Prieš šešerius metus pirmą kartą apsilankius Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete TEF (dabartinis Elektros ir elektronikos fakultetas EEF) buvo galima pajusti įprastinį studentišką šurmulį. Nors jis neišnyko iki šių dienų, nuolatos mažėjantis studentų skaičius tam tikrose specialybėse verčia sunerimti. Ypatingai tas jaučiasi telekomunikacijų inžinerijoje, kadangi proporcingai kas metus mažėjantis studentų skaičius leidžia prognozuoti, kad šios srities specialistų ruošimą laikinai gali tekti išvis sustabdyti.

Nors numatyti kaip sekasi ugdyti telekomunikacijų inžinerijos specialistus kitoms švietimo įstaigoms ten nestudijavus sunku, tačiau po KTU pertvarkos ir fakultetų bei katedrų apjungimo dabartiniame Elektros ir elektronikos fakultete, atrodytų, telekomunikacijų inžinerijos studijų kryptis yra tarsi nustumta į antraeilį planą. Baisiausia yra tai, kad jeigu bakalauro studijų programai dar pajėgiama surinkti bent vieną, kad ir nepilną studentų grupę, magistrantūros studijose tikrai sparčiai artėjama prie tos ribos, kai surinkti bent minimalius reikalavimus tenkinančią studentų grupę bus labai sudėtinga.

Galima manyti, kad situaciją KTU iš dalies išsispręs, nes nuo kitų metų lieka tik viena magistrantūros telekomunikacijų inžinerijos studijų programa. Vis dėlto vien universiteto noro pritraukti kuo daugiau studentų šiuo atveju tikrai nepakanka. Tiesiog pati švietimo sistema dar mokykloje kol kas nėra pajėgi kryptingai pristatyti ir supažindinti mokinius su galimomis studijų kryptimis. Tuo tarpu į mokyklas atvykstančios aukštosios mokyklos negali vieno vizito metu mokiniams perteikti skirtingų studijų krypčių specifikos. Taigi nebelieka nieko kito, kaip tiesiog reprezentuoti savo vardą, apie kurį potencialus studentas dažniausiai jau ir taip būna susidaręs savo nuomonę.

Telekomunikacijų inžinerija – specialybė ugdanti lanksčius specialistus

Reikia sutikti, kad telekomunikacijų terminas spaudoje šiuo metu linksniuojamas kur kas dažniau nei prieš minėtus šešerius metus. Tačiau panašu, kad to nepakanka telekomunikacijų inžinerijai norint tapti ta studijų programa, kuri masiškai trauktų Lietuvos jaunimą, kaip, pavyzdžiui, medicina, teisė, vadyba ar pan. O kartais galbūt be reikalo, nes kaip reikiant pačių lietuvių ir nuolatos iš užsienio atvykstančių kompanijų išjudinta IT ir kompiuterinių tinklų rinka jau dabar reikalauja vis daugiau inžinerinį išsilavinimą bei mąstymą turinčių darbuotojų.

Ir šiuo atveju nevertėtų pradėti laukti kol riba tarp paklausos ir pasiūlos taps kritinė. Reikia suprasti ir tai, kad ne visuomet visas šiuolaikines inžinerines problemas gali išspręsti tik informacinių technologijų specialistai – telekomunikacijų inžinerijos kvalifikacija kartais gali tapti netgi pranašesnė. Galbūt kai kuriems atrodo, kad telekomunikacijos su IT rinka mažai kuo susijusi inžinerinė studijų kryptis, tačiau šie specialistai dažniausiai turi kur kas didesnį lankstumą nei tipinis informacinių technologijų studentas.

Kitaip sakant telekomunikacijų inžinieriaus paskirtis jau senai gerokai daugiau nei optinių kabelių tiesimas ar radijo ryšio antenų montavimas. Analogiškai šiek tiek kitaip viskas atrodė ir man prieš šešerius metus besirenkant šią studijų kryptį. Tuo metu bandžiau bėgti nuo informatikos ir kompiuterio, tačiau nepavyko, nes telekomunikacijų inžinerija – specialybė, kuri vienija IT ir kompiuterių tinklų žinias bei tampa labai naudinga kuriant, teikiant ir palaikant šiuolaikines skaitmenines paslaugas.

Šios srities specialistai studijų metu susipažįsta ne tik su internetinio tinklo veikimo principais bei kitomis ryšio technologijomis, tačiau taip pat privalo įgyti populiariausių programavimo kalbų pagrindus. Susiejus visas šias dedamąsias į vieną visumą nesunku suprasti, kad telekomunikacijų inžinerijos specialistas geba kurti kompleksinius programuojama logika grindžiamus sprendimus. Tuo tarpu šias užduotis atlikti informacinių technologijų kvalifikaciją įgijusiam studentui gali sektis kur kas sunkiau, nes jam paprasčiausiai truks bazinių žinių apie kompiuterinių ir telekomunikacinių tinklų bei jų technologijų veikimo principus.

Telekomunikacijų inžinierių poreikis ateityje dar labiau didės

Svarbu nepamiršti, kad skaitmeninių sprendimų rinka nuolatos keičiasi, o šis procesas palaipsniui mus veda prie naujų techninių produktų ir sprendimų realizacijos. Visa tai, žinoma, kažkas privalės palaikyti, tobulinti ir kurti. Įdomiausiai tai, kad būtent ateities technologijos, kurių svarba dabartinėje rinkoje pamažu įgauna svarbų vaidmenį, leidžia prognozuoti ypatingai gerą ateitį telekomunikacijų inžinieriams. Žinoma, rinkai vis labiau truks ir bet kurios kitos srities inžinerinę kvalifikaciją įgijusių specialistų, tačiau jau minėtas telekomunikacijų specialistų lankstumas gali tapti ypač vertinama savybe.

Pasaulyje lieka vis mažiau skeptikų, kurie manytų, kad programuojamų tinklų SDN (angl. Software Defined Networking), debesų kompiuterijos bei daiktų interneto IoT (angl. Internet of Things) techniniai sprendimai išeis į užtarnautą poilsį taip ir neįsitvirtinę rinkoje. Svarbiausia, kad nei vienas iš čia paminėtų sprendimų nepajėgus pilnai funkcionuoti be telekomunikacijų inžinierių pagalbos. Ir jie čia reikalingi tiek duomenų perdavimo tinklams plėtoti, tiek galutinėms paslaugoms kurti. Galiausiai reikia nepamiršti, kad dėl šių naujų techninių sprendimų nuolatos besiplečiantis globalusis tinklas vis dažniau į viešumą kelia ir kibernetinio saugumo klausimą. O kibernetinius pavojus aptikti ir eliminuoti vėlgi kompetenciją turi ne kas kitas, o telekomunikacijų inžinieriai.

Bet kokia inžinerinė kvalifikacija – kelias į šviesų rytojų

Taigi inžinerinę kvalifikaciją įgijusių studentų ateitis ir dabar yra šviesi, bet ateityje jų žinių ir gebėjimų prireiks vis daugiau ir daugiau. Šio pažintinio teksto motyvas reikalavo pabrėžti aspektus, kurie įvardintų aukštose mokyklose įgyjamos telekomunikacijų inžinerijos kvalifikacijos laipsnio naudą ir juo tikrai nebuvo siekiama nuvertinti kitų specialistų poreikio. Juo tiesiog norima parodyti, kad kartais net ir mažiau populiarios specialybės gali būti labai įdomios, tačiau dėl prastos informacijos sklaidos mechanizmo dažniausiai yra užgožiamos kitų populiariųjų studijų programų.

Vis dėlto jeigu planuojate rinktis inžinerines studijas, rekomenduoti studijuoti Kauno technologijos universitete tikrai galima, kad ir kaip šališkai ar nešališkai skambėtų šis teiginys. Per čia praleistus šešerius metus teko matyti didžiulį šio universiteto progresą ir taip pat savo kailiu pajusti šiais metais pradėtą vykdyti iki šiol Lietuvos švietimo sistemoje nematytą atsinaujinimo programą. KTU įrodė, kad tik ryžtingos permainos gali duoti rezultatų. Galima drąsiai teigti, kad įvykdytas fakultetų ir katedrų pertvarkymas plačiąja prasme buvo tikrai naudingas.

Galbūt tai nuskambės drąsiai, bet, pavyzdžiui, suformuotas naujasis EEF fakultetas, kuris apjungė visas inžinerines specialybes, pamažu tampa tarsi mažuoju šiuolaikinius technologinius sprendimus vienijančiu studentiškuoju Silicio slėniu. O įvertinus tą faktorių, kad KTU aktyviai pradeda bendradarbiauti su verslu, jau netolimoje ateityje realu sulaukti ir dar daugiau teigiamų permainų ir naujovių. Kitaip sakant KTU turi visas galimybes įrodyti pasauliui, kad Lietuva – puiki šalis vystyti šiuolaikines technologijas ir kitas skaitmenines naujoves. Tačiau reikia suprasti, kad universitetas vienas to padaryti nepajėgus, nes kiekvienos švietimo įstaigos varomoji jėga – žingeidūs, besidomintys ir suinteresuoti studentai.

Komentarai (3)