Lietuva ES pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių

ir puiku, as tik nesuprantu ko valstybe kisasi ir vercia maziau zmoniu lysti i universitetus. cia valstybe turi taikytis prie zmoniu, o ne zmones prie valstybes. tolabiau, kad daugiau mokytu zmoniu yra labai gerai. tik tegul sugalvoja buda kaip tai isnaudoti, o ne kaip sekti kitas valstybes..

Valstybės reikalas, jeigu stojama į valstybinius universitetus. Niekas nesikabinėja prie tų, kurie stoja į ISM'ą. Na, kalbant apie vidurinį mokslą, tai bendru atveju esu patenkintas. Dėl universitetų - žiūrėsim.

"tolabiau, kad daugiau mokytu zmoniu yra labai gerai. tik tegul sugalvoja buda kaip tai isnaudoti, o ne kaip sekti kitas valstybes.." isivaizduok valsybe kur kasantras yra vadybinikas turintis aukstojo mokslo diploma. kam jie povelniu vadovaus? kuo daugiau zmoniu turi diplomus - tuo zemesnis ju ziniu vidurkis - tuo prasciau jie vertinami. ir koks skirtumas jei vistiek darbus pagal specialybe tures tik tie, kurie rinkosi sunku moksla, o ne ta kur kasantras zoles prirukes sizofrenikas sugebtu baigt zinoma, tegu mokosi zmones, bet paciam teko matyt kokiu atsiprasant "kiauru" stoja i aukstasias mokyklas. tokios merginos baigia tik savo burnos pagalba, o vaikinai moka pinigus uz imantriausias nusirasinejimo technologijas. vat tame ir esme. jie baigia, bet nevelnio nesupranta kas cia atsitiko per pastaruosius 4 ar 5 metus.

Lietuva lenkia kiekybe, bet kokybe jie spėju būtų giliam dugne... Pritariu ligoniui.

Ir iš viso to iškyla klausimas, ar "neprotingas" žmogus, randantis pinigų kad jam kas nors parašytu darbus, kursinius, diplominį ir už tai sumokantis, nestos į universitetą jei reiks už mokslą kiek daugiau mokėti? Dabar daroma taip, skaičius pritemsim ES vidurkiui, tačiau studentų kokybė dar labiau suprastės...

Jei kalbi apie vadybininkus, verslininkus ar politikus, tai gal iš dalies ir taip. Gal pas juos pagal tai ir vertina? Kiek žinau jų paruošiami nemaži kiekiai per kelis universitetus. Tai kodėl tada Lietuvoj krizė

turim kuo didziuotis. o apie issilavinimo kokybe nekalbekit uz visus. inzinierines specialybes tikrai nusivaziavusios, bet chemija, medicina, biologija, fizika tikrai labai aukstam lygyje. musu specialistai vertinami. pvz fiziku tik 20 proc. Lietuvoje lieka, tai apie ka kalbam? o visi vadybininkai ir pan, tai cia specialybes profesines, o ne universitetines. tad universitetuose jiems isvis ne vieta. aciu uz demesi.

Na, tai, sutinku su kai kuriais čia iš jūsų... Kad studentų paruošiama daug, bet... Ar jie moka ką nors... Šiais laikais visi dėl diplomo, o ne dėl žinių į tuos universitetus stoja...

tai aisku valdziai patogiau tureti neissilavinusia tauta, nes yra negerai, kai zmogus per daug masto ir per daug supranta.. paziurekit filma "the zeitgeist" )

"isivaizduok valsybe kur kasantras yra vadybinikas turintis aukstojo mokslo diploma. kam jie povelniu vadovaus?" TAS KURIS TURES AUKSTESNI LAIPSNI t.y. pvz magistra "kuo daugiau zmoniu turi diplomus - tuo zemesnis ju ziniu vidurkis - tuo prasciau jie vertinami." Saunu. zemesnis ziniu vidurkis bet tai nereiskia kad del to nukencia ziniu kokybe, pagal uk bus aukstam ziniu vidurki ir aukstam kokybei. O tai reiskia kad taip lietuvoje dideja konkurencija, o konkurencija yra gerai.

Tu man pasakyk kokioj cia vietoj zmogui ieskanciam darbo ,baigus mokslus , konkurencija gerai?? Man pavyzdiui gerai, kai maza konkurencija...

Na tenka pripazinti kad pas musu yra begale vadovu, kurie dirba pardavejais. Cia is tikro turetu tapti ne universitetine bet profesinio mokymo specialybe. Nes per daug dunduku kurie mokinasi tokias specialybes uz pinigelius. Del to is paskos stipriai smunka universitetu kokybe. O del visu fiziku ir t.t. sutinku. Turim geru galvu, kurios moka skaiciuoti.

konkurencija kelia kokybe. Nenorek kad visi aplinkui butu baige tik profesinio mokymo specelybe, nebetie laikai. Jeigu tiki "samoksla teorija" tai ir JAV valdziai patogiau tureti neissilavinusia tauta, kai zmogus neperdaugiausiai masto ir tai gerai?. Taciau nereiskia kad sutinku del universitetu dalinamasi i kaire ir desine diplomus.

Pats siemet istojau i KTU, tai basibaisejau koks ten zemas lygis. Cia gal pirmas pusmetis toks, bet ziniu, kolkas tik matematikoje kazkokiu nauju igavau.

[post deleted]

Lietuvoje gauti aukštąjį išsilavinimą gali net ir protiškai atsilikęs. Svarbu tik šiek tiek pinigų turėti... Nebūtina net labai daug: kai kuriom specialybėm pakaks ir kelių tūkstančių. Toks "aukštas išsilavinimas" kaip Lietuvos dažnausiai būna nieko vertas. Lietuvos švietimo sistema yra visiškai apgailėtina. Neveltui užsienyje Lietuovs universitetų diplomų dažniausiai visiškai nevertina.

Nera cia ko dziugauti, kai musu aukstasis prilygsta meslo krovimui i galva. Niekas nebevertina aukstojo, todle visi ir studijuoja ir perka darbus, o isiena is univieru, buki, kokie ir patek i juos. Buki tusti robotai idiotai. Be jokiu praktiniu ziniu, o tik su popieriumi, kuri gali panaudoti subinytes nusivalymui. Koks save gerbiantis ir tikrai mastantis zmogus su ausktuoju eis dirbti kasininko darba? ar pardavejo?? Tik butent tie robotai mulkiai, kuriu intelektas yra pradinio lygio, butent per tokius, aukstasis yra Lietuvoje 0. Dabar turi aukstaji-eik i Maxima dirbti, deziu krauti. Jis VISISKAI nuvertintas, nes dalinamas i kaire ir i desine. Nors galiu pasakyti UK ne ka sunkiau ausktosiose mokyklose, net lengviau, maziau sudo desto nereikalingo. Tad realiai visur aukstasis yra meslas, ne siekiama daryti zmone svis maziau protingus, vis maziau mastancius. Nes galingiesiams nepatinka proingi zmones, jiems reikia bezdzioniu su ziniomis, bet ne protingu ir mastanciu.

http://www.alfa.lt/straipsnis/10304974/ ... 2-17_07-47 "Nors Lietuva pirmauja pagal jaunimo, baigiančio aukštąsias mokyklas, skaičių, 25-64 metų žmonių grupėje mūsų valstybė niekuo neišsiskiria. Aukštąjį išsilavinimą turi 30,4 proc. lietuvių – daugiau nei yra ES vidurkis, tačiau 11 ES valstybių jį viršija. Pačioje ES garsiai kalbama, kad ES būtina lygiuotis į JAV ir Japonijos laimėjimus šioje srityje – ten aukštuoju išsilavinimu gali pasigirti 40 proc. minėto amžiaus grupės gyventojų. Verta neišleisti iš akių, kad išsilavinimas – ne tik individo turtas, bet ir visos visuomenės gėrybė. Juk pažanga, kurios siekiame, reikalauja visos visuomenės pastangų, aukštesnio jos išsilavinimo lygio, kritinės išsilavinusių žmonių masės." Manyčiau skeptikams ir "mokslo" funkcionieriams itin nepatiksinti nuomonė Bet faktais išdėstyta neblogai, kad "mūsų" reformos ne ton pusėn suka.

Žinios dar ne viskas, reikia ir sąlygų joms realizuoti. Aš įsitikinęs, kad ir 10% išsilavinusių žmonių gali padaryti labai labai daug, jei tik visiems jiems bus suteiktos sąlygos realizuoti savo galimybes.

Taip akivaizdu mano ir mūsų "mokslo funkcionieriai", tik pamiršta jog sveika konkurencija dar niekam nepakenkė, o sovietmečiu "nomenklatūra" atsirado tik todėl, kad į vieną vietą, po vieną kandidatą