Ričardas Sartatavičius. Be aukštojo mokslo geriau mokamos pareigos nepasiekiamos.

Viskas apie straipsni pasakyta siais zodziais: Aut. teises: Vilniaus universitetas Deja, ausktasis issilavinimas niekad negarantuos jums geriau mokamu pareigu, greiciau viskas atvikrsciai. Pinigai mokami uz samdomo zmogaus apsukruma, gebejima greitai prisitaikyti ir tam tikras zinias. Jei norit buti savo srities specialistu ir gauti gera atlyginima, tai arba einat i kolegija ir labai daug stengiates bei daug papildomai domities savo sritimi, arba einat i universiteta, taip pat daug stengiates, taciau cia susidursit su nereikalingos informacijos perteklium, (o laikas yra visada brangus).

Patiko mintis (ne šiame straipsnyje), kai darbuotojų atranka vykdoma atestuojant. Taip išvengiama "diplomuotų specialistų" priėmimo, o pasirenkami tikri specialistai. Mažesnę rolę vaidina ir amžius, bei "patirtis". Universitetams ir ypač kolegijoms derėtu rimtai susirūpinti dabar išleidžiamų diplomantų žinių kokybe.

iš tikrųjų tai norėčiau sumušt už tokį straipsnį

Universitetas lavina tavo mąstymą, o kolegija tik išmoko specialybės. Bent jau teoriškai, tai žmogus baigęs universitetą pats turėtų gebėti mokytis, prisitaikyti, būti lanksčiu.

Teisingai pasakei, TEORIŠKAI turėtų. (nieko nesakau, taip ir būna, bet tikrai nedažnai)

Na o praktiškai? Pabaigei kolegiją, išmokai dirbti su tam tikra technika. Pvz kas prieš kelis dešimtmečius pabaigė radiotechnikos specialybes, išmoko taisyti aparatus. Štai, pasikeitė smarkiai technologijos ir tavo žinios lyg ir teisingos, bet praktikoje jau bevertės. Tai ką, kolegija išmokanti dirbti tikrai užtikrina duonos kąsnį visam gyvenimui?

Ne, kolegija tau tikrai neuztikrins duonos kasnio visam gyvenimui. Viskas priklauso nuo taves, juk pats taip pat turi nuolatos dometis, skaityti ir tobuleti. (tai lyg papildoma veikla po mokslu).

Būk tu baigęs nors ir tris universitetus, jei trejetą metų nesidomėsi elektronika, tave aplenks net nebaigę kolegijų. Jei nori turėti darbą šioje srityje, turi pastoviai mokytis.

Vis vien kas du metus ar kas kiek tenka kelti kvalifikacijos lygį, nesvarbu ar tu kolegijoje mokeisi ar universitete. Aišku kalbant apie radiotechnikus, čia viena iš tų nykstančių specialybių. Straipsnis pieva.. kiek žinau valytojų su aukštuoju ir šiaip žmonių kurie užsienyje savo aukštojo diplomus rodo darbindamiesi į statybų aikšteles.. Lietuvoje gal ir galima geresnes pareigas užimti, bet jų ženkliai per mažai lyginant su studentų baigiančių aukštuosius skaičium, beje man straipsnis kažkodėl primena tą pirmakursį, kuris tik baigęs mokslus nori dirbt direktoriumi, realiai taip nebūna.. Kas liečia kokybę, tikrai pritariu kad ją reikia kelti, paprastas pavyzdys, mano grupėje yra atrodo 35 žmonės, spėkit kiek iš jų prieš kontrolinį pasimoko, o kiek nusirašinėja? kokie 95proc to skaičiaus nusirašinėja ir nusirašinėja žodis žodin, nes tam tikrų sąvokų net nesuvokia, ne tai kad nežino tikslaus apibrėžimo, bet net nesuvokia ką tai reiškia.. tai apie kokią mes mokslo kokybę galim šnekėt.

Lavina nebent lindimą į užpakalį dėstytojams Pas ką išsilavina studijuojant, pas tą išsilavins ir dirbant, jei sugebėjai išmokti prieš egzaminą, tai vadinasi būtum sugebėjęs išmokti ir dirbant, kai to būtų prireikę. Tai ar tikrai naudinga 4 metus mokytis tai ko tau nereikia, jei gali išmokti tai ką reikia ir taip gauti daug didesnę naudą? Na taip, per tuos 4 metus bus atvejų, kai sužinosi kažką naudingo, bet visą tą informaciją galima sutalpinti į vos kelis mėnesius.

Tikiu kad taip turėtų būt, deja manau tikrai beveik visi esat susidūrę su visiškai priešinga situacija. Tačiau kai aukštąjį mokslą renkasi toks didelis visuomenės procentas, tai ir mąstymo lavinimas tampa sunkiai paiekiamas.

Universitete moko tai, ko realiai gal panaudot ir neprireiks, bet tuo pačiu lavina mąstymą(smegenys - kaip raumenys), kurio gali prireikti norint toliau tobulėti. O kolegijoje tik išmoko tai dienai reikalingus dalykus. Aišku, jei turėt omeny situaciją Lietuvoje, tai ir ten, ir ten - nieko gero...

Yra visokių atvejų. Ir bemoksliai sugeba įkurti korporacijas, ir magistrai Norvegijoj namus dažyti... Bet kuriuo atveju viskas labiau priklausys ne nuo išsilavinimo, o nuo viso žmogaus savybių komplekso. Vertingiausia savybė karjerai yra kalbėjimo įtaigumas. Apskritai iš realaus gyvenimo, o ne tokių propagandinių straipsnių esu pastebėjęs tendenciją, kad algos dydis priklausomai nuo išsilavinimo kyla tik iki tam tiko lygmens. Didžiausioje algų kategorijoje dirbantys asmenys labai retai kada būna labiau išsilavinę už savo darbuotojus. Apie politines ir socialines darbo vietas net nekalbėsiu - ten tendencija dar labiau aiški.

Teorinės žinios be praktikos yra nulis. Gali būti super duper studentas, domėtis savo sritimi ir savo specialybe, bet jei nutiks taip, kad baigęs negausi darbo pagal specialybę ir būdamas elektronikos inžinierium metus dirbsi Senukuose vadybininku, tai po to grįžęs prie elektronikos mokysies tai ką kažkada mokėjai, bet jau spėjai pamiršt. Prisimenant savo studijas, tai net juokas ima. Tada mokė už „šimtamečių“ dar sovietmečius menančių konspektų ir reikalavo ne suprast, o realiai iškalt Kiek realiai naudos gaus mechanikos ar statybų inžineriją studijuojantis iš to, kad išmoks Furjė eilutės apibrėžimą su įrodymu? Ar tikrai reikia du metus į galvą kišt visokį „šlamštą“, kurio realiai po to nebus kur panaudot? Gi prieš tai jau dvylika metų mokykloj buvo grūdama viskas „dėl bendro“ išprusimo Suprantu, filosofija, truputis mikro—makro ekonomikos, kalbos kultūros paskaitos tikrai nekenkia, bet kam reikia bendrosios fizikos ir chemijos kursą su aukštąja matematiką į galvą kišt? Ne gi tik tam, kad studijų trukmę iki 4 metų pritempt? Bendrauju su architektūrą, dizainą, inžinerinius mokslus užsieny studijuojančiais, tai žmonės jau nuo pradžių mokosi to ko reikia — CAD, piešimas, darbas su grafikos redagavimo programom, ruošia projektus ir t.t. Žmonės užsiima kūryba, lavina realius įgūdžius, kai mūsuose sėdi ir kala tai, ką būtina iškalti pagal programą. Ten metus pasimokęs jau gauna sertifikatą ir gali dirbti, kad ir jaunesniuoju specialistu, kai mūsuose atsimokęs du metus apie savo būsimą specialybę vis dar mažai ką nutuokia

Kalt nereikia, reikia suprast. Jei kalama - žinoma, kad naudos nėra. Bet jei suprantama - nauda didelė.

diplomas parodo, kad per ribtotą laiką sugebi rasti problemos sprendimą (išspręsti užduoti, pasiruošti egzaminui, susirasti informciją). Ar 4 metai darbo patirties geriau/blogiau už diplomą? Priklauso nuo situacijos...

Aš namie smegenis dar ne taip galiu išsilavinti. Tiesiog universitetas galbūt parodo, kad konkretus žmogus kažką sugebą. Namie tokio pažymėjimo negausiu, nors ir sugebėsiu.

Taip, taip... Labai daug naudos elektros ar mechanikos inžinieriui iš 4 semestrų aukštosios matematikos kurso Skaityk, 12 kreditų prasėdėta tuščiai, nes baigus mokslus taip ir neteks tos aukštosios matematikos darbe panaudot. Pridėk dar bereikalingą kartojimą to, ką mokykloj mokė ir iš ko valstybinį egzaminą laikei ir gausis nemažas akademinių valandų skaičius. Šitą skaičių pakeisk realiai naudinga veikla, laboratoriniais darbai ir aktualia, su specialybe susijusia informacija ir turbūt net darbdaviai nebesiskųs, kad universitetai ugdo niekam nereikalingus ir nieko nesusigaudančius specialistus. Juokiatės, kad prieš keliasdešimt metų radiotechnikus kepė, o dabar jie nebereikalingi, tačiau pamirštat jog tuos keliasdešimt metų tie radiotechnikai dirbo, kūrė ir remontavo tai ką sukūrė Tarybiniais laikais technikumus ir institutus baigę mūsų tėvai per tuos kelis metus išmokdavo daug daugiau, nei dabar išmokstama per bakalauro ir magistro studijas kartu sudėjus

nejuokinkit svieto, inzinieriui nereikalinga matematika?nebent tas "inzinierius" tik prekes uzsakineja ir vaidina kieta virsininka(kas labiau atitiktu alia "vadybininka" tiksliau pasiuntinuka)...kas del straipsnio, is dalies tiesos yr,virsininkeliu be svogerio tapt aukstasis privalomas, o kai pas mus virsininkeliai uzdirba x kartu daugiau nei specialistai tai...cia jau kita kalba....

Šiaip, kas liečia pinigus, tai norint užsidirbt - išsilavinimas tikrai nebūtinas. Sėkmingai galima įsitrint "projektų vadovu" ar pan. ir ten daryt pinigą.