Nelaimingo trisdešimtmečio išpažintis: gailiuosi mokykloje padaryto sprendimo

Viskas. Su technologijomis.lt baigta. Sekmės toliau rašant tai, kas toli nuo technologijų.

Šis straipsnis priskiriamas prie švietimo temos.

Hnkrs jeigu nepatinka ciuozk is cia keturiom ok? Atsirado mat didysis technologas.

Nepatinka? Neskaitykite. Kame problema? Norite geresnių straipsnių? Dėkite patys, manau administracija tik padėkos jūms.

Pritariu straipsnio autoriui, mano karta pirmoji ant kurios viskas ir buvo isbandyta. To pasekoje visi atsisakeme chemijos (mokytoja buvo visiskai tupa), o kai istoji i univera ir ten reikia chemijos ir dar 4 kreditai ir dar visus metus 4m mokinsies tai teko daug daug papildomai samdyti kad prisivytum. Labai tiksliai pasakyta ne velnio tu nezinai kuo tapsi ir kas tau patiks, juk visi norejom buti kosmonautais, policininkais ir gaisrininkais.

6 metus veltui praradau. Įstojau į inžinerinę specialybe, bet laikui bėgant pamačiau, kad jos tik pavadinimas skamba gražiai, o dėstomi moduliai visiškai nesusieti su mano specialybe. Specialybė įtraukta į programą tik tam, kad iš valstybės pinigus paimtų, o realios naudos absoliutus nulis. Laimingi tie, kurie renkasi studijuot užsienyje.

Matosi,kad turi labai siaurą mąstymą ir matai tik tai, kas tau priekyje nosies. Pas mane grupėj irgi tokių pilna, kurie skundžiasi kam mes vieną ar kitą studijuojam. Tačiau, jeigu pasižiūri plačiau, dažnai net nereikia žiūrėt už savo specialybės ribų, gali pamatyt, kad visi tie nesusiję dalykai netiesiogiai tame dalyvauja. O ir už savo specialybės ribų būt labiau apsišvietus, man tik maloniau, kai gali suprast bent minimaliai dalykus, į kuriuos užsienyje studijavę tavo specialybės specialistai net bijo pažiūrėt. O užsienyje tikrai yra žmonių, kurie laimingi studijuoja, tačiau yra krūva tokių, kurie nepatenkinti grįžta atgal į lietuvą, tik apie juos niekas nekalba. Turbūt dėl to, kad lietuviui neišsivaizduojama, kad gali būt kitur blogiau nei čia.

Pas mus grupėj buvo viena asmenybė, kuri nesuprato, kam jai reikalingas toks dalykas kaip „Operacinės sistemos“. Atrodytų, suprantama, tik kad mūsų programa vadinosi „programavimas kompiuteriams“.

Pas mus labai madinga prikisti visokios sudinos nereikalingos teorijos tik tam kad uzkisti kreditus!!! Pats per viena tokiu kirviu vos is univero nekritau nors dalykas visiskai nereikalingas. O dabar jau 10 metu dirbu pagal specialybe. Nera ko lyginti uzsienio ir Lietuvos mokslu kokybes. Ten destytojai bendrauja kaip su kolegom, taves nezemina durnium neisvadina o pasiulo pataria nukreipia teisingu keliu. DESTYTOJAI LIETUVOJE ANTRI DIEVAI.

Čia kokiam šūdų universitete? Pas mus, VU, yra toks dalykas "Kompiuterių tinklai". 10 kreditų, per teorijos paskaitas ~70% turinio buvo susiję su informacija, kuri, po metų kitų, tiesiog bus bevertė, ale, kaip koks sertifikatas vadinasi, kur jį laikyt(tokio lygio, kad Javos sertifikatas - eikit pas Sun). Mokė konfiguruot Cisco routerius. Kokio velnio??? Kolegijoj/profkėj turi mokyk kaip naudotis įrankiais, o Universitete turi mokyti įrankius kurti, aiškinti ne kaip, o KODĖL jie veikia. Programuotojui nereikia universitetinio išsilavinimo. Kolegijose turėtų pakankamai gerai paaiškint, kaip rašyt kodą. Beje, nelabai žinau atitikmenį lietuviškai, bet angliškai yra du atskiri žodžiai: Programmer ir Developer. Konkrečiau - Java sertifikatai. Associate programmer -> Professional programmer -> Expert programmer -> Developer. Būtent universitete turi ruošt Developer lygio specialistus, o žemesni - kolegijoms. Deja, realybė kitokia.