Ričardas Sartatavičius. Be aukštojo mokslo geriau mokamos pareigos nepasiekiamos. (28)
Jau kurį laiką įvairiuose visuomenės sluoksniuose diskutuojama, ar studijos ir diplomas turi įtakos įsidarbinimui, atlyginimo dydžiui. Didžiausios kompaktinių diskų gamintojos Baltijos šalyse „BOD Group“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius įsitikinęs, kad neturint aukštojo išsilavinimo šiandien įsitvirtinti darbo rinkoje ir gauti padorų atlyginimą – mažai šansų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Žinoma, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Jeigu darbas nereikalauja aukštos kvalifikacijos, tai viena. O jei žmogus, pavyzdžiui, atlieka mokslinį, tiriamąjį darbą, tai natūralu, kad turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei aukštesnį mokslinį laipsnį savo srityje jis gali gauti didesnį atlyginimą. Verslo pasaulyje panašiai – kuo asmuo labiau išsilavinęs, kuo jo įgyta specialybė šiuolaikiškesnė, tuo labiau jis gali pretenduoti į aukštesnes, o kartu ir į geriau mokamas pareigas“, – pasakojo R. Sartatavičius. Tačiau ką tik studijas baigusiems ir darbo patirties neturintiems jaunuoliams nereikėtų iškart tikėtis paties aukščiausio atlyginimo įmonėje.
Aukštojo mokslo svarbą bet kuriame verslo sektoriuje pabrėžia ir VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius, VU TVM Alumni klubo valdybos pirmininkas Dovydas Varkulevičius. „Yra atlikta įvairių tyrimų, rodančių tiesioginę koreliaciją tarp aukštojo išsilavinimo ir atlyginimo dydžio. Kitaip tariant, kuo aukštesnį išsilavinimą turi žmogus, tuo aukštesnių pajamų jis gali tikėtis“, – tvirtino D. Varkulevičius. Anot jo, nepaprastai svarbu yra ir tai, kaip pats žmogus vertina savo studijas ir aukštojo mokslo diplomą: kaip naudingą patirtį ar tik kaip ketverių metų vargą ir už jį gautą popierėlį. „Žmogus turi suprasti, kad studijos pirmiausia yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių“, – teigė D. Varkulevičius.
Anot D.Varkulevičiaus, glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms. Mokslo institucijos jaučia, kuo iš tiesų šiandien alsuoja verslo įmonės, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką, tuo tarpu verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus.
Aukštojo mokslo svarbą bet kuriame verslo sektoriuje pabrėžia ir VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius, VU TVM Alumni klubo valdybos pirmininkas Dovydas Varkulevičius. „Yra atlikta įvairių tyrimų, rodančių tiesioginę koreliaciją tarp aukštojo išsilavinimo ir atlyginimo dydžio. Kitaip tariant, kuo aukštesnį išsilavinimą turi žmogus, tuo aukštesnių pajamų jis gali tikėtis“, – tvirtino D. Varkulevičius. Anot jo, nepaprastai svarbu yra ir tai, kaip pats žmogus vertina savo studijas ir aukštojo mokslo diplomą: kaip naudingą patirtį ar tik kaip ketverių metų vargą ir už jį gautą popierėlį. „Žmogus turi suprasti, kad studijos pirmiausia yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių“, – teigė D. Varkulevičius.
Anot D.Varkulevičiaus, glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms. Mokslo institucijos jaučia, kuo iš tiesų šiandien alsuoja verslo įmonės, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką, tuo tarpu verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus.
(0)
(0)
(0)