Įteisintas privalomas matematikos egzaminas

Pritarčiau, jog iš visų dalykų, kuriuos mokaisi 11-12 klasėj, egzaminai būtų privalomi. Jei jau pasiėmiai A lygį - privalomas valstybinis, B - privalomas mokyklinis, bet galimybės valstybinį. Atsirastų didesnė atsakomybė, patiems moksleiviams patogiau būtų, nes dabar ir A lygio pamokose būna nelaikančių egzamino. Visus egzaminus kas antrą dieną sudėjus nebūtų bėdos, išskyrus žiurkėms, bet iš graužimo retai kas išeina gero. 12 metų atsimokius mokykloj turėtų moksleivis be kartojimo egzaminus išlaikyt, bei balai labiau atitiktų realybę.

Plikas, aš ir nesikarščiuoju, tik raginu galų gale didžiuosius pritarėjus vietoj liaupsių "senai reikėjo", pavardinti kokia iš to bus nauda. Pramonininkai, raginę net be privalomo egzamino neišduoti brandos atestato, kaip argumentą statė, jog matematikos mokėjimas/egzamino turėjimas, leistu stoti į tiksliąsias studijų programas. Tačiau jei ugdome žmones, o ne būsimus studentus, gal reiktu sukonkretinti ko siekiame? Juk pvz lietuvių egzaminas eilę metų tobulinimas į teksto suvokimą bei mokėjimą rašyti ilgesnius samprotaujamuosius tekstus, vietoj to, kad tikrintu ar žino retuosius žodžius, ar žino visas kaitimosi formas ir pan. Teisybės dėlei, 99% šimtukininkų, bent pagal tuos, kuriuos apklausia žurnalistai, nė nesirengia studijuoti Lietuvoje. Jau būna išsiuntę prašymus studijuoti užsienio universitetuose. Su mažesniais balais, ypač įvairiose prestižinėse specialybėse, net viena šimtoji ne vienam yra atėmusi VF vietą. Tad jei tų krepšelių skiriama nedaug, bet koks papildomas svertinis balas, net mažu koeficientu, darys įtaką.

Remtis egzaminu nereikia ir negalima. Konkretus egzaminas gali būti ir nekokybiškas, bet visi tavo išvardinti mokslai neįmanomi be matematikos, po specifinių žinių sluoksniu visada slypi matematiniai modeliai. Matematikos egzamino tikslas - ne patikrinti žinias, o patikrinti matematinio mąstymo buvimą. Netikiu, kad egzamine kas nors reikalautų teoremų ar formulių mintinai.

O tamsta skaityti ir suprasti, ką perskaitė moka? Čia sakoma, kad visi turės būti bent minimaliai išlaikę egzaminą. Tai, kad matematikos egzamino pažymys bus traukiamas į visų studijų programų balų skaičiavimo formulę čia nerašoma. Jei rašoma - pajuodink kur. Arns, tu pats susigaudai ką rašinėji? Iš pradžių sakai, kad 100-tukininkai neįstos į norimas studijas, nes prastai išlaikys matematiką. Pakui aiškini, kad 100-tukininkai šiaip ar taip Lietuvoje nesimokins. Jei jau kalbame apie vidutiniokus, kodėl manai, kad literatūrą studijuoti yra vertesnis žmogėnas turintis pvz.: 60% lietuvių egzamino ir 16% matematikos, nei 55% lietuvių ir 40% matematikos? (vis dar hipotetinis variantas, nes kolkas niekur nebuvo sakyta, kad matematikos balas bus traukiamas į skaičiuoklę)

reikalingi, kad galėtumei įstoti į VF vietas? O 1.2 sukonkretina išlygas, kurios nusako lygį, konkrečiai susijusi su matematika (nes to reikalavai parodyti ankstesnėje žinutėje)?

Taip. Matematikos egzaminą reikės būti išlaikius visiems išskyrus menininkus. Kaikurioms studijų progamoms - patenkinamai. Išlaikymas patenkinamai reiškia tiesiog minimalų išlaikymą. O kur čia apie stojamųjų balus šnekama? Tamsta vėl nebeperskaitai kas parašyta, o paskui bereikalingas bangas keli

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2 ... s_mokyklos Aš ir pats nieko prieš matematika neturiu, ir manau jog jos nesimokymas šiuolaikiniame gyvenime absurdas. Tačiau puikiai suvokiu, kad tai kas dabar akcentuojama, grynai egzamino/matematikos studijų kryptis, o ne pačių pagrindų supratimas. Ir jei to nesutvarkysim, tik gal būt sumesim, kad visi tegu kaip nors laiko tą mokyklinį... Gražus apvalkalas be tikslinės naudos.

) Privalomas matematikos abitūros egzaminas yra gana logiškas žingsnis, turint galvoje, kad Lietuva turi viziją būti kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų šalis.

Logiškas? Gerai. Gana juokų. Kalbėkim paprastai. Egzaminas šmegzaminas yra didelis Š. Įstatymas prastumtas suinteresuotų verslininkų grupių, kad kuo daugiau turėtu tą egzaminą, ir jeigu kas, vėliau galėtu perstoti iš humanitarinės į techninę srity. Tačiau tai nesprendžia pačios problemos, t.y mokymosi. Taip, prieš egzaminą padaugės kalimo, padidės korepetitorių uždarbiai, taip, daugiau žmonių bet kada galės teoriškai įstoti į techninę specialybę. Bet jei neturi gerų žinių, kitaip sakant neišmokai, turėsi tas pačias blogas žinias (ypač jei bus paliekama kaip sakai, norintiesiems tiesiog kaip nors mokyklinį išstenėt). Tad išvada? Grįžtam prie to, nuo ko pradėjom. Tik per dar vieną skubią reformą, negaudami rezultato, pasmerksim kelis tūkstančius jaunuolių nieko neduodančioms jų kančioms. Tik va šito stengiamasi nematyti, svarbu atsižymėti pliusiuką (ministrams), o va tokiems kaip tamsta, paburnoti ant verkiančių (nors nemažai jų patys kalti, bet... )

P.P.S. O kur čia būtų problema, jei būtų palengvintas kelias perstoti iš humanitarinės specialybės į tikliąją? (nors yra daroma būtent priešingai)

taip nesinori įžeidinėti, bet neveltui nickas - Plikas Kad kaip tik ne pasunkins, o siekiama, kad daugiau galėtu ten stoti, jei tik sumano. Dabar daugelį varžo neturėjimas matematikos egzamino, būtent tą eliminuoti verslininkai ir yra sumanę. Kokią kartelę ar kokį mokymasi paruoš universitetai ir kolegijos įstojusiems, čia jau pastarųjų problema. Tad jei vietų bus, tik padidės stojančiųjų, ir jei universitetai norės, o valstybė finansus, įstojusiųjų skaičių.

Iki šiol į valstybės finansuojamą vietą tiksliuosiuose moksluose galėjai įstoti ir visai nelaikęs matematikos valstybinio egzamino (arba išlaikęs labai mažais balais), jeigu toje srityje stojančių yra labai mažai (neužpildomos vietos) arba stojančiųjų balai dar žemesni už tavo. Nuo 2016 m. vien tam, kad dalyvautum valstybės finansuojamos vietos konkurse, turėsi turėti ne mažesnį nei 41% iš matematikos egzamino. Jei mažiau, gali net nebandyti - finansuojamos vietos negausi. Dabar nemirksėdamas pakartok, kad stojimas į tiksliąsias specialybes palengvinamas. Vieną galimą priverstinio egzamino "pliusą" matau. Net humanitarai negalės mokykloje numoti ranka į egzaminą, nes žinos, kad jį vistiek reikės išlaikyti, dėl ko gali pakilti bendras mokinių matematikos lygis, bet jei dėl šito tikrai galima ginčytis nes čia yra daug "galbūt"...

Tikslas geras ir tam aš pritariu, tik jei atkreiptumei dėmesį į mano argumentus, reforma pakankamai netinkamai, gal net nemokšiškai vykdoma. Ir šiuo atveju ne gerinam, o bloginam požiūrį į tikrai gerą tikslą.

Na jeigu tamsta tuos argumentus pasakytų, gal ir būtų įdomu juos išgirsti. Kolkas tamsta užsiima tik ateities iš kavos tirščių spėjimu, jausmingais "galbūt, tikriausiai, gal" ir šiaudinių baidyklių konstravimu.

Tamsta, tai jūsų argumentų norėtusi, kodėl papildomas egzaminas turėtu visus išmokyti, ne vien prakalti matematiką egzaminui, kai pats stojate mūru už mokyklinio lengvumą, įveikiamą net "paskutiniam kaimo kvailiui". Manuosius, jei norėtumėte, išgirstumėte, jie išsakyti, ir geriau bandytumei juos nuneigti, nei apsimesti, kad jų nėra. Nerimtai atrodai. Ypač kai reikalauji citatomis pagrįsti tą, ką patys aukščiausi ŠMM vadovai, dar tik rengiasi aptarti.

Taigi, naujų "argumentų" tikriausiai nebus? Ir gerai Jei atkreipsi dėmesį, diskusija prasidėjo nuo tamstos norų, kad per matematiką pradėtų mokyti ne matematikos, o ekonomikos. Paskui buvo krūva tamstos nusišnekėjimų ir pasvarstymų "o gal? O jeigu?". Jeigu nieko naujo nesugalvosi, manau, tuo ir baikime. P.S. Matau tamstos kakta gana kieta ir vis dar sunku suvokti kuo skiriasi palengvinimas nuo pasunkinimo. Žinoma, jei tamsta aiškiaregis ir turi šventą įsitikinimą, kad šitas pasunkinimas yra tiesiog pirmas žingsnis prieš super palengvinimą, tada jau visai kas kitą ir viskas gražiai susidėlioja... Tik šiuo atveju, su tamstos fantazijų pasauliu ginčytis nesiruošiu.

Švietimo ministro nuomonei? Nes man, pasiremiančiam ne tik asmenine nuomone, bet ir sakant kas norima įdiegti naujo tipo egzamine iš ŠMM pusės, Jūs turite labai rimtų juokelių.

Nu kreditams skaičiuoti užtenka ar beveik užtenka aritmetikos. Matematika, mokslų motina, gali duoti daugiau. Net ir kokiam vidutiniokui, kuris auginamas kaip priedas prie kokio įrankio - nei jam literatūros gyvenime prireiks, nei istorijos...

Demagoge tu demagoge. Pagal logiką "egzamino užduotys nekokybiškos -> naikinti egzaminą iš vis" tektų panaikinti visus egzaminus. Mano asmenine nuomone, mokymosi procesą nuo kokios 9 klasės apskritai reikėtų liberalizuoti, principu - mokykis kaip nori (lankyk paskaitas/pamokas, pagal programą savarankiškai mokykis ar dar kaip), o mokymosi rezultatą priduok egzaminatoriui. Išlaikei tam tikrą kiekį (keliasdešimt) egzaminų/įskaitų - gauni mokyklos 12 kl. baigimo atestatą. Išlaikei dar tam tikrą kiekį egzaminų - gauni univerkės diplomą.

Kokia garantija, kad nebus 80% žmonių be elementarių žinių visose srityse, kuriems idealas - morozo gyvenimas? Juk jau dabar, kaltinamas profiliavimas (t.y tam tikrų dalykų nesimokymas nuo 10 ar 11 klasės), kad išeina žmonės labai ribotom žiniom. Kai atsiranda motyvacija dirbti ar studijuoti, paaiškėja, kad nesimokyta tas ar anas, taip užkertamas kelias studijuoti ar darbintis...