Užsienio kalba vaikystėje: mitai ir tiesa

labai abejočiau, kad dvikalbystė netrukdo išmokti kiekvienos kalbos normaliai. daug personų ypač Vilniuje kalba belekaip, nors jiems jau 20, 30 ir dar daugiau metų, bet taip ir neišmoksta normaliai kalbėti.

Jei tėvai kalba 'poprostu', tai ir vaikai taip kalba. Jei šeimoje DAUG kalbama daugiau nei viena kalba - vaikas tobulai jas išmoksta. Jei tėvai pagrinde kalbasi viena kuria kalba, tai ir vaikui jinai tampa pagrindine. Va tik man kyla abejonių, ar toje mokykloje pakankamai daug vaikas gauna kalbos ir tai duoda jam naudos. Ar nebus tai pinigų išmetimas. Geriau jau tada angliškai įgarsintus multikus/filmus rodyti. Ir buvo gi straipsnių apie tai, kaip dvikalbiai kitaip operuoja žodžiais, kaip reaguoja į logines kalbos klaidas ir pan. Todėl daugiakalbystė yra gerai.

Idomu o kaip ismokyti vaika trikalbystes? Jei tetis kalba viena, mama kita, o tarpusavyje-trecia kalba? As uz dvikalbyste, tik tie, kurie del "krutumo" ar is nezinojimo/nemokejimo sulauke 20/30 maiso kalbas-greiciausia jei moketu tik viena,ir ta netaisyklingai sneketu Vilniuje pastebejau, tai labai daznas reiskinys...

Yra terminai bilingual (žmonės, kurių 2 gimtosios kalbos) ir multilingual (kai daugiau kalbų). Europoje tai ne toks retas reiškinys, kur daug šalių ir daug įvairių kalbų. Kasdien mes visi kalbame "poprostu", nieks nekalba kaip iš vadovėlio, galiausiai, kalba yra gyva, ji kinta: jeigu paskaitytumėte senus pvz. anglų kalba rašytus tekstus beveik nieko nesuprastumėte.