Ričardas Sartatavičius. Be aukštojo mokslo geriau mokamos pareigos nepasiekiamos.

jop tik kad dauguma ir trinas o kas dirba?

Žinok, tu velniškai teisus. Kai pats nebaigęs bakalauro, parašai 5 darbus už pinigus, tai ant to aukštojo diplomo norisi nusi*ikt.

Čia statistika, o statistiką tai dar viena melo rūšis. Kai didžioji dalis baigiusiu mokykla stoja į universitetus, nes pagal visuomenės požiūrį tik taip gausi gera atlyginimas, tuomet ir statistika rodo, kad su diplomu daugiau kas kauna didesni atlyginimą. Nes į universitetą nestoja daugiausiai tie kurie žino, kad jo nebaigs arba bent jau mano, kad nebaigs. Bet diplomas tau nieko ne garantuoja. Net nebaigęs nieko gali uždirbti daugiau. Bet viskas priklauso nuo specialybės. Pav. mano specialybė reikalauja, kad turėtum diplomą, nes kitaip pagal įstatymas darbdavys negali priimti į darbą, kad ir kaip gerai jie tai suprastu. Dabar dirbu tiksliai pagal specialybę, bet universitete neišmokau nieko ko reikėjo šiame darbe. Nes specialybė tokia plati, kad universitetas išmokyti jos negali. O kolegija gali padaryti tave tik tam tikros srities specialistu ir kitoje nieko nežinosi. Diplomas taip pat ne įrodo tavo žinių, nes juos gali gauti net tie kurie nesuprato ką veikė univere tuos keturis metus.

Shinigami, diplomas neįrodo žinių, bet jei žmogus net jo nesugebėjo gauti, kai dauguma sugeba, tai jau daug ką parodo Būtent todėl nebaigę žmonės rečiau užima aukštas pareigas, nes jei net to nesugeba, tai kaip jie tas aukštas pareigas sugebės užimti. Aišku visada būna išimčių.

Na keletą mano pažįstamų arba išmetė iš studijų arba patys išėjo. Dabar žmonės jau savo įmones įsteigę... Taigi tai nieko neparodo. Galim kalbėti apie tendencijas, bet kai kalba eina apie konkrečius žmones, nieko negalima pasakyti remiantis tendencijomis.

tegu papasakoja sitas pasakas tiems tukstanciams jaunu bedarbiu kurie lindo i aukstasias mokyklas vietoj to kad igytu "zemiskesne" profesija.esme tame kad per daug zmoniu baigia aukstaja,kas reiskia kad jos verte devalvuojasi,todel ir turime tiek daug bedarbiu absolventu.tam kad issprest sia problema reiketu zymiai sustiprint stojamuju egzaminu uzduotis,universitetuose zymiai apkarpyti studentu skaiciu(bendra finansavimo suma paliekant panasia),grieztai kovot su nurasinejimu ir plagiavimu.tokiu budu po kokiu 5-10 metu turetume gerokai kokybiskesnius univerus kuriu dauguma absolventu dirbtu pagal specialybe kas salies ukiui butu itin didele paspirtis

Nereikia jokių egzaminų užduočių stiprint, jau ir taip psichozės moksleiviam prasideda, nes egzaminai nėra lengvi, aišku, dabar jų man rodos mažiau laikyt reikia. Studentų skaičiaus irgi karpyt nereik, neracionalu. Aš asmeniškai manau, kad reiktų išspirt senus perdylas (no offense) iš universitetų, pasikviest bent 50-70% dėstytojų iš užsienio (1-5 metam), kurie galėtų smarkiai įtakot mūsiškių kultūra ir požiūrį į studentą. Mažint studentų skaičių grupėse(geriau įsisavinama informacija, daugiau dėmesio vienam studentui), skatinti grupinį darbą ir dalyvavymą konkursuose(neįspraudžiam studentų į rėmus, ugdom kūrybiškumą), parodose (current trends), prezentacijose (current problems), sudaryti galimybes domėtis savo sritim (kviesti verslo atstovus ir pan). Tada, atsisakom beverčių modulių, pvz Informatikoje tokių kaip fizika ir elektrotechnika, elektronika, nes jau eilę metų Informatika nei su elektronika nei su elektrotechnika ir kitais keiksmažodžiais nėra susijusi (tai greičiai informatikos inžinerija, kuria pvz KTU taip pat moko...). Sekantis svarbus žingsnis kurį aš žengčiau studentų įtraukimas į Research'ą. Nuo pat pirmo kurso, laisva valia, galbūt su kažkokias paskatinimais, nes rašyti stiprų akademinį darbą įdomia tema yra milijoną kartu įdomiau nei mokytis fizikas ir elektrotechnikas. Na ir paskutinis mano "reformos" žingsnis sutrumpinti studijų programą iki 3 metų. Kai turėsim baigusių universitetus su patirtimis konkursuose, užmegstais kontaktais konferencijose, paradose ir pan, tuomet galbūt galėsim teigt, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu turi geresnius darbus. Dabar - tai absoliuti netiesa, baigiai universiteta ar nebaigei nieko, tavęs darbo rinkoje niekas nepažysta, potencialių darbdavių tu nesutinki, apie vienos ar kitos rinkos problemas nieko taip pat nežinai. Šiuo metu turim tokią situaciją, kur patirtis yra solidžiausias išsilavinimo įrodymas. PS: tai yra mano asmeninė nuomonė.

Iš straipsnio pavadinimo tikėjausi konkrečios statistikos. Pavyzdžiui kaip pasiskirsto pagal pajamas darbuotojai su aukštuoju mokslu ir be.