Universitetų pažangos konferenciją (UPK) įkūrę 4 Lietuvos universitetai – Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų – ėmėsi reformuoti šalies aukštojo mokslo sistemą.

DELFI pasiekė scenarijai, kokį planą Lietuvai jie siūlo. Jei su pastaruoju sutiks Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), situacija aukštojo mokslo srityje gali radikaliai pasikeisti.

Siūlo į vieną jungti 15 aukštųjų mokyklų

Bene labiausiai grandioziniai atrodo Kauno technologijos universiteto (KTU) siūlomi planai. DELFI duomenimis, universiteto tikslas yra apjungti 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų į 56 tūkst. studentų turintį jungtinio universiteto tinklą, kuris esą taps stipriu klasikiniu universitetu.

Į grupę kviečiamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Klaipėdos universitetas (KU), Šiaulių universitetas (ŠU), Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno kolegija (KK), Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK), Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK), Kauno technikos kolegija (KTK), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) ir Panevėžio kolegija (PK).

Tiesa, iš visų dabartinių universitetų (išskyrus ISM) būtų atimtas šis titulas – jie taptų struktūriniais jungtinio universiteto padaliniais – akademijomis.

Savo ruožtu kolegijos esą įsilietų į jungtinio universiteto grupę glaudaus bendradarbiavimo pagrindu, jis taptų jų steigėju, tačiau jos liktų atskirais juridiniais vienetais.

Išryškina 4 lyderius, kurie jungsis į bendrą juridinį vienetą

Visą procesą siūloma vykdyti 3 etapais. Pirma, visi universitetai ir kolegijos ima laikytis nustatytų vienodų minimalių kokybinių kriterijų, vykdoma konsolidacija atstovaujamų studijų ir mokslo sričių pagrindu.

Socialiniai mokslai: VDU, ŠU, ŠVK; sveikatos: LSMU, LSU, KK; technologinės pakraipos: KTU, ASU, KVK, PK, KTK, KMAIK; jūrinių technologijų pakraipos: KU, LAJM. Preliminariais skaičiavimais, darbuotojų skaičiaus ir biudžeto prasme didžiausios būtų socialinių mokslų ir sveikatos mokslų akademijos.

Tuomet esą universitetai susijungia juridiniu, o kolegijos – glaudaus bendradarbiavimo pagrindu.

Antruoju etapu numatoma, kad VDU, LSMU, KTU ir KU tampa strateginiais partneriais, jungia besidubliuojančias studijų programas ir mokslinį potencialą, dalinasi žiniomis bei turi bendrai finansuojamų projektų foną. Trečiuoju etapu keturi universitetai susijungia į vieną juridinį vienetą.

Vadovaus rektorius su komanda: turto valdymas – centralizuotas

Jungtinio universiteto didįjį rektoratą, siekiama, sudarytų rektorius, rektoriaus valdymo komanda, 3–5 prorektoriai ir akademijų vadovai.

Įdomu tai, kad numatyta palikti akademijoms savus valdymo organus ir jų skaičiaus neriboti. Taip pat esą bus leidžiama joms valdyti savo finansus savarankiškai, tačiau pagal iš anksto sutartus principus. Maža to, turto valdymą žadama centralizuoti.

Kolegijos savo ruožtu irgi paliekamos su individualiu valdymu. Tačiau identiškos ar panašios studijų programos turės būti rengiamos centralizuotai, jos nebekonkuruos tarpusavyje ir liks atitinkamų mokslų centrais regionuose.

Minimalų balą žada kelti iki 4

Aiškindamas šią viziją KTU rektorius Petras Baršauskas tikino, kad tai padėtų pakelti aukštojo mokslo kokybę, įstaigų konkurencingumą tarptautiniu mastu.

„Tai yra bandymas pakilti virš siaurų savų interesų ir pažiūrėti į problemą valstybiškai. Tokia pagrindinė vizija. Tai labai sunkus projektas, reikalaujantis labai daug dalykų – pradedant finansavimu ir baigiant kitu, bet kai aš matau, kad Vyriausybė yra nusiteikusi radikaliai tvarkyti paveikslą, tai teikia vilčių“, – pripažino rektorius.

Jo teigimu, pirmuoju veiksmų etapu būtų keliamas ir minimalus stojimo balas. Pereinamasis balas į universitetus-akademijas galėtų būti 4, užtikrino P. Baršauskas.

Sąmoningai nelindo į Vilniaus rinką

Paklaustas, pagal kokius kriterijus buvo atrinktos jungtiniam universitetui galinčios priklausyti 15 aukštųjų mokyklų, KTU rektorius dėstė, kad pirmiausiai buvo žiūrėta į profilį, tematiką.

„Stengiamės protingai nelįsti į Vilniaus rinką, žiūrėjome į problemą ne tik pagal tematiką, bet ir pagal logiką. Daugiau mažiau ir pagal universitetų profilį – ką turime ir kas galėtų atitikti“, – aiškino P. Baršauskas.

Tačiau universitetų sudėliojimas pagal anksčiau aprašytą planą dar negalutinis, prasitarė rektorius. Pavyzdžiui, LSU gali būti skaidomas – vieni dalykai jungiami prie LSMU (pavyzdžiui, kineziterapija), kiti – prie KTU (technologiniai mokslai).

„Tai yra tarptautinis variantas, kuris po vienų skėčiu sudaro galimybę turėti tarpdisciplinines studijas“, – vizija dalijosi pašnekovas.

Iš akademinės bendruomenės – kreivi žvilgsniai, iš verslo atstovų – sveikinimai

Pasak P. Baršausko, naivu tikėtis, kad pokyčiai bus pasiekiami išsaugant absoliučią aukštųjų mokyklų autonomiją. Tiesa, pripažino jis, į statuso atėmimą universitetų atstovai reaguoja itin jautriai.

„Pasakysiu be užuolankų – jie gal ir supranta, bet juos absoliučiai valdo siauri, savi interesai, žiūrima tik per išlikimo prizmę. KTU irgi aukojasi dėl tokio modelio. Pavyzdžiui, užkėlę kartelę prarasime daug socialinių mokslų studentų, bet bandome pakilti virš siauro požiūrio“, – aiškino jis.

Paklaustas, kiek realu, kad šis planas bus įgyvendintas, P. Baršauskas prasitarė iš akademinių kolegų jaučiantis kreivus žvilgsnius, bet verslo, pramonės atstovais esą tik sveikina.

„Absoliučiai sujungti viską į vieną ir sukurti monopolį tokioje šalyje kaip Lietuva galbūt ir būtų neprotinga. Kai yra tam tikra sveika konkurencija, tarkime, du technologinių krypčių universitetai, nes vieni dalykai geresni yra KTU, kiti – VGTU, tik geriau“, – įsitikinęs rektorius.

VGTU siūlosi priglausti MRU

Savo ruožtu VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas DELFI atskleidė, kad jų planuose – jungimasis su MRU.

„Vilniaus regione technologiniai mokslai jau yra sutelkti VGTU – čia studijuoja beveik pusė visų Lietuvos studentų, pasirinkusių technologijos mokslus – 45 proc. bakalauro ir 40 proc. magistro. Likusi dalis išsiskirsto po kitus 5 Lietuvos universitetus. Sutelktą kokybę ir atitikimą tarptautiniams standartams rodo aukštas QS reitingas, universitetas patenka tarp 4 proc. geriausių pasaulio universitetų. Visą tai įrodo, kad esame stiprūs, turime užsitikrinę vieno iš didžiausių Lietuvos universitetų poziciją, kuri garantuoja, kad galėtume ir toliau veikti kaip savarankiška aukštoji mokykla.

Kitą vertus, matome, kad kai kuriuose universitetuose yra nemažai klausimų, kuriuos išspręsti padėtų didesnių ir stipresnių aukštojo mokslo institucijų iniciatyva. Mūsų techniškasis universitetas yra pakankamai stiprus, kad galėtų prisidėti prie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavo ir padėti spręsti paties tinklo problemas. Dėl to, kaip vieną iš teikiamų tinklo optimizacijos alternatyvų, išsakėme siūlymą reorganizuoti MRU ir VGTU jungimo būdu, perduodant MRU teises ir pareigas VGTU“, – aiškino jis.

Universitetų skaičių sumažintų nuo 3 iki 2

A. Daniūno teigimu, VGTU šiuo metu yra apie 30 proc. socialinių mokslų – verslo, ekonomikos, finansų, kūrybinių industrijų – programų.

„VGTU ir MRU sujungimas padėtų siekti dar didesnės technikos ir socialinių mokslų potencialo sinergijos, socialinių mokslų koncentracijos didinimo ir naujo studijų bei mokslo darinio, orientuoto į šalies ekonomikos ir nuo valstybės reguliavimo priklausančių sričių kokybę, sukūrimo“, – sakė rektorius.

Anot jo, siūlymas apjungti šiuos universitetus keliamas atsižvelgiant ir į tai, kad abu universitetai ir taip turi daug sąlyčio taškų: VGTU ir MRU šiuo metu turi 150 bendrų mokslo publikacijų, dalis darbuotojų dirba abejose institucijose.

„Sujungus VGTU ir MRU, panaikinus besidubliuojančias programas net esant mažesniam stojančiųjų skaičiui bus galima užtikrinti vadybos, ekonomikos, finansų studijų programų rentabilumą. Šis sprendimas ne tik leistų labiau sutelkti socialinius mokslus ir sumažinti juos teikiančių universitetų skaičių Vilniuje nuo 3 iki 2, bet ir reikšmingai sustiprintų socialinių mokslų bloką, kad būtų gaunamas sinerginis efektas, didinama kokybė ir atitiktis ne tik šalies, regiono, bet ir Europos poreikiams“, – įsitikinęs A. Daniūnas.

Į MRU taikosi ir VU, kviečia ir LEU, ŠU

Tuo metu VU rektorius Artūras Žukauskas DELFI dar anksčiau patvirtino, kad prisijungti prie universiteto jie kviečia Lietuvos edukologijos (LEU) ir Mykolo Romerio (MRU) universitetus. Planuose – kvietimas bendradarbiauti ir Šiaulių universitetui (ŠU).

„Kalbame ne apie vieno ar kito universiteto, o apie visos Lietuvos reikalus – kas ruoš mokytojus, ką turėsime Lietuvoje po 19 metų, kur turime koncentruotis. Tai valstybės lygio problema. Universitetai pateikė savo siūlymus ir laukia, kad valstybė sudėliotų ir pasakytų, kaip turėtų viskas atrodyti“, – planus aiškino A. Žukauskas.

Nori kurti ugdymo akademiją

LEU jungtis jis aiškino pakvietęs, nes tiki, kad kartu jie gali įkurti stiprią ugdymo ar švietimo akademiją.

„Turime imtis atsakomybės. Manome, kad VU mes galime parengti gerus mokytojus, tačiau esame pajėgūs paruošti tik 50 specialistų. Savo ruožtu LEU turi reikalingų kompetencijų, mums reikia žmonių, kurie išmano didaktinius dalykus“, – DELFI sakė A. Žukauskas.

Paklaustas, kaip į šį pasiūlymą reagavo LEU, rektorius tikino kol kas vieningos nuomonės neišgirdęs.

„Jie pradėjo su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bendrauti, bet po mūsų pasiūlymo dabar galvoja. Nenoriu daug komentuoti, kada galima sulaukti sprendimo, nes turi valstybė čia sudėti taškus“, – aiškino pašnekovas.

Pasiūlymas – ir MRU

Jis taip pat patvirtino, kad kalbėta dėl galimo jungimosi buvo ir su MRU. Tiesa, VU rektorius neįvardijo, kokios srities specialistų ruošimas taip būtų stiprinamas.

„Su MRU mes kalbą randame. Jis įeitų į specialaus padalinio sudėtį 5 metams ar kitam laikotarpiui, kol prisitaikytų prie mūsų standartų. Tai būtų toks padalinys su specialiomis teisėmis“, – vizija dalijosi A. Žukauskas.

Jo teigimu, apie šią iniciatyvą jau informuota Švietimo ir mokslo ministerija – jai išsiųstas raštas.

Svarsto apie galimybę dirbti su ŠU

„Strateginę sutartį su Fizinių ir technologijos mokslų centru esame numatę. Žiūrėsime, kaip elgsis ŠU. Galėtume gal kažkuo prisidėti. Tačiau vėl – priklausys nuo valstybės matymo, ką jie nori Šiauliuose turėti, ko nori Šiauliai“, – artimiausiais planais dalijosi rektorius.

Pasak A. Žukausko, dabar vyksta reiškinys, kuris panašus į universitetų pageidavimų koncertą, o valstybė turi apsispręsti, kurį variantą rinktis.

„VU būtų gal tikrai geriau su niekuo nesijungti kaip universitetui, bet kaip suprantantys savo socialinę atsakomybę, pavyzdžiui, kad šaliai reikia gerų mokytojų, svarbu optimizuoti procesus, matydami, kad politinės valios yra šiuo metu, pateikėme tam tikrus siūlymus“, – aiškino VU rektorius.

Rektorius: esame socialiai atsakingi

Jo teigimu, šiuo metu kalbama ne apie atskirų universitetų reikalus, o apie aukštojo mokslo ateitį Lietuvoje.

„Esame atsakingi socialiai: kas vaikus mokys, užsiims viešojo administravimo specialistų rengimu?“, – klausė A. Žukauskas.

Pasidomėjus, kodėl VU svarsto jungtis su tais universitetais, kurie dažniausiai nėra įvardijami kaip lyderiai, rektorius patikino, kad tai – tam tikra strategija.

„Kalbama, kad tie 4 universitetai, kurie sako, kad neturi problemų dėl išlikimo, bandytų padėti valstybei spręsti kitų universitetų išlikimo problemą. Kokia forma tai bus padaryta, tai klausimams ne mums. Savo sąskaita šių dalykų tikrai nedarysime. Tačiau, supraskite, kiekviename universitetų yra puikių žmonių, juos visus išmesti į gatvę? Jaučiame, kad tai negerai bus, tai nebūtų tikslingas ėjimas. Universitetuose yra puikių žmonių, kurie galėtų prisidėti prie mūsų šalies tolesnės aukštojo mokslo raidos“ – DELFI sakė A. Žukauskas.

Komentarai (2)