Nepaisant bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų pusėn mėtomų kritikos strėlių, Lietuvos gyventojai pasitiki švietimo sistema. 48,7 proc. apklaustųjų mano, kad mokyklas baigę mokiniai yra įgiję puikių žinių ir gebėjimų, 47,1 proc. apklaustųjų teigiamai atsiliepia apie aukštosiose mokyklose gautas žinias bei gebėjimus. Kritiškiausiai į Lietuvos švietimo sistemą žiūri 25-34 metų gyventojai.

Tokie rezultatai gauti Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą.

Beveik pusė – 48,7 % – respondentų mano, kad Lietuvoje mokyklas baigę mokiniai yra įgiję puikių žinių ir gebėjimų. 27 % nei pritarė, nei nepritarė šiam teiginiui,18,4 % apklaustųjų manymu, mokyklų absolventai puikių žinių neįgyja. Daugiausia taip manančiųjų yra tarp 25-34 metų respondentų.

47,1 % apklaustųjų atrodo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose absolventai įgyja reikiamų žinių bei gebėjimų, kuriuos sėkmingai gali pritaikyti darbinėje veikloje. 19,1 % respondentų mano priešingai – jiems atrodo, kad būsimame darbe reikalingų žinių ir gebėjimų absolventai neįgyja. Daugiausia kritiškai vertinančių aukštojo mokslo sistemą – tarp 25-34 metų apklaustųjų.

KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto daktarės Ligitos Šarkutės tokie tyrimo rezultatai nenustebino. Pasak jos, ir kiti tyrimai rodo, kad pasitikėjimas švietimo sistema yra gana aukštas. Tai, pavyzdžiui, įrodo „Vilmorus“ atliekami pasitikėjimo įvairiomis šalies institucijomis tyrimai. Labiau už švietimą pasitikima tik ugniagesiais gelbėtojais, prezidentu, kariuomene ir bažnyčia.

„Reikia paminėti kitą problemą – yra gana daug neturinčių nuomonės. KTU atliktame tyrime daugiau nei ketvirtadalis respondentų nei pritarė, nei nepritarė pateiktiems teiginiams apie švietimo sistemą. Taip yra greičiausiai todėl, kad jie neturi sąlyčio su švietimo sistema, tad negali tinkamai įvertinti“, – DELFI sakė L. Šarkutė.

Teiginiui, kad Lietuvoje visiems, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, amžiaus ar finansinės padėties, užtikrinamos lygios galimybės mokytis, visiškai pritaria arba pritaria 39,3 % apklaustųjų. Šiam teiginiui nepritariančiųjų yra tik keturiais procentais mažiau – 35,8 proc.

39,1 % apklaustųjų mano, kad Lietuvoje visiems norintiems užtikrinamos galimybės įgyti profesiją ir ją pakeisti arba persikvalifikuoti. 27,5 % respondentų laikosi priešingos pozicijos.

„Iš duomenų matyti, kad vidurinėse ir aukštosiose mokyklose gautas žinias respondentai linkę vertinti gana pozityviai. Kiek pesimistiškiau vertinamos galimybės mokytis ar įgyti profesiją bei persikvalifikuoti“, – tyrimo rezultatus komentavo L. Šarkutė.

Tik trečdaliui respondentų – 33,8 % – atrodo, kad Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai padeda plėtotis ekonomikai. Šiam teiginiu nepritaria 15 % apklaustųjų. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad vertinant teiginį apie mokslinius tyrimus, didžiausia dalis respondentų negalėjo pasirinkti, pritarti šiam teiginiui ar ne.

„Tikriausiai taip yra dėl to, kad moksliniai tyrimai yra daug tolimesnė sritis paprastam piliečiui nei, tarkime, švietimo kokybė mokyklose ar studijų kokybė. Juk beveik kiekvienas turi besimokančių ar studijuojančių vaikų ar anūkų arba patys studijuoja, tad šiuos dalykus yra lengviau vertinti“, – aiškino pašnekovė.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2010 m. gruodį – 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Iš viso buvo apklausti 1023 respondentai.

Komentarai (20)