Dauguma apklaustųjų – už tai, kad mokiniai atsistotų mokytojui atėjus į klasę

Acha, apklausa... Kaip tik čia trūksta dar vienos apklausos: reikia būtinai apklausti 2-5 klasių mokinius: „ar vaikai patys turi pasirinkti, kokias pamokas lankyti“ ir dar kitos, darželyje: „ar pats vaikas turi nuspręsti, ar lankyti mokyklą“ Prieš tai komentarai buvo iš mokinių pusės. Aš iš šono pasakysiu... Mokytojams reikia kas atsistotų? Kodėl? Todėl, kad nafik jokios pagarbos nėra mokykloj ar gatvėj. Jei eina dvi mokinės šaligatviu, tai bobutė turi trauktis į gatvę joms iš kelio, nes „neužsitarnavo pagarbos“ O gal net „smirda alkoholiu“ Aišku, yra klasių, koks 1-2%, į kurias mokytojais noriai eina, o kitos... Kitas reikėtų palikti pačioms mokintis, kad paskui tik į pedagaškę teistotų Aišku, mokytojai nieko nepasieks, kad ir mokiniai atsistos. Gali net pagarbą atiduoti, jokio poveikio. Mokytojų - mokinių lygis toks, kad vargu ar kas bepadės. Turi pasikeisti kelios kartos... Tai yra kryptingos valdžios veiklos rezultatai: kiekviena valdžia daug kartų reformavo švietimą, kol pasiekėm dabartinį lygį. Sekančios valdžios dar daug kartų reformuos - kol mokyklose įves „ranka rašyti nereik, užtenka surinkt tekstą klaviatūroj“

Ššnekos apie "pagarbos" užsitarnavus, man kažkaip primena istorijas apie kalėjimo "vierchus", tuos kur gerbia, ir "gaidžius", tuos kurių ne. Tiesiog gyvenimiškas pavyzdys: Ateina jaunas žmogus į mūsų įmonę dirbti. Pirma darbo diena. Užeinu į kabinetą susipažinti: prisistatau (stoviu), prisistato (sėdi), duodu ranką (stoviu), duoda ranką (sėdi). Ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nesibaigus bandomajam laikotarpiui mes jį išleidom sėdėti namie. Nes intelektu ir bendravimu pagrįstam darbe mužikam vietos nėra. Galit svaigt apie užsitarnautą pagarbą, ne pagarbą, bet yra elementari kultūra ir bendravimo etiketas. Niekada nesisveikini su žmogumi sėdėdamas, ypač jei jis stovi. Net ir seniai pažįstamam žmogui, draugui atėjus į kaboką alaus kartu išgerti normalus žmogus spausdamas ranką bent jau imituoja bandymą pakelti sėdynę nuo kėdės. Tai, kaip žmogus elgiasi sutikdamas, pasitikdamas kitą, yra aiškus parodymas, kas jis yra: "lochas" ar inteligentas. Žinoma, jei žmogus ketina čiulpt bambalinį alų ir statybose tąsyt betoną rūkydamas šv. jurgio cigaretes, tai jam stotis nereikia prieš nieką, net prieš karalių jis gali sėdėti, gulėti ir miegoti, nes visiem giliai dzin jis ir jo mistinė pagarba.

Argumentavimas užimtų labai daug laiko, nes reikėtų daug rašyt, o jūsų smegeninėm tas nepadėtų, todėl nemanau, kad tai verta, tačiau va vienas žmogus čia atėjo ir kontraargumentavo. Užjaučiu, kad jam tai tiek daug laiko užimė, bet smagu, kad netingėjo kaip aš. Aš nebegyvenu Lietuvoj, tačiau kiek gyvenau ir kiek kartais aplankau - galiu pasakyt, kad Lietuvoj ypač baisi padėtis, kai tie patys mokiniai gatvėse pavirsta gyvuliais. Negaliu kalbėt apie kiekvieną, bet apie savo matytus ir apie savo buvusių mokytojų (su kuriais dar dabar palaikau ryšius) apipasakotus. Čia kažkas pareiškė, kad visa tai yra švietimo sistemos kaltė, bet kažkaip man atrodo, kad čia Lietuvių mentaliteto kuris katik ištrūko į laisvę ir savo vaikus auklėjo atitinkamai.

Jei tau tiek daug laiko užima argumentuot tai įdomu kaip pačio smegenėlės dirba - nekokiu greičiu matyt. O šiaip per daug suabsoliutini. Mano klasė buvo puiki, nebuvo jokių lochu klykaujančių, kaip pats pasakoji, bet mokytojų neišmanančių savo darbo buvo ir net ne vienas. Bet kadangi kiti blogi tai nusprendė tapti mulkiais. Ką tu tuom nori pasakyt, jog esi užsienyje? Kad tavo rašliava nuo to teisingesnė pasidarė? Aš irgi ne Lietuvoje, bet matai kaip skiriasi nuomonės. Universitete besimokant sutinku Lietuvių, bet apie juos nieko blogo pasakyt negaliu, išsilavinė žmonės, protingi. Jei šlaistaisi po balkonais ir žiūri į budulius tai čia jau tavo bėdos - nereik purvų drėbt ant Lietuvos žmonių.

- tikriausiai žinote iš istorijos, pirmiausia stribai puole Lietuvos mokytojus..

Taigi, pradėkime nuo mokyklos. Aš pats ją baigiau praeitais metais ir per tuos 12 metų turėjau daugybę mokytojų. Kai kurie keisdavosi kasmet net po 2 kartus. Priežastys įvairios - geresni darbo pasiūlymai, emigracija, dekretinės ar tiesiog per didelis ir žiaurus krūvis. Taigi, jų mačiau daugybę, tarp kurių buvo tikrai pagarbos vertų ir tikrai ne. Pamenu, kad atsistoti reikėdavo 5-6 klasėje, be to buvo dar viena mokytoja, kuri to prašydavo net 11-12 klasėse, bet didelio vargo tai mums nesukeldavo. Tiesiog įėjus mokytojai, klasė iškart atsistodavo, o tai padarius, dingdavo šurmulys ir atsisėdę jau būdavome nusiteikę dirbti. Taigi, šis procesas darbui tikrai nuteikia. Pagarbą galima jausti ir "nepakeliant sėdynės nuo kėdės". Bet tokią pagarbą reikia užsitarnauti. Mano nuomone, atsistoti reikia žemesnėse klasėse: pradinėse, po to 5, 6 ir galbūt dar 7. Tuo metu žmogaus asmenybės formavimasis yra įgavęs didžiausią greitį, todėl vaikui, mano nuomone, būtina įdiegti tam tikras teigiamas savybes. Viena iš jų - mandagumas ir žinojimas kada pradėti darbą. Sutikit, mandagus žmogus gatvėje sutinkamas su daug didesniu džiaugsmu. Be to, maži vaikai labai judrūs ir kartais jie tiesiog nepajunta mokytojo, o šiam įėjus ir atsistojus prieš klasę visi nurimsta. Bet tuo metu jų daromai veiklai nutraukti ir pasiruošti darbui reikia kažkokio veiksmo. Tam puikiai tinka atsistojimas ir pasisveikinimas prieš pradedant darbą. Aš nekalbu apie griežtą ir sovietinę tvarką. Tiesiog viskas gali būti pateikiama žaidimo forma - su šypsena. Besišypsantis mokytojas pasisveikina su besišypsančiais vaikais. Galbūt tai kiek vakarietiška ir laimės pilna idėja, bet šiuo atveju ji būtų labai reikalinga. Tokia mandagumo forma ateityje tiems vaikams nors šiek tiek trukdytų tapti "buduliais" iš gatvės. Sutikit, jų visi nemėgsta. Pereikim prie aukštesnių klasių. Laikui bėgant ta tradicija gali išlikti, bet jau nuo kokių 16-18 metų mokiniai su mokytojais turėtų bendrauti ne kai su bosais darbe jausdami jiems priverstinę pagarbą, bet kaip su kolegomis. Problema ta, kad tokiame amžiuje jau yra "budulių" ir dar labai nesuaugusių mokinių, kurie turbūt niekada ir nesuaugs. Jų atžvilgiu, atsistojimas vis dar gali būti naudingas. Šešiolikmečiai darbui patys dar labai sunkiai nusiteikia. Taigi, galime prieiti prie išvados, kad mokiniai tampa suaugę atėję į 11-12 klasę. Tada jiems patiems reikia pasirinkti mokslų sritis ir galvoti apie ateitį. Šią nuotaiką šiuo laikotarpiu stipriai pajaučiau ir aš. Daugelis "buduliu" tiesiog atkrito po 10 klasės. Jau tada mokytojai ir mokiniai tampa lyg ir kolegomis. Jeigu ankstesnėse klasėse mokytojai turi mokėti bendrauti ir pateikti informaciją, tai šiuo laikotarpiu prisideda ir be galo puikus pačio dalyko išmanymas. Šiuo laikotarpiu stipriausiai pasireiškia laisvės noras ir kai kuriais atvejais pakankamai intelektualus protestas prieš tam tikrus, jauniems žmonėms nepatinkančius dalykus. Mano nuomone, tai yra gerai ir to stabdyti užpakalio kilnojimu nuo kėdės nėra būtina. Mokiniai jau privalo mokėti nusiteikti darbui ir taip, taigi atsistojimas tampa nebūtinas. Pilnai užtenka su mokytoju mandagiai pasisveikinti koridoriuje ar tik įėjus į klasę. O dabar pereikim prie universiteto. Įstojęs į jį supratau, kad dėstytojas ir studentas turi palaikyti kolegų statusą. Studentas savo noru eina į paskaitas, savo noru mokėdamas pinigus ir norėdamas tobulėti mokosi. Tai jau suaugusių žmonių pasaulis. Tam tikra prasme, juk studentas yra darbdavys, o dėstytojas kaip ir darbuotojas. Bet šis požiūris negalioja tarp tų, kurie įstoja tik dėl popieriaus gabalėlio ar dėl tėvų įtakos, tai negalioja nenorintiems mokytis "buduliams". Tokiu atveju dėstytojas tokius studentus privalo smaugti ir neišleist į tolimesnę darbo rinką. Dabar atėjo laikas pakalbėti apie pedagoginį. Sekdami šiandienines naujienas privalote žinoti, jog tai jau ne pedagoginis, o Lietuvos Edukologijos Universitetas. Pavadinimas pakeistas, nes jame yra studijų programų, kurios nėra skirtos tik pedagogams, nors vis tiek yra akcentuotos į visuomenės švietimą. Taigi, vizija tokia, bet kaip ją sekasi išpildyti - jau kita tema. Aš ir pats esu tas, prieš kurį ateityje mokiniai prieš pamoką stosis arba liks sėdėti. Bent jau šiuo metu norėčiau, kad taip būtų. Mano nuomone, pagarbą privalu užsitarnauti, bet šiuo atveju grįžkim prie universiteto. Taigi, Edukologinį įmanoma pabaigti ir nededant išskirtinių pastangų. Bet kiek žinau, taip yra ir kituose universitetuose. Kitais atvejais, tai priklauso ir nuo žmogaus. Vienas mokydamasis labai daug gali pasiekti tiek pat, kiek ir tas, kuris to nedaro. Pats jaučiu, kad man universitete reiktų didesnio krūvio. Didesnio kiekio paskaitų ir informacijos. Dėl šios priežasties tenka nemažai mokytis ir skaityti pačiam. Bet kalbant visų mokytojų vardu, tai keletas pirmųjų metų būna sunkiausi, nes patiems tenka daug ruoštis ir mokytis. Universitete daugelis dėstytojų - puikūs. Didžiausia problema su šiuo universitetu ta, kad čia įstoja žmonės su ne pačiais didžiausiais pažymiais. Pabaigę mokyklą ir nepakliuvę kitur - papuola į jūsų vadinamąjį pedagoginį. Pažįstu net keletą, kurie mokosi mokytojauti, iš savo dalyko egzamine gavę tik - 30, 40 ar 50 proc. Aišku, aš kalbu ne apie visus, nes yra ir talentingų, mokytojo darbą galėsiančių dirbti žmonių. Tai tie, kurie jau nuo pat pirmo kurso ar dar net nuo mokyklos laikų stengiasi pasiekti šį tikslą. Bet čia grįžkim prie tų blogųjų tendencijų. Ar Į LEU įstoja ne patys geriausi, nes tai prastas universitetas ? O gal jį tiesiog tokiu daro visi įstoję ? Esmė čia labai paprasta. Mokytojo darbas šiais laikais yra labai nepopuliarus. Tie, kurie šį darbą galėtų dirbti tikrai puikiai - pasirenka kitus kelius. Geriausieji išeina kitur, o Lietuvos jaunimą mokyti lieka tie paprastesni, kurie ateityje išugdys ne pačius geriausius. Gal vis dėlto reiktų pradėti keisti šias tendencijas ? Nes geri ir savo darbą noriai dirbantys mokytojai sugebėtų užsitarnauti pagarbą ir be mokinių "šiknos kilnojimo nuo kėdžių".

- gal tai įrašyti didelėm raidėm į mokyklos įstatų išaiškinimą, nes paveikti mafukų mąstysenos vaikai (o dažnai ir mokytojai) ima elgtis/samprotauti kaip klanų struktūros vergai.