KTU studijavęs tadžikas - apie studijų kokybę, tautų skirtumus ir kodėl nepasiliks mūsų šalyje

Tiesa pasakė apie lietuvius, kad per daug įtarūs, nusimine ir neatviri.

Bet ar tai tikrai tik neigiamos savybės?.. Ar geriau, jog kaip amerikonai pastoviai dirbtinai šypsosi, klausinėja "kaip sekasi" net nesitikėdami atsakymo ir primeta geriausius draugus, nors su asmeniu yra pažįstami vos 5 minutes?.. Sakai lietuviai uždari? Greičiau santūrūs, manau.

Užtat jei lietuvis turi draugą - tai tikrą. Kitų, „atviresnių“ tautų draugystė žymiai greitesnė - greitai susišypsojo, greitai užmiršo. Man lietuviška versija labiau tinka.

Man taip pat. Taip, lietuviai galėtų daugiau šypsotis, turėti mažiau agresijos, pykčio savyje, tačiau visa kita - yra tvarkoj.

"How are you?"; "You alright?"; "How are you doing?" vienokiu tonu reiškia "Labas". Žodžiai ištariami pasyvesniu tonu, pakankamai greitai. "How are you?"; "You alright?"; "How are you doing?" kitokiu tonu reiškia realius klausimus "Kaip tau sekasi?"; "Ar tau viskas gerai?". Ištariama aiškiau, ne taip greitai, su kalbančiojo energija nukreipta tiesiai į tave.

O man asmeniškai įdomesni intravertai. Kai juos prašnekini supranti, kiek daug jie žino, suvokia, ir apie tai nešaukia visam pasauliui. Nemaišyk atvirumo su optimizmu - tai nesusiję dalykai. O ekstravertai dažniausiai daug rėkiantys apie save, daug žadantys, "viskas bus gerai" ir t.t. Kai prieinama prie reikalo su tokiais asmenimis dirbant, bendraujant - dažniausiai gaunasi šnipštas.

Na aš vistiek geriau "amerikoniška" bendravima labiau pripažystu. Gal ir netapsi jų draugu ir tave greit užmirš, bet bent kaip ir foxfluent sake tie žodžiai gan pozityviai nuteikia ir padidina pasitikėjima savimi. Čia be to dar ir nuo kalbos priklauso, Lietuvių kalba tokia yra kad sunkiai su ja laisvai kalbėt. Yra daug žodžių kur tiesiog per prievarta turi juos naudot tam tikrose situacijose ir vos ne pasakai angliškai, nes lengviau ištarti ir maloniau skamba. Na čia tik mano nuomone, gal kamnors graži ta lietuvių kalba, bet man ištarti "Aš myliu Lietuva" būtu misija neįmanoma.

Jei jūs nesate savimi pasitikintys - tai tik jūsų problema, tai niekaip nesusiję su aplinkiniais. Jei žmogus iš tikrųjų žino savo vertę, jo aplinkiniai niekaip nesužlugdys. Mane asmeniškai vimdo nuo to netikro "draugiškumo", pažadų ir t.t. Greičiausiai skonio reikalas.

Drįsčiau nesutikti, kad čia tavo paties problema jei nesi savimi pasitikintis. Jei gimei tokioj vietoj kur mentalitetas toks kur dažna vienas kito žeminimas tai tokiu ir liksi amžinai, nes tu išvis nebenorėsi su bet kuo bendraut. Na žinoma gali ta pasitikėjima auginti, bet vistiek bus skirtingų reakcijų iš skirtingų žmonių, bet tokių žmonių kurie savimi pasitiki 100% tikrai nėra.

Jei žmogus tikrai pasitikintis, tai jo su žemėm niekas nesumaišys. O jei tavo pasitikėjimas savimi remiasi tik kitų žmonių nuomone... Be abejo, neneigsiu, kažkiek tai turi įtakos. Ir apskritai, kaip tai susiję su tuo "amerikonišku" bendravimu? Jums nuo to, kad svetimas asmuo primeta draugą jūsų savivertę pakelia?

Piktas dėdė tu Artūrai. Teneša tave toli ir aukštai tavieji įsitikinimai. ;)

Bet koks apsimetimas yra melas. Apsimeta draugiškais = meluoja. Ir tai didina pasitikėjimą savimi? Nu dzievuliau, kaip aš atsilikau nuo progresaus! Optimistais visi grioviai nukloti, o dirbti su atlapaširdžiais tauškaliais visai neįmanoma. Nebent prekyboje

Dėkui, kol kas neša visai neblogai mane. Sėkmės ir tau

Nuo kada būti draugišku svetimam žmoguj tolygu apsimetinėjimu? Jūsu požiūris yra niekas kita, o tik žmogaus skirtymas pagal tam tikrus kriterijus, jeigu sakot, jog bet ko neprisileidžiat. "Su manim sveikiniesi? Neapsimetinėk jog esi mano draugas!".

Banko darbuotojai, pardavikai ir kiti, kurie gyvena iš to, kad mane apgauna - šypsosi ir yra malonūs. Nu ir kodėl turėčiau mėgti tokius?!

Taigi ne apie darbuotojus specifiškai kalba buvo, o apie belekokius žmones kuriuos kasdienybėj sutinki. Be to susiraukusių darbuotojų irgi niekas nemėgsta, natūralu būti maloniam klientams, jie tam ištreniruoti, kad žmonėms būtu jauki aplinka, o ne kad apgaudinėt.

nori sukurti "jaukią" aplinką - tu tikrai, tikrai labai naivi/naivus(?). Tau jie tą "malonią" aplinką sudaro tik tam, kad atsipalaiduotum ir mažiau galvotum, imtum jais pasitikėt. Kad galėtų tau įsiūlyt kuo daugiau ir kuo brangiau - toks verslo tikslas. Net jei tau to ir nereikia - yra daug kvailų žmonių, kurie pasiduoda užliūliuojami vadybininkų ir prisiperka, užsisako to, ko jiems tikrai nereikia. Ir dažnai, tos dirbtinės šypsenos ir draugiškumas ir gyvenime susiję su tuo pačiu - naudos siekiu.

Labai iskreiptas poziuris, tokius komentarus pasiskaites dziaugiuosi, kad esu ne Lietuvoje... O ir jau tyrimais lygtais irodyta, kad net "dirbtines" sypsenos zmogui istikruju pakelia nuotaika, taip pat, kaip ir kitiems... Gal nebereikalo Lietuva pirmauja pagal savizudybes, manau tokie zmones kaip tu prie to prisideda... O kai zmones laimingi, tai istikruju nori sypsotis ir buti draugiski net su nepazistamais, tik ne tau tai suprast

Praleidžiate viena vieta, tu kraštų žmonės atvykę į Lietuvą dažnai suka visokias makles, todėl ir nepatiklus jam, nes jo tautiečiai pasirūpino jau tuo. Del rusų kalbos, matyt kalbina jaunus žmones, tie ir nesupranta realiai, ypač Kaune. Del oro, na nėra jis tobulas pas mus, bet geriau nei pas jį. Pats sako, kad žalumos nėra. DDel amerikoniško draugiškumo, tai jau kas kam, kam geriau kai meluoja į akis koks tu nuostabus, o realiai tavęs pakęsti negali, kam bendravimas toks kaip žmogus jaučiasi. Tiesa, lietuviams dar oi kaip trūksta kultūros ir matymo daugiau nei savęs.

Visiškai pritariu.