformos buvusios situacijos? O, kol skaičiau ir rwc apsireiškė 1) Dėl kainų skirtumo. Nesu 100% tikras ar visur, bet užsienyje priima ne į specialybę, o į universiteto fakultetą. Taigi, jei patenki į informatikos, per pirmą kursą palankai, galutinai susipažįsti kokie dėstytojai, galbūt kurie dalykai pasirodė sunkesni nei manei, ir gal vietoje kokio "sistemų administratoriaus", norėsi baigti kitokią. Taip kad viena specialybė dengia kitą. O kas dėl kainos, paprasta, įvedi aukštą minimalų balą, gal būt dar universitetas surengia savo atranką, taip sustos ne 90% pateikusių paraiškas, o tie kas įrodė jog to verti. 2) Tai gal tamsta paaiškinsit kokius kalnus nuvertė naujoji sistema? Gal mes jau pavijom ir pralenkėm tokias šalis kaip JAV ir Didžioji Britanija, ar bent jau Švedija su Danija? Kažkaip neteko girdėti jog nors vieno universiteto dėstytojai nelakstytu per kelis darbus dirdami. Tad ar geras specialistas, ypač kas susiję su farmacija ir medicina dirbs daugiau, ilgiau, keliskart pigiau, vos ne iš idėjos?
Arthuras 2011-07-28 21:02
Gal tu ir žinai apie jį daugiau, nei kiti čia diskutuojantys, bet tie įžeidinėjimai neskaniai atrodo. Argumentų iš tavo pusės, kaip ir nėra, o keiki, net susiriesdamas. Faktai kalba patys už save - abiturientai nesugeba pasirinkti studijų. Reikia kažką daryt, kitaip visai valstybei tas skaudžiai atsirūgs, jau nebekalbant, kad patiems studijuojantiems bus bėdos. Tai siūlyk ką nors! Nes kažką daryti reikia ir gana skubiai. Didelė dalis išdėstytų šio profesoriaus idėjų yra pagrįstos. Žodžiu, siūlau pakomentuot konkrečias jo idėjas su savo pastabomis, kur jis nusišneka.
WWTWO 2011-07-28 23:17
tai man dar didesnė gėda. Dalį tavo išbertų žodžių pavadinti išmatomis būtų per švelnu... na suprantu, pats neužuodi savo smarvės, o kitus kritikuoti sugebi. Tikiuosi rašydamas buvai girtas, nes kitaip siūlyčiau tokius komentuotojus.
SuperHP 2011-07-29 00:31
"kai prie to mokslo širdis nelinksta, tai kokį mes turėsime specialistą?" - man atrodo, kad reforma leido rinktis tai, ko norime, o profesorius kaip tik si0lo įbrukti perspektyvias programas. Žinoma, galima visur galima rasti daug trūkumų, bet ką tai reiškia? Net ir sukūrę kažką naujo, ar atstatę seno, vis tiek rasime daug trūkumų. Dėl studijų kainų, manau, jas reikėtų dar labiau kelti, ypač populiarių programų, nes už studijas. Turime nemokamą aukštąjį mokslą, bet vis tiek kalbame apie studijų kainą, taigi tai neteisinga. Reikėtų dar labiau mažinti valstybės finansuojamų studentų skaičių ir nustatyti minimalius stojimo balus, jei norime universitetuose matyti mažiau nemotyvuotų studentų. Nuo garsių užsienio universitetų, manau, labiausiai atsiliekame dėl ekonominės situacijos. Jei būtų didesnis finansavimas, tai būtų samdoma daugiau dėstytojų, kurie būtų atsakingi už konkretesnes savo mokslines sritis, o ne taip, kaip dabar pas mus, kai vienas dėstytojas turi dirbti didžiuliu krūviu ir dėstyti kelis skirtingus dalykus. Jei tai būtų pasiekta, manau, tikrai geriau būtų ir studentams. Kažkas dar minėjot, kad užsienį pirmus metus studijuojami bendri fakulteto dalykai, o paskui galima rinktis specialybę (pas mus panašiai galima rinktis tik specializaciją). Kiek žinau, taip yra JAV. Gal ir gerai būtų taip padaryti, nes vis tiek studijų metu tame pačiame fakultete būna daug vienodų dalykų, bet vis tiek atsirastų daug problemų ir turbūt ilgėtų studijų laikotarpis (dėl to turbūt tik geriau). Svarbiausia, neskubėti griauti ir daryti vėl naujų reformų. Reikia stengtis keistis po truputį, tada ir klaidos mažesnės. Tikėkimės, bus tik geriau.
Arthuras 2011-07-29 11:05
Dabar renkamasi ten, kur pigiau, kur lengviau, kad tik diplomą turėt. Apie tą šis profesorius ir kalba. Kad tas diplomas dabar(nesvarbu koks) šūdo vertas, nes jį visi gali turėt. Jei kainos būtų vienodos, jei būtų sunkiau įstot, rinktųsi žmonės pagal tai, ką mėgsta, o ne kurios studijos pigesnės. Ir iš to sektų, kad kai kurie apskritai atsisakytų aukštojo, liktų motyvuotesni. Taip, vadyba labai pigi, už tai turim daug dešrų kimšėjų, kurie valstybei yra balastas.
rwc 2011-07-29 13:38
: nesirūpink, nesu nei kapitalistas, nei impotentas, ir anaiptol ne libertalas. Kaip tik esu tradicionalistas, šeimos galva, o darbuotojams stengiuosi suteikti tokias sąlygas, kad jie net negalvotų apie profsąjungas ar streikus. Apie savo asmeninius pažįstamus galiu pilstyti ką tik noriu - kol tai neprasilenkia su realybe. Kad hab. dr. Vytautas yra dvasinis ir "ant popieriaus" komuniaga - faktas. Gal jo chemijos uždavinynai - pasaulinio lygio bestseleriai? Gal jis padarė kažką ypatingo PHARE programose? O gal jo dalyvavimas Europos komisijos projektuose davė kokių reikšmingų rezultatų? Nesiimsiu spręsti apie pasiekimus chemijoje, nes nesu chemikas, bet kaip biurokratėlio šiltose kėdėse, rezultatai nuliniai. Ir štai tas pats hab. dr. dabar kolioja ŠMM, kad toji bando pramakaluoti užsistovėjusius vandenis. Vis dar neaišku, kokį mazolį jam numynė, kad taip klykia? Klausiu eilinį kartą: ką jis tose programose padarė, kad PhD kaip aš ir gausybė mano draugų grįžtų į Lietuvos universitetus užuot pasukę į verslą? Mielai toliau dirbčiau prapiesorium ir su malonumu dalinčiausi patirtimi su Lietuvos magistrantais... bet, kaip rusai sako, "igra ne stojit svieči". Ne apie uždarbį kalbu, ir talentingesnių magistrantų nepeikiu, bet apie tokių veikėjų požiūrį - lyg jie ir svečių šalių matę, ir pašnekėt moka, bet užuot bendradarbiavę tik į save nagus suka. Dėl ISM vadovų magistrantūros - jei labai reikia, paieškosiu. Mačiau reklamą ar tai IQ, ar Intelligent Life žurnale, tai sumos ten sukosi apie 40 000 su pradine įmoka ir kažkas buvo apie 6 metų vadovavimo patirtį. Seilė nutyso, bet tuo ir baigėsi. Taigis, dėl "bankrotų". Gerb. doc. Vytautas verkia, kad socialiniai mokslai kainuoja pigiau. Dabar įsivaizduokim, kas būtų, jei ŠMM nustatytų vienodas kainas vadybininkams ir chemikams. Savaime suprantama, kompensacijos nebūtų tokios, kokių tiegi chemikai norėtų, kiekvieną litą reikėtų pagrįsti, o chemikų ir taip ruošiama pakankamai. Retorinis kl.: kas pirmas pradės verkti, kad chemija finansuojama per mažai? Rodytųs, lubiai, stumbrai, sanitai, fermentai ir kiti galėtų nemenkai įmerkti - taigi, kaip docentas su tokia tarptautinių projektų patirtimi nesugeba numušti studijų kainos? Jeigu specialybė tokia reikalinga ir paklausi, tai, kaip fakulteto atstovas, pats suorganizuok reklamą, kompensacijas studentams ir t.t., kad toji programa nebūtų brangesnė nei soc. mokslai. O gal čia tikrai šnekėjimas antru galu - ar jis tikrai nori studentų, kurie nesugeba įstoti į valstybės finansuojamą vietą? Tokių, kurie vos išsprendžia 40% fizikos egzamino B lygiu?
Arthuras 2011-07-29 18:17
Nuprofiliuojami jie ne per anksti - nuo 11 klasės. Tai yra labai normalu, nes puikiai matosi kiekvieno asmens gebėjimai tam tikrose srityse. Kiti dar nesulaukę profiliavimo "deda skersą" ant tam tikrų, sudėtingesnių, dalykų. Ir tikrai niekas nesigaili, jog pasirinko ne fiziką ar kokią chemiją. Jie tiesiog jau būdami jauni supranta, kur sunkiau, kur lengviau ir renkasi parankesnį variantą. Dėl tėvų įtakos, kurie ilgisi planinės ekonomikos - nenorėčiau sutikti. Dauguma tėvų kiša į teisę, ekonomiką ar pan. įsivaizduodami, kad jų vaikas prasimuš ir užsidirbs daug, o ne dėl to, kad nemato kito pasirinkimo. Aišku, galbūt iš dalies ir tai veikia...
rwc 2011-07-29 19:13
užsiėmė kuo norėjo, be jokių ten biurokratinių "maksimalaus krūvio" kvotų. Ruošdavau autobuse namų darbus, bet tikrai nepersidirbau, nes būtent laisvalaikį, o ne formalias akademines valandas aukodavau tam, kas man patiko. Jausdamas, kad nespėsiu pasiruošti kontroliniam ar olimpiadai, tiesiog neidavau į fakultatyvą. Minėjau apie lodarių įbrolį. Prie to paties galėčiau pridėti pusseserę ir dar porą giminaičių. Talentingi vaikai, bet pajutę "profiliavimo" laisvę, tiesiog apgaudinėjo tėvus, ir tęsiant tą pačią smirdančią retoriką, šūdą malė. Kol tėvai darbe - tiems pastoviai "langai", per kuriuos smagiau nueit į kiną, kaboką, prie upės, bilių ar varkraftą supliekt. Post iucundam iuventutem - egzaminai, pizė. Ašaros, niekur nepraeina. Čia - tvarka? Ir tai - epidemija! Ne pavieniai reiškiniai, tai masiška! Dėstytuvai, pamatę net ir nemokamų vietų pirmakursius, nuo plikių paskutinius šerius raunasi. Taigi turim ką turim: repetitoriai paskutinę minutę, nepopuliarių specialybių paieškos, mokesčiai už mokslą, viltis, kad po pirmų semestrų iškris nemažai nemokančių... Ir be abejo, daugybė studžių, įstojusių visai ne ten, kur jie save realizuotų, o kur pigiau. Tėvai tikrai ne visada kiša į teisę ar ekonomiką. Jie taip pat laikraščius skaito, teliką žiūri - ir puikiai supranta, kad perspektyvų šiose srityse maža. Bet ką padarysi, kai pyplys prajoja paskutines klases ir niekur kitur neįstoja? Būtent tuomet atsiveria liūdna realybė: ne valstybė vietą turi paskirti, o pats užsidirbti. Ir nereikia lankstyti apie blogą sistemą. Taip, ji netobula; tačiau aš matau kiekvieną birželį po keliasdešimt (atrinktų pagal vidurkį!) kandidatų į praktikantus, bet man verkti norisi. Moka "web", bet matricų ar išvestinių negirdėjęs, nes - matai - jam rodos, kad to nereikia. Parodau duris - bet knieti tokiems balvonams į subinę spirti, vilko bilietą įteikti, kad nebedrįstų daugiau niekad gyvenime taikyti į jokias technines pareigas. Ką toks veiktų pasodintas prie kompo?
Arthuras 2011-07-29 20:38
Tai kad įstoti į teisę ir ekonomiką daug sunkiau, nei į kokią elektronikos ar mechanikos inžinerija ir pan.
rwc 2011-07-29 20:41
, į nemokamą vietą įstoti gal ir lengviau techninėse specialybėse, tačiau į mokamą - socialiniuose moksluose paprasčiausiai pigiau. O ten beveik nebėra varžybų dėl krepšelio, ir viską lemia tik fakultetų pasiūlytas vietų skaičius bei (jei fakultetas turi savigarbos) minimalus balas.
Spirgs 2011-10-07 13:12
rwc profesorius is KTU! OHO.... geda darai paciam KTU tokiais tekstais, kaip girtas batsiuvys . Ar KTU busimieji mokslininkai turi purvinos kalbos stiliaus paskaitu?
rimasD 2011-10-07 23:36
Jeigu trūksta bibliotekininkų, kodėl gi nepadidinti jų atlyginimo?