„Aukštojo mokslo reforma duoda tik karčius vaisius“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto prof. Vytautas Daujotis, kurį Švietimo ministerijos reformatoriai vadina „komunistinės mąstysenos žmogumi“.

Jau trejus metus į aukštąsias mokyklas vyksta priėmimai pagal naują, reformuotą tvarką. Toji nelengvai priimta reforma davė daugiau saldžių ar karčių vaisių?

Atsakymas vienareikšmis – davė tik karčių vaisių, nes visos bėdos, kurias prognozavome, išliko ir išvešėjo. Pačioje pradžioje perspėjome, kad bus problemų su krepšeliais, kadangi yra populiarios studijų programos, tačiau tas populiarumas ne visada sutampa su programų kokybe. Tačiau reformos iniciatoriai aiškino, kad studentai rinkdamiesi atsirinks kokybiškas programas. Tačiau studentai iš tikrųjų renkasi ne kokybiškas, o populiarias.

Juokingiausia yra tai, kad labiausiai nukenčia būtent kokybiškos ir reikalingos studijų programos. Jos nėra jaunimui labai patrauklios, bet pagal esamą sistemą jos nesurenka reikalingo studentų skaičiaus. Tai Lietuvai reikalingos specialybės – veterinarija, kitos žemės ūkio profesijos, net bibliotekininkystė. Pastaruoju atveju dar reikia pasakyti, kad visa valstybės politika taip sutvarkyta, kad knyga, švietimasis padarytas nepatraukliu dalyku. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.

Tad ta „krepšelinė“ reforma naikina ištisas studijų kryptis, kurios reikalingos Lietuvai. Studentams duodama laisvė, o tą jie puikiai pajuto po pirmojo priėmimo, kuria naudojamasi iki beprotybės.

Pavyzdžiui, studijų muzikinėse ir meno kryptyse vienoje vietoje sėdi muzikos atlikėjai (pianistai ar smuikininkai) ir meno kūrinių restauratoriai. Taigi muzikantas turi konkuruoti su restauratoriumi. Tai tęsiasi ne vienus metus, tačiau niekam neužtenka proto tuos reikalus atitvarkyti. Kas įdomiausia, kad, jei viskas būtų atitvarkyta, tai realiai grįžtume į ikireforminę situaciją.

Žodžiu, nieko normalaus neįvyko, o laiką praradome.

Jau ne pirmi metai stebima, kad populiariausios profesijos – ekonomika, teisė ir vadyba. Buvęs Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius net replikavo, kad „atsirado pigių mokslų – vadybos“. Ekspertai teigia, kad šalia Jūsų minėtų specialybių trūksta šaliai inžinerinių specialistų. Kodėl valstybė, Švietimo ministerija tokių dalykų nereguliuoja? Juk galima į tą pačią vadybą priimti ne 500, o 50 ar 15 studentų?

Prieš reformą sakėme, kad būtent taip ir bus, visi veršis į visokias vadybas. Jei nebus reguliavimo, mes turėsime perteklių, o vaikai, baigę tas vadybas, bus nelaimingi, nes negaus darbo. Jau dabar, regis, nebegauna.

Argumentą ar atsakymą gaudavome tik vieną – esate komunistinės (kartais – socialistinės) mąstysenos žmonės, jums viską reikia reguliuoti, o studentai patys protingi, jie žino, kur eina, pasirinks studijas teisingai. O jeigu kažko nepasirinks, tai reikš, kad tos programos yra blogos, tad natūraliai užsidarys.

Mane tokios kalbos stebino, bet įtariu, kad tų švietimo reformatorių galvose – mąstymo, intelektinė impotencija! Yra kalbama šūkiais, negirdima kitos pusės argumentų. Nukertama taip, ką jau minėjau, kalbomis apie „komunistuojančius“ oponentus.

Aišku, po truputį gyvenimas patvarko tuos mūsų „reformatorius“, bet blogiausia, kad prarandame laiką, žalojame jaunų žmonių likimus ir panašiai. Kai yra visiškai akivaizdu, ką reikėjo daryti. Tačiau nieko nenorima net girdėti. Tik plyšauja, kad egzistuoja laisva rinka, klientas visada teisus. O studentas ir yra tas klientas, o mokymasis, studijos yra tik paslauga. Studentas ateina ir nusiperka tai, ko jam reikia. Tokie samprotavimai yra visiškas absurdas.

Kitas dalykas, kuris dar galėtų šiek tiek reguliuoti srautus. Galimos ne tik kvotos, bet ir reguliavimas kainomis. Studentai dažnai socialinius mokslus renkasi ir dėl priimtinesnės ar prieinamesnės kainos. Pas mus humanitarinės studijos yra pigesnės, o visame civilizuotame pasaulyje studentai paprastai moka vienodai, ar studijuoja vadybą, ar fiziką. Skirtumus padengia valstybė.

Kodėl taip yra daroma, kodėl tai suprantama JAV ar Didžiojoje Britanijoje? Paprastas dalykas – studentas turi rinktis ne pagal studijų kainą, o pagal savo pasirengimą, polinkį, pomėgį. Kaina neturi reguliuoti, o juo labiau – lemti jo pasirinkimo. Kai nueinama į pigiausias studijas, kai prie to mokslo širdis nelinksta, tai kokį mes turėsime specialistą? Prastą! Pasaulyje tokie elementarūs dalykai yra suprantami, tačiau kai bandome tai paaiškinti mūsų reformatoriams, esame išvadinami komunistais, skatinančiais lygiavą.

Aš, Vytautas Radžvilas, su kuriuo esame bendraminčiai, gauname tik tokius atsakymus – esate senosios kartos, socialistiškai mąstantys žmonės, nesuvokiantys laisvosios rinkos pranašumų.

Šiemet daugiau nei 40 tūkstančių abiturientų stojo į 38 tūkstančių vietų įvairaus plauko aukštąsias mokyklas. Ar beribis universitetų bei aukštojo mokslo siekiančių skaičius nenuvertina paties aukštojo mokslo, jo kokybės? Kaip šią padėtį vertintumėte iš savo „komunistinės mąstysenos“ aukštumų ar žemumų? Gal tai nėra blogai, kai savo vizijose Lietuvą matome aukštųjų technologijų, mokslo šalimi?

Kas yra studijų kokybė? Tai ne kažkokie dėsniai ar formulės, o kvalifikuoti dėstytojai ir gabūs studentai. Tai yra pagrindinė sąlyga. Pinigų, kai reikia, atsiranda.

Tokiais kiekiais priimdami studentus, mes faktiškai devalvuojame aukštąjį mokslą. Dabar jau beveik 70–80 proc. baigusių vidurines mokyklas, eina į aukštąsias. Turime aukščiausią rodiklį Europoje, tad išeitų, kad esame talentingiausia tauta Europoje. Manau, kad taip manyti absurdiška.

Blogybė yra ir ta, kad pakliūna ne tik negebantys mokytis, tačiau gebantys susimokėti, bet labai stipriai nukenčia kitas – profesinio rengimo – sektorius.

Aukštasis mokslas yra gerai, bet yra tokia kategorija kaip pasirengimas ir gebėjimas mokytis. Britai iki šiol svajoja pas save pasiekti 50 proc. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas ribą. Ar mes talentingesni ir turtingesni už britus, kad galime 70–80 proc. baigusiųjų vidurinį mokslą, mokyti aukštosiose?

Dar vienas dalykas – suminis maksimalus balas yra 20. O aukštosios mokyklos į mokamas vietas priima su 2–3 pereinamaisiais balais. Su dešimtadaliu vidurinės mokyklos išsilavinimo. Svarbu, kad tik studentas mokėtų. Atsiranda visiškas mokslo, studijų proceso iškraipymas. Nukenčia ir pats aukštasis mokslas, nes reikia orientuotis pagal silpnesnius, kadangi jie moka, tai jų nešalina, tempia, kad tik mokėtų. Juk aukštosioms reikia kažkaip išgyventi. Visos šios aplinkybės smukdo tą aukštąjį mokslą.

Kokių pasekmių turės laisvosios rinkos apologetų įsitvirtinimas švietime? Turėsime gausybę „diplomuotų avinų“?

Taip, turėsime, kaip sakote, „diplomuotų avinų“. Kiti jauni žmonės, kurie mato dabartinę absurdo situaciją, pabėgs į užsienio universitetus.

O tie „avinai“, gavę diplomus, įsitaisys valstybės tarnyboje ir mes vargsime visą amželį. Mūsų visuomenėje dominuos tie „diplomuoti avinai“. Liūdna ateitis…

Nors švietimo ministras yra pareiškęs, kad „jis yra tikras, jog iki 2020 metų tapsime regiono lyderiais“. Šiame teiginyje vienintelis įrodymas yra „esu tikras“. Daugiau nieko.

Komentarai (14)