Neutralaus švietimo iliuzija: toks reiškinys tiesiog neegzistuoja

Neutralumas iš vis ne egzistuoja. Tam, kad asmuo galėtu padaryti kažkokias išvadas iš kažkokių veiksmu, visu pirma tas asmuo turi turėti kažkokias tai pažiūras. Kuriomis vadovaudamasis įvertins tuos veiksmus. Pav.: Vienas asmuo galvoja, kad jokių gyvūnų negalima žudyti ar žaloti dėl jokių priežasčių. Kitas asmuo galvoja, kad gyvūno suvalgymas yra natūralus gamtoje dalykas. Juk gamtoje pilna gyvūnų kurie ėda kitus gyvūnus. Bet šitas asmuo palaiko tik maistui auginamų gyvūnų skerdimą. Kitas asmuo ne tik kad pritaria mėsos valgymui, bet ir nemato nieko blogo laukinių gyvūnų medžioklėje. O dar kitam išvis neturi kaip mėsa atsiduria ant jo stalo ir kaip gyvūnai skerdžiami. Dabar kurio iš jų nuomonė apie mėsos valgymą bus neutrali ir teisingiausia. Ar šie asmenys gali padaryti neutralu ir nešališka sprendimą? Visa informacija kuria žmogus gauna praeina pro to žmogaus pasaulėžiūros, sąžinės, turimos informacijos ir kitokius pasaulio suvokimo filtrus. Ir tik tada prieinama kažkokia tai išvada. Asmens pasaulio suvokimą, jo sąžinę, turima informacija ir kitas savybes įtakoja jo aplinka, patirti išgyvenimai ir manau, kad genetika. Net šitas straipsnis yra šališkas. Paremtas autoriaus pasaulio suvokimu ir jo sąžinę. O kas svarbiausia, visi žmonės yra skirtingi. Tai reiškia, kad jiems reikia skirtingu gyvenimo sąlygų. Vienas geriausiai gyvena laukiniame kapitalizme kuriame gali užsidirbti tiek kiek sugeba (o sugeba užsidirbti daug). Kitas gali gyventi tik visiškame komunizme. Kur jį privalo kažkas išlaikyti ir kažkas pasakyti kuri pusė kairė, o kuri dešinė. Žinoma jau iš istorinių faktu matosi kuri santvarka yra stabilesnė ir patikimesnė (kapitalizmas ar komunizmas), bet jei kalbame apie asmenį (individą), jam mažiausiai rupi kuri santvarka yra geresnė pasauliui, jam rupi kuri santvarka yra geresnė jam. Pagal tai jis ir nuspręs kuri iš santvarkų yra geresnė. Ir ją gins.