Abiturientai išsigandę naujos egzaminų vertinimo tvarkos

Mokomasi tam, kad žinoti viską, o ne kad žinoti tik atsakymus į iš anksto žinomus klausimus. Nematau priežasties kodėl kažkam turėtu būti palengvinti kažkokie egzaminai. Juk tie su palengvintais egzaminais turės didesni šansą patekti į universiteto nemokama vietą nors mokės viska prasčiau. Tai jau nesąžininga kitu moksleivių atžvilgių.

O ko jie nebijo? Kiek atsimenu, tai kiekvieną pavasarį straipsniai pilasi apie išsigandusius, stresuojančius ir neišsimiegančius abiturientus.

Pala, pala - tai pagaliau panaikino tą nesąmonę, vadinamą proporciniu vertinimu? Kai geriausias gauna 100 balų, nors atlieka tik 20% egzamino užduočių, nes kiti laikę - dar tupesni? Geras... Maniau, šita diena neišauš ...

O kas iš to, kad panaikino? Egzaminų vienodų, bet skirtingų kiekvienais metais nesukursi. Kas nustatinės ribas? Vis tiek nebus galima lyginti tarp skirtingų metų abiturientų rezultatų.

iš licėjų ir kietų gimnazijų visad manau atlieka netoli 100% užduočių, tad tokia sistema nelabai ir kenkia. O jei iš licėjų nesugeba atlikti kru dažna ibūna genijai ir šiaip talentai kur neliks marijos žemėj tai reik mąstyti ar egzaminas teisingai sudarytas.. O šiaip jie visad šika dėl visko kiekviena pavasarį.. Gi ką išmokai per tos keletą metų ateini parašai ir išeini.., kame bėdos? Svarbu, kad visi vertinamai pagal vienodą sistemą ir stojant gautųsi lygios teisės..

Na pagaliau ateinama i prota. Kaip galima zmogui rasyti 100 balu, jei jis neissprende visu uzduociu? Tarkim vienais metais egzaminus laike vien dundukai, ir geriausias abiturientas gavo 100 balu teissprendes 40% uzduociu. Sekanciais metais protingiausias issprendzia 85% uzduociu, ir gauna tuos pacius 100 balu? WTF? Na o paciu abiturientu tai isvis maziau klausyt reiktu, jie visada verkslena kaip jiems sunku

Mhm, iš kitos pusės žiūrint, jei nė vienas iš visos Lietuvos neišsprendė visko - tai gal užduotys kažkurioj vietoj nebuvo gerai sudarytos? O kad jos sudarinėjamos tikrai neypatingai kokybiškai, tai faktas. Čia taip atrodo tik žiūrint iš teorinės pusės. Per tiek tūkstančių atsiranda labai gabių žmonių, kurie vis tiek viską išsprendžia, jei užduotys teisingai sudarytos. O kodėl jūs nesistebit, kaip bus nesąžininga, jei vienais metais egzaminas bus sunkesnis, o kitais lengvesnis? Juk vienodo sunkumo egzaminų sudaryt neįmanoma.

Pletkai kad egzaminai buna sunkesni ar lengvesni. Tiesiog vienais metais juos laiko protingesni, kitais durnesni. Pvz as 12ta klase prisimenu kaip vienus geriausiu metu gyvenime: jau turiu 18, turiu vairuotojo pazymejima, puse dienos atsedejus mokykloje likusi diena laisvalaikiui, po pamoku tralivali su mergom, tarp egzaminu isgerimai, tos pacios mergos ir kiti svaigalai. Pries matematikos egza atsimenu su broliu iki 2os nakties quake2 pliekem Zodziu puikus metai. Su salyga kad visada buvau berastis, tai tik del prastai islaikyto lietuviu kalbos egzamino negavau raudono baigimo diplomo (ar kaip jis ten vadinasi), nors save visada laikiau geriausiu atveju vidutinioku. Tai jei as budamas vidutinis be jokiu ipatingu pastangu sugebejau puikiais balais valstybinius egzus islaikyt, tai pagristai darau isvada, kad verkslentojai yra elementariai durni, ir jau po 10ties klasiu turejo keliaut i profke.

Šitas pasisakymas apskritai neprotingas, jei turime omeny tai, kad prieš tai visada egzaminus vertindavo pagal kitų lygį. Prieštarauja logikai.

Labai geri argumentai, pritariu. Manau, lyginamasis vertinimas yra pranasesnis už absoliutųjį vertinimą. Visų pirma, jis iškart parodo egzaminuojamųjų pasiskirstymą. Šį pasiskirstymą galima apskaičiuoti ir iš absoliučių balų, bet tada reikia turėti visą statistiką. O juk šis pasiskirtymas ir yra svarbiausias - pagal jį palyginami ir atrenkami žmonės į universitetus. Jei jau nori žinoti savo vertinimą surinktais taškais, kad galėtum įvertinti absoliučias savo žinias, taip pat gali jį matyti. Ne šiaip sau panaši sistema naudojama tiek USA, kitose išsivysčiusiose šalyse, net ir rytuose, pvz., Turkijoje. Vienintelis svarbus tokio vertinimo reikalavimas - reikia daug egzaminuojamųjų, kad rezultatai pasiskirstytų pagal normalųjį skirstinį. Kitas dalykas, dėl skirtingų studentų ir skirtingų egzaminų lygių skirtingais metais. Kaip ir minėjau, didelis studentų kiekis suformuoja normalųjį skirtinį (pasižiūrėkit egzaminų rezultatų statistiką), dėl to tiek vienais, tiek kitais metais tokiomis pačiomis žiniomis laikydamas egzaminus turėtum gauti labai panašius santykinius įvertinimus. O egzaminų sudėtingumas tikrai skiriasi, pvz., palyginkite 2007 ir 2011 m. matematikos VBE užduotis. Kita vertus visiškai sąžiningas vienodas vertinimas atižvelgiant į skirtingus metus nėra įmanomas. Pvz., prieš porą metų buvo sujungta daug MBE ir VBE į vieną VBE egzaminą. Tai reiškia, kad anksčiau atitinkamą VBE egzaminą laikęs žmogus po šio sujungimo būtų surinkęs ir daugiau absoliučių taškų (dėl MBE įtraukimo egzaminas tampa paprastesnis), ir didesnį santykinį įvertinimą (jis turėtų aplenkti visus besiorientuojančiuosius į MBE, taigi jį aplenkusiųjų skaičius neturėtų daug pakisti, bet turėtų gerokai padidėti jo aplenktų egzaminuojamųjų žmonių skaičius). Taip pat šitame forume parašytos ir labai geros mintys apie egzaminų palengvinimą mažumoms. Juk stojimas visiems bus vienodas, tačiau egzaminai skirtingi. Akivaizdu, kad kažkam bus paprasčiau įstoti.

Mažiau verkšlenti reikia. Protingiems tokia sistema daug geriau. Durniams blogiau. Bet į ką mes lygiuojames?

nematau naujo vertinimo prasmės, rezultatas neduos jokios informacijos. gavai 6 ir ką? ką tai reiškia? ankščiau kai gaudavai 60% iškart žinodavai, kad parašei geriau už 60% laikiusiujų

Vertinimas yra procentinis - tai reiškia, jog įveikei 60 % užduočių. Tai daug naudingesnė informacija, nei kad esi „geresnis“ už 60 %.

Pagaliau! Esu tikrai už kriterinį vertinimą, tačiau vien įvesti tokį vertinimą nepakanka. Priklauso ir nuo to, kaip juo bus naudojamasi, ar bus sudaromos tinkamos užduotys. Pagrindinis argumentas už kriterinį vertinimą yra galimybė lyginti skirtingas mokinių laidas, kas yra labai svarbu. Kaip pavyzdį galima paimti matematikos egzaminą. Štai, su lyginamuoju vertinimu viskas atrodo labai gražiai: tiek prieš 10 metų, tiek dabar, mokinių rezultatai buvo tolygūs Gauso Taigi, apibendrinus viską į vieną trumpą sakinį - lyginamasis vertinimas yra skirtas paslėpti mokinių bukėjimą ir NEC neįgalumą sukurti tinkamus egzaminus.

Tai reiškia, kad kiekvienais metais, egzamino sandara turės būt identiška, tik su skirtingais "skaičiais". Na nežinau, bet šiaip, juk NEC kiekvienais metais stengiasi nustebinti, bet ne sudėtingumo, o įvairove.

Vėlgi, užkabinsiu matematiką, nes nežinau daugiau degradavusio egzamino. Nors kalbant apskritai, tai ar matei VBE atsakymus? Viskas yra parašyta aiškiai ir konkrečiai, už ką duodamas taškas, už ką duodami du ir t.t. Juolab, kad egzaminų tikrintojai gauna daug išsamesnes instrukcijas. Tikrai netikiu, jog neįmanoma sukurti panašių egzaminų - ne vien uždaviniais, bet pačia esme, pvz. vienu atveju išspręsti logaritmą reikia dviejų žingsnių, o kitu atveju reikia diferencijuoti funkciją dviems žingsniais. Kame problema?

Čia turbūt kiekvienam vis kitaip atrodo, nes visi egzaminai, lyginant su ankstesniais metais, šiek tiek lengvesni. Ta pati fizika - ta pati situacija.

Ir ką, kad iš skirtingų sričių? Tiek vieną, tiek kitą egzaminui reikia mokėti. Svarbiausia sudėtingumo (kas beveik tapatu žingsnių, atlikti uždavinį, skaičiui).

Žingsnių skaičius nėra tapatus sudėtingumui. Šito tikrai neįrodinėsiu. Galima įdėti uždavinių, kuriuose reikia pastebėjimo, gilaus supratimo, tačiau visiškai nereikalaujančius atlikti daug žingsnių. Ir atvirkščiai. O egzaminai turėtų būti sudaryti paliečiant visas temas. Tačiau, egzaminas trunka tik dvi valandas, todėl to įgyvendinti nepavyks. Ir visas šitas lemia tai, kad vienodo sudėtingumo egzaminų sudaryt neįmanoma, ir toks vertinimas, kaip ir dabartinis buvęs, rodys vėjus ir naudos neatneš. P.S. jei tikiesi, kad visi pamatys, kaip lygis yra ala smukęs, tai tikrai to nesulauksi.

Šios dvi tavo pastraipos ir atskleidžia, dėl ko čia daugiausiai nesutariam. Ar VBE skirti mokinių žinioms patikrinti, ar stojimui. Jau ankstesniame savo komentare (patariu jį perskaityti) argumentavau, dėl ko skirtingų metų VBE įvertinimas surinktais taškais negali atspindėti mokinių laidų gabumų skirtumų - skirtingo sudėtingumo egzaminai ir pan. Kita vertus, juk niekas pagal senaji vertinima nedraudžia nagrinėti to mokinių realaus žinių įvertinimo. Pvz., surinkai 50/60 taškų, kurie buvo įvertinti 90%. Tu gali save vertinti 8.3/10 pagal absoliutųjį vertinimą ir gali save matyti tarp kitų laikiusiųjų (aplenkei net 89% išlaikiusiųjų). Juk ir įvairios statistikos dėl to pateikiamos. Pagal naujają sistemą tu matytum tik pirmąją dalį įvertinimo, bet negalėtum be papildomos statistikos savęs įsivertinti valstybiniu mastu. Taigi kur senosios sistemos problema? Ji yra informatyvesnė už naujają. Iš tiesų VBE santykiniai vertinimai ir reikalingi stojimui organizuoti. Būtent tokie vertinimai ir išrikiuoja pretendentus. Taip pat tokie vertinimai padeda stojantiems iš anksčiau, nes daugiau ar mažiau atspindi normalųjį skirstinį.