Vadovėliai, kurie mokosi (0)
Kamuojatės su trečiu skyriumi? Prisitaikantieji vadovėliai prireikus suteiks jums papildomą, personalizuotą pagalbą
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavargote krimsti dulkėtus senus vadovėlius? Išbandykite knygą, kuri mokosi iš jūsų. Mokiniai Houstone (TX) rengiasi paimti į rankas pirmuosius skaitmeninius vadovėlius, naudojančius dirbtinį intelektą pamokų personalizavimui. Tuo siekiama, pasak vadovėlio kūrėjo, „susprogdinti knygą“ ir permąstyti, kaip mokiniai mokosi iš tekstų.
„Norime sukurti idealiai kiekvienam žmogui tinkamą knygą,“ sako Richardas Baraniukas, OpenStax projekto Houstono Rice universitete direktorius, sukūręs knygas. „Galiausiai norime sistemos paverčiančios knygos skaitymą žinių tyrinėjimu.“
OpenStax jau dabar siūlo internetines ir spausdintas knygas ekonomikos, biologijos ir istorijos temomis. Pastaruosius trejus metus tyrėjai sekė, kaip 12 JAV mokyklų mokiniai naudoja knygas mokymuisi, taip pat ir koks buvo klausimų įvertinimas.
Šie duomenys dabar naudojami mašininių mokymosi algoritmų tobulinimui, suteikiančiam OpenStax biologijos ir fizikos vadovėliams galimybę prisitaikyti prie kiekvieno individo. Jeigu skaitytojui sunkiai sekasi kuri nors tema, – tarkime, pagreitis – knyga įterps papildomus paaiškinimus ir užduočių klausimus, bei labiau akcentuos susijusias temas, sakysime, įcentrinę jėgą, kurios besimokančiajam galėtų strigti.
Adaptyviuosiuose vadovėliuose taip pat yra ir mokymosi metodas, vadinamoji atgaminimo praktika, kai mokinio jau išmokta medžiaga kartkartėmis pasirodo vėl kaip testai. Šis metodas padeda mokiniams pagerinti medžiagos įsiminimo gebėjimą, o algoritminiai vadovėliai galės nuspręsti, kada užduoti klausimus, susijusius su ankstesniais pratimais.
Skaitmeniniai vadovėliai nėra naujiena – bet nepaisant jų potencialo, jie dar nėra plačiai pritaikyti.
„Universitetai tiesiog netinka tokio masto produktų kūrimui ir aptarnavimui. Tam reikia startuolių,“ sako Peteris Brusilovsky'is iš Pittsburgho universiteto (PA), vienas iš interaktyvios mokymosi sistemos ELM-ART (Episodic Learner Model – The Adaptive Remote Tutor) dizainerių. „Teisingai sukurti, adaptyvūs vadovėliai gali padėti mums mokytis greičiau ir geriau.“
Toks personalizuotas mokymasis skirtas suteikti mokiniams, kuriems sekasi sunkiau, laiko suprasti temą, tuo tarpu sparčiau besimokantieji gali eiti toliau nenuobodžiaudami. Programinė įranga puikiai tam tinka – Summit Preparatory Charter High School Redwood City'yje, Kalifornijoje, mokiniai dalį savaitės dirba savarankiškai su kompiuterine programa, kuri siūlo temas ir fiksuoja progresą, bet mokiniai pasirenka, kaip praleisti savo laiką ir nustato savo tempą. Remiantis US News and World Report, toks būdas padėjo Summitui tapti viena iš 20 geriausių Kalifornijos mokyklų.
Iš pradžių OpenStax panaudojimas Houstono vidurinėse mokyklose bus santykinai mažas, bet susidomėjimą išreiškė ir didelės institucijos.
Salt Lake bendruomenės koledžas, didžiausia aukštesniojo išsilavinimo institucija Jutos valstijoje, turinti daugiau, nei 60 000 studentų, nori išbandyti OpenStax algoritmu aprūpintus vadovėlius kitais metais politikos mokslų, verslo ir matematikos užsiėmimuose. Jasonas Pickavance'as, koledžo edukacinių iniciatyvų direktorius sako, kad jam smalsu išvysti, ar šios knygos pagerins studentų gebėjimus.
„Mūsų studentų pasirengimo koledžui lygis labai įvairus,“ sako Pickavance'as. „Jiems reikia labiau individualizuoto dėmesio, daugiau mokymo. Kursų įranga turi tinkamo poreikių patenkinimo mišinio potencialą.“
Knygų sėkmė priklausys nuo mokytojų, sako Benas du Boulay'is, dirbantis su dirbtiniu intelektu Sussexo universitete, JK. Būtent jie užtikrins, kad studentai iš vadovėlių gautų daugiausiai naudos – pavyzdžiui, išsiaiškindami, ką daryti, kai knygos nustatys studentams kylančią bendrą problemą.
„Jeigu tereikia knygų, kam reikalingi mokytojai?“ klausia de Boulay'is. „Būtent privatų mokymąsi supančios edukacinės sąveikos ir yra svarbu.“
Aviva Rutkin
New Scientist № 2983
