Lietuva ES pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių

Kuo žemesnis žinių vidurkis, tuo prastesni specialistai, tai reiškia, kad jų žinių kokybė prastėja. Tikrai neapsimoka valstybiai ar pačiam studentui į mokslą investuoti keliasdešimt tūkstančių litų tam, kad jis gautų popieriaus skiautę ir menkas žinias. O dėl konkurencijos, tai Zaporožietis su Ferari nepakonkuruos. Tiem, kas siūlė pažiūrėt Zeitgeist'ų filmą, tai ten visiška nesąmonė. Girdi, patys amerikiečiai nugriovė dangoraižius dvynius, o Talibanas sėkmingai kovojo su narkotikų gamyba, nors visi žino, kad narkotikai - vienas pagrindinių Talibano pajamų šaltinių. Ir kaip tik amerikiečiai sėkmingai kovoja su Afganistano narkotikų gamintojais. Siūlau paskaityti šį straipsnį ir jo komentarus: http://www.zeitgeist.lt/psichologija/idiotizmas pamatysit, kad straipsnis yra primityvus ir įžeidžiantis, o kai vianas komentatorius juos mandagiai sukritikuoja, tie anarchistai pradeda verkšlenti, kad juos įžeidinėja. Tai štai kokie tie zeitgeistai - geriau ne juo filmus, o simpsonus žiūrėkit - ne taip smegenis atbukina.

Kas pirmesnis bus motokroso trasoje? Tu su ferrari, o aš su zaporožiečiu Būtent konkurencija ir skatina kokybės kilimą, tad tas kas buvo geras XIX amžiuje, nepatobulintas, XXI amžiuje jau bus atgyvena.

Kas bus pirmas gretkelyje (automobiliais nesikeisim)? Normalioje nokkurencinėje kovoje reikia, kad koknurentų jėgos būtų bent jau apylygės. Dabar, kai aukštąją mokyklą baigia prastas absolventas, jis dažniausiai net neina ieškoti darbo pagal specialybę, o jeigu bando tai apsikvailina ir tikrai nesudaro konkurencijos geras ar vidutiniam specialistui, o tik daro gėdą jį mokiusiai aukštąjai mokyklai. Manau, kad konkurencijai pakanka gero ir vidutinių aukštųjų mokyklų absolventų bei vyresnių specialistų - studentautojai, už "ačiū" atnešantys savo studetautojo... o atsiprašau, studento krepšelį aukštąjai mokyklai niekam nereikalingi.

Lyg kokioje JAV, DB, Prancūzijoje ir kitur nėra studentaujančiųjų... Lyg mūsų specialistai užsienyje vien grindis šluoja... Pas nėra jau taip blogai, kaip kai kas mėgina šaukti, tad ir tvarkyti reikia kitaip nei dabar daroma. Kalbant "mašinų terminais", mes turime seną gerą automobilį, tik kiekvienai valdžiai vis kitokius parametrus norint suteikti, ji kvailai sutiuninguota(mokslo įstaigų įvaizdis), variklis kiek padusęs dėl to, kad niekas reikiamu laiku nekeičia dalių(jaunesnių dėstytojų labai mažai ateina), o važiuoklei tiesiog reikia kapitalinio remonto(vis dėl to pasaulis keičiasi). Ar gerą daiktą būtina mesti lauk, vien todėl, kad dabar kai kur "ant bangos" panašūs ekspermentukai daromi(keista, bet tik pas mus tai visas projektas, kitur tik po dalelę kitą bandoma inkorporuoti). Na, o tavo antra pastraipa.... Pirma dalis kaip iš švietimo ministrų rašto, antra kaip iš konstitucinio teismo išaiškinimo(ministro suvartymo), kad reikia vertinti semestro, o ne 2 metų rezultatus

Kaip suprantu, nori pasakyti, kad viena antros pastraipos dalis prieštarauja kitai - nesutinku. Pirmoje pastraipos dalyje rašiau, kad normaliai konkurencijai palaikyti užtektų gerų specialistų, o antroje, kad prastų nereikia. Taigi abi šios dalys turi tą pačią mitį. O jeigu jau jas su kuo nors lyginame, tai abi jos atitinka liberalų (tame tarpe ir ministro G. Steponavičiaus) nuomonę. Kalbant iš esmės, manau, kad apmokestinti studijų nebūtina: galima kelti studijų kokybę ribojant priimamų studijuoti į aukštasias mokyklas skaičių. Antra vertus, kiek girdėjau, nėra jokių priežasčių kodėl nereiktų jų apmokestinti. Čia jau tikrai gali sakyti, kad prieštarauju pats sau - nesu iki galo apsisprendęs. O studento krepšelis geras dalykas. Manau, pats su tuo sutiksi.

Dabar korupciją iš univerų, mesim į mokyklas? Studentų priverstinis ribojimas tikrai ne sveikos konkurencijos skatinimas, apmokestinimas tikrai ne siekimas šviestis. Pas mus reikia spręsti problemas iš kito galo(iš esmės), o ne pulti tvarkyti kas labiausiai matoma. Kitaip sakant "tiuninguoti" (neretai trūksta naujų vadovėlių, kurie skirti UNIVERSITETAMS, neretai net į lietuvių kalbą nėra išverstos naujesnės medžiagos(nagi nebūtinai pačios pačios naujausios norisi, bent 2-3 metų senumo medžiaga jau irgi šis tas būtu). Dabar universitetai. Jau lyg ir sutarta, kad kai kurios specialybės "neitin universitetiškos", tačiau užuot kovojus su tokių dalykų pramušinėjimu(jokia studijų programa, kurios nepatvirtina ŠMM neleidžiama dėstyti), naikinami(siūloma) universitetai. Kaip manai, jei paliktume tik Maxima, o kitas parduotuves sunaikintume, iš kur atsirastu konkurencija? Dabar darbas. Valstybė iš savo pusės turi sutvarkyti kokio išsilavinimo kokiam darbui minimu reikia, juk valstybės tarnautojai išlaikomi valstybės. Darbuotojai patys turi įrodyti jog nori dirbti, kai kažkur teko skaityti, dauguma darbdavių, nori su universitetiniu išsilavinimu darbuotojų vien todėl, kad jie galbūt turėjo noro kažko siekti ir studijavo, tad gal ir darbe, jis norės ne vien atsėdėti savo darbo valandas...

Gal aš neaiškiai dėstau savo mintis, ar ką?Vo čia tai pritariu.

Dainius2, man regis tai tu nesupratai totaliai ką aš parašiau. 1) Kuo į universitetus bus sunkiau patekti, tuo labiau bus suinteresuotų žmonių, kurie pažymius keltusi mokyklose. Daugiau bus norinčių iš ministerijos egzaminų medžiagos nutekinti ir t.t. Paprasčiausiai efektas bus perkeltas į žemesnį lygį. 2) Ir pats užsikrėtęs "didybės" bacila, nes proftechninės ir kolegijos neruošia jokių juodadarbių, jos turi ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. Net geriausiai inžinieriai nepastatys jokio pastato, jei darbininkai nevykę. 3) O apie korupciją nesusimastei? Kuo mažiau vietų, tuo didesnė konkurencija, bet kol visuomenėje galios "įstatymo ir apstatymo" dėsnis, na bent jau dabartiniu mastu, galime neabejoti kad studijuos ne gabiausi, o turtingiausių tėvų, tėvų su geromis pažintimis, "auksinių tėvų" vaikai... 4) Aš sakau, kad valstybė dirba ne iš to galo, ji ne turėtu rūpintis riboti žmones, o susitelkti į geresnio gyvenimo užtikrinimą. Jeigu žmogus mano, kad su aukštuoju išsilavinimu, jo gyvenimas bus geresnis, tai kam riboti siekius? Reikia ne prieinamumą mažinti, o didinti atranką, atidžiau tikrinti kokybę, siekti kad mūsų visuomenė taip trokštanti išsilavinimo, lavintusi ir pabaigus mokslus. Dabar tu užsimetei kaip ministras, žiūrėti trumpalaikės matematikos, o ne siekti gerovės valstybei. Konkurencija savaime skatina kokybę. Kuo daugiau specialistų, tuo geresni rezultatai už mažesnius atlyginimus. Sakysi negerai? Bet darbai arba juda arba ne. Aš problemas įvardinau, daug kas galėtu jas dar labiau pasmulkinti. Kaip daktarai pasakytu, sunkiausia surasti ir diagnozuoti ligą, gydyti lengviau kai žinai ką gydai. Dabar gydymas(atseit reformos) lyg šarlatanizmo seansas, matoma kad kažkas negerai ir norima jog būtu gerai, tad gydoma desperatiškai. Aš kiek pavardinau problemų, ar reforma nors iš dalies ketina jas spręsti? Nepanašu. Ir pripažinkim, geras dėstytojas/mokytojas sugeba pasiekti bent minimalių rezultatų su bet kuo, o blogas/nevykęs, neturėdamas iš ko(na tuos garsiuosius 30 metų senumo užrašus) mokyti, net geriausius mokinius/studentus sugadintu. Tad gal ne bandykim gimdyti(o tu ir kai kas kiti palaikyti tokius ketinimus) naują mokslo sistemą, aiškinti kur jos trūkumai bus, o duokime vaistų senajai ir pasimokykime kaip nebesusirgti tuo pačiu? Na gerai, tegu be Maxima lieka ir Rimi, IKI, Norfa, bet visas kitas, ypač privačias, reikia uždrausti parduotuves. Konkurencija bus...

1) ir 3) Sumažinus studentų skaičių aukštosiose mokyklose korupcija gal ir išaugtų, bent jau iš pradžių, tačiau jos yra ir dabar. Egzaminų užduotys gana retai būna paviešintos dar iki egzaminų. Dėl korupcijos stabdymo, būčiau linkęs pasikliauti atsakingomis institucijomis. Be to, į aukštasias mokyklas vistiek pateks absoliuti dauguma gabių abiturientų - patekę per pažintis vistiek sudarys mažumą ir puikiai matysis, kuris studentas kokiu būdu įstojo. Kai dauguma studentų bus nusiteikę studijuoti, o ne studentauti, dėstytojai rigi dirbs atsakingiau. Be to, jiems nebereikės tempti negabių studentų, kaip dabar dažnai pasitaiko - juk skriausti žmogaus nesinori. Aišku viena: dabar Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja per daug negabių studentų ir toliau taip tęstis nebegali. 2) Tik nereikia čia emocijų. Aš rašiau, kad juodadarbius rušia profesinės mokyklos (tai viena iš jų funkcijų), apie kolegijas to nerašiau. Labai gerbiu juodadarbius - juk tai jų, o ne mokytojų ar verslininkų, rankomis pastatyti visi mūsų miestai, nutiesti keliai. Tiesiog taip jau įprasta, kad profesinės mokyklos ruošia juodadarbius ir tokius specialistus, kaip vadybininkai ar programuotojai, Universitetai - aukščiausios kvalifikacijos specialistus su kiek galima platesniu išprusimu (išsilavinimu), o kolegijos specialistus su siauresniu išprusimu, bet orientuotus į kokią nors siaurą sritį. Vakaruose, kiek žinau, tik gabiausi studijuoja universitetuose. Taip turėtų būti ir Lietuvoje, o studentų skaičiaus ribojimas, mano manymu, - vienas pagrindinių būdų to pasiekti. Pats esu baigęs kolegiją, todėl tikrai kolegijų neniekinu. 4) Dėl to, kad reikia atidžiau tikrinti studijų kokybė ir didinti atranką - pritariu. Beje, studentų skaičiaus ribojimas puikus būdas to pasiekti. Kai studentauti linkęs abiturientas stoja į universitetą, jis irgi mano, kad "su aukštuoju išsilavinimu, jo gyvenimas bus geresnis", bet tai ne priežastis valstybei, tėvams ar jam pačiam į tokį "mokslą" investuoti keliasdešimt tūkstančių litų. Beje, gal gali paaiškinti, kaip didinti atranką nemažinant prieinamumo? Ministro sumanymas dėl studento krepšelio ir dalies studijų pilno apmokestinimo yra geras - jis skatina konkurenciją. Žinoma, reikia, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai paskaitas skaitytų iš kiek galima naujesnių, o ne iš 30 metų senumo užrašų. Studento krepšelių sistemos ir dalies studijų pilno apmokestinimo skatinama konkurencija paskatintų tai daryti. Tiesa, reiktų nustatyti maksimalią studijų kainą, pvz. 5 000 litų, kad studentai nebūtų apkranami per dideliais finansiniais įsipareigojimais bankams. Dar pora sumanymų: 1) Būtų galima daryti darbdavių apklausą apie ką tik aukštąsias mokyklas baigusius specialistus, o šių apklausų rezultatus skelbti viešai. Tai paskatintų aukštąsias mokyklas kelti studijų kokybę. Juk joks rektorius nenorės matyti spaudoje paskelbtų jo vadovaujamai aukštąjai mokyklai nepalankių statistinių duomanų, dėl kurių ne tik tektų teisintis aukštesnei valdžiai, bet kurie dar ir menkintų mokyklos garbę. 2) Manoma, kad dėl studento krepšelio sistemos aukštosios mokyklos vengs šalinti nepažangius studentus. Todėl valstybė turėtų mokėti aukštosioms mokykloms pašalinto studento studijų įmoką iki to laiko, kol nesibaigs ta studijų programa iš kurios buvo išmestas nepažangus studentas. Tam, žinoma, reikės daugiau pinigų, bet kaip mėgsta sakyti dabartinės aukštojo mokslo sistemos šalininkai “kokybės už dyką negausi”. Pašalinti studentai turėtų teisę pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą tik žemesnėje mokykloje (pvz, jeigu studentas buvo išmestas iš universiteto, jis gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą tik kolegijoje arba profesinėje mokykloje ) arba vėl stoti į tokią pačią mokyklą, bet šįkart už studijas mokėti jau savo lėšomis. Čia vėl tinka toks pastebėjimas: gal ir gerai, kad kol kas nėra valstybinio pašalintų studentų studijų įmokų apmokėjimo. Galbūt dėl kažkokių priežasčių aukštosios mokyklos špasirįž šalinti nepažangius studentus ir valstybė sutaupys lėšų, nes nereiks mokėti už studentų, kurie realiai nestudijuoja mokslą. Nors žinant, aukštųjų mokyklų suinteresuotumas nešalinti iš sąrašų nepažangių studentų dėl jų atnešamų pinigų yra, o Lietuvoje net ir aukštųjų mokyklų direktoriai ir rektoriai pinigus dažnai vertina labiau nei sąžinę, manau, kad galų gale tokio ribojimo prireiks. Manau, kad libaraliąją Gintaro Steponavičiaus aukštojo mokslo reformą galima puikiai suderinti su socialistiniais mano pasiūlymais (studentų skaičiaus ribojimu ir valstybiniu pašalintų studentų studijų įmokų apmokėjimu). Būtų galima apriboti studentų skaičių ir įvesti studentų krepšelius bei pilną ar dalinį (daug didesnį nei 500 litų už semestrą) mokestį, taikant studento krepšelio sistemą, kai dalį studijų įmokų finansuoja valstybė. Taip net keliais būdais būtų skatinama konkurencija tarp aukštųjų mokyklų ir jos nebūtų suinteresuotos iš studentų sąrašų nešalinti nepažangių studentų. Iš šio palyginimo sprantu, kad mūsų aukštojo mokslo sistema ruošia pačius geriausius specialistus, nes esant tokiai dideliai konkurencijai tarp studentų, o kartu ir tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų, jų darbo kokybė turėtų būti tiesiog neįsivaizduojama. Bet taip nėra: dėl to, kad šiais laikais Lietuvoje aukštąją mokyklą gali baigti kiekvienas norintis į darbo rinką kismet išleidžiama daugybė nieko nemokančių “specialistų”, kurie vistiek nesudaro konkurencijos tikrai geriems darbuotojams. Aukštųjų mokyklų dėstytojai negali daug reikalauti iš gabių studentų, nes “studentautojai” neatlaikytų tokio krūvio (juk dvigubų standartų netaikysi). Taigi studentų perteklius ne didina konkurenciją tarp jų, o priešingai – mažina. Kai sakai, kad reikia daugiau jaunų dėstytojų, naujų konspektų ar daugiau vadovėlių – esi teisus. Bet tai mokyklos vidaus reikalas. Aukštojo mokslo sistemos reformos esmė – skatinant konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų priversti jas daryti tavo įvardintus žingsnius. Juk iki šiol be studento krepšelio, mokesčio už studijas to nebuvo daroma. Atrodo, kad tu nepritari nei liberaliai G. Steponavičiaus reformai, nei socialistiniams mano pasiūlymams. Aš asmeniškai be šių dviejų stratebijų nematau kito būdo kaip aukštąsias mokyklas priversti kelti studijų kokybę, jeigu tu matai – parodyk ir man. Kitaip sakant, siūlyk ne tik taktiką bet ir strategiją.